fig 5 - available via license: CC BY
Content may be subject to copyright.
Teritory, served by separatly distributed large residental areas
Source publication
Straipsnyje pateikiama gyventojų surašymo statistinių duomenų analizė pagal savivaldybes ir kaimo gyvenamąsias vietoves, taip pat savivaldybių teritorijų bendrųjų planų analizė. Nustatyta žemės ūkio dirbančiųjų ir gyvulius laikančių šeimų skaičiaus mažėjimo įtaka kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų ūkių išsidėstymo tankumui. Analizuojamo...
Similar publications
Citations
... In Lithuania, revitalization projects in small towns, as in Slovakia, are largely implemented with EU funds. [60][61][62][63][64]. In the last programming period, revitalization actions were implemented with Operational Programme for the European Union Funds' Investments in 2014-2020 under Investment Priority 5.6, taking actions to improve the urban environment, revitalization of cities, regeneration and decontamination of brownfield sites (including conversion areas), reduction of air pollution and promotion of noise-reduction measures [65]. ...
Abstract
The revitalization of small towns is connected with an attempt to find multidirectional solutions to numerous social, economic and spatial problems. It is possible to remove degraded areas and areas with a high risk of social exclusion through coordinated and skillfully planned activities consisting of corrective interventions within these areas and, indirectly, in the whole structure of a small town. There are many studies on improving the quality of life of inhabitants at risk of exclusion in large cities. At the same time, there is a gap in the analyses of this phenomenon in small towns. In this article, we present the results of our observations on changes in the quality and living conditions of residents as a result of social projects implemented as part of the revitalization of marginalized areas in cities associated with the Cittaslow movement. The starting point is to identify the main socioeconomic problems and relate them to the effects of the revitalization activities carried out under the Supralocal Revitalization Program (SLRP). The study analyzed all projects that were a response to social problems in fourteen cities in the Warmian-Masurian Voivodeship (Poland). It was based on a quantitative assessment of the selected socioeconomic indicators and a qualitative assessment based on interviews with local experts. The results of the research indicate a reduction in unemployment in all the cities covered by the study. On the other hand, the results of the expert interview show that it is not directly influenced by the implemented revitalization projects. According to experts, after revitalization, the crime rate decreased insignificantly and the educational and professional involvement of residents from marginalized areas is still low. The results may give rise to the creation of scenarios to deal with the socioeconomic problems of the analyzed examples and recommendations for the revitalization of other Cittaslow towns in the region as well as small towns in Europe and the world.
Keywords: revitalization; small town networks; Cittaslow; socioeconomic problems
Regional parks in Lithuania preserve the most valuable physical and cultural components of the landscape, NATURA 2000 habitats, etc. They are usually located in natural or semi-natural landscapes of rural areas. These territories, however, have a higher depopulation rate than urbanised districts. Still, conservation priority areas were expected to attract young families as permanent residents and make their population more stable. This study aims to investigate changes in the rural population in three regional parks of the Klaipėda county to determine the number of abandoned villages (with no residents) and vanishing ones (with a population < 5), as compared to territories with no conservation regime. The article examines migration as one of the determinants of depopulation. The analysis of national and local statistics, institutional documents, and structured interviews revealed that the conservation regime applied in regional parks did not necessarily encourage local people to stay or newcomers to arrive. Proximity to the sea and towns with developed social infrastructure remains a priority when looking for a residence in the countryside.
Straipsnyje apibūdinti kaimiškojo agrarinio kraštovaizdžio elementai, išnagrinėtos jų pokyčius lemiančios priežastys. Pagrindinės priežastys – valstybės vykdyti esminiai žemės ūkio naudmenų pagerinimo darbai, valstybės skatinama žemės naudotojų veikla ir demografiniai procesai. Didžiausi pokyčiai formuojant stabilius agrarinio kraštovaizdžio elementus vyko 1960– 1990 m. Mažiau stabilių kraštovaizdžio elementų – žemės naudmenų plotų kaita vyksta nuolat, per 1946–2016 m. žemės ūkio naudmenų plotas Lietuvoje sumažėjo 19,8 %, miškų plotas padidėjo 82,8 %. Formuojant kultūrinį kaimiškąjį kraštovaizdį svarbią reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentai. Vadovaujantis šių dokumentų sprendiniais, nustatomi žemės naudojimo apribojimai bei sąlygos tam tikrai kraštovaizdį keičiančiai veiklai. Straipsnyje pateikiami pasiūlymai, kad planuojant agrarines teritorijas turėtų būti panaudojami Žemės įstatyme numatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Projektuose būtų kompleksiškai sprendžiamos priemonės, pagerinančios techninę infrastruktūrą, dirbamos žemės laukų ir miško sklypų formavimą, apleistų ir dirvonuojančių žemės plotų tolesnį panaudojimą, taip pat priemonės, padidinančios ekologinę įvairovę. Šių projektų panaudojimas kraštovaizdžio tvarkymui reguliuoti užtikrintų racionalų žemės naudojimą ir leistų išvengti vertingų kraštovaizdžio elementų nykimo.
