Article

Strategies for minimizing immunosuppression in kidney transplantation

Transplantation Branch, Department of Health and Human Services, National Institute of Diabetes, Digestive and Kidney Diseases, National Institutes of Health, Center Drive, Bethesda, MD 20892, USA.
Transplant International (Impact Factor: 2.6). 02/2005; 18(1):2-14. DOI: 10.1111/j.1432-2277.2004.00019.x
Source: PubMed

ABSTRACT

Immunosuppression remains the cause of most morbidity following organ transplantation. However, its use is also responsible for the outstanding graft and patient survival rates commonplace in modern transplantation. Thus, the predominant challenge for transplant clinicians is to provide a level of immunosuppression that prevents graft rejection while preserving immunocompetence against environmental pathogens. This review will outline several strategies for minimizing or tailoring the use of immunosuppressive drugs. The arguments for various strategies will be based on clinical trial data rather than animal studies. A distinction will be made between conventional immunosuppressive drug reduction based on over-immunosuppression, and newer induction methods specifically designed to lessen the need for chronic immunosuppression. Based on the available data we suggest that most patients can be transplanted with less immunosuppression than is currently standard.

Download full-text

Full-text

Available from: Roslyn B Mannon, Jul 20, 2015
  • Source
    • "Viral infections in immunosuppressed organ transplant recipients are often surrogate markers of over immunosuppression. As clinical studies on tolerance and immunosuppression minimization show that many patients do well on minimal immunosuppression, and these patients, if given the standard dose of immunosuppressive drugs will be over immunosuppressed [10] and susceptible to viral infection and/or reactivation. "
    [Show abstract] [Hide abstract]
    ABSTRACT: Cell mediated immunity (CMI) was assessed by the ImmuKnow assay in 12 patients after kidney transplantation, who presented with viral infection. Treatment included lowering of immunosuppression in all cases and antiviral treatment if indicated. The assay was repeated during the follow up. The ImmuKnow assay at time of presentation of viral infections was 56.8+/-58.2 (range 3-178; median 22) ATP ng/ml. With the clearance of viral infection and lowering of immunosuppression, the assay showed an increase in the level of CMI at 194.5+/-118.9 (range 53-409; median 150) ATP ng/ml. There was viral clearance or stabilization in all cases and there was no incidence of allograft rejection. The ImmuKnow assay of CMI can be used to titrate initial immunosuppression reduction and its subsequent increase, in patients with viral infection after transplantation.
    Full-text · Article · Jan 2007 · International Immunopharmacology
  • Source
    [Show abstract] [Hide abstract]
    ABSTRACT: Raktažodžiai: inkstų persodinimas, ūminis atmetimas, baziliksimabas, daklizumabas, transplantato išgyvenimas, infekcinės komplikacijos. Santrauka. Šio tyrimo tikslas: a) įvertinti monokloninių antikūnų veiksmingumą (ūminių atmetimų dažnį per pirmuosius 3 mėn. po inksto persodinimo) persodinus mirusių donorų inkstus; b) įvertinti infekcinių komplikacijų dažnį per pirmuosius 6 mėn. komplikacijų dažnis per pirmuosius šešis mėnesius po inkstų persodinimo abiejose grupėse. Ūminės atmetimo reakcijos pradiniu laikotarpiu po persodinimo (pirmieji trys mėnesiai) buvo žymiai retesnės tiriamojoje grupėje nei kontrolinėje: 15,2 proc. ir 28,1 proc., atitinkamai (p<0,05). Abiejų grupių ligonių išgyvenimas metus laiko buvo panašus (95,5 proc. ir 90,1 proc., p>0,05), bet transplantatų išgyvenimas buvo žymiai geresnis tiriamojoje grupėje nei kontrolinėje – 94,0 proc. ir 77,0 proc., atitinkamai, p<0,05. Ligonių, kuriems atsirado infekcinių komplikacijų, buvo žymiai mažiau tiriamojoje grupėje palyginti su kontroline (33,3 proc. ir 49,6 proc., atitinkamai, p<0,05). Medicina (Kaunas) 2007; 43 Suppl 1 Adresas susirašinėti: T. Rainienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių 2, Vilnius El. paštas: taniged@zebra.lt Įvadas Persodinto organo likimas priklauso nuo daugelio priežasčių: donoro ir recipiento audinių dermės, reci-piento reaktyvumo, ligonio presensitizacijos HLA antigenams, ligonio ir donoro amžiaus, donoro bei recipiento būklės, imunosupresinės terapijos ir kitų imunologinių bei neimunologinių veiksnių. Vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių persodinimo baigtį – imunosupresinis gydymas. Donoro ir recipiento audi-nių dermės skirtumai sukelia recipiento imuninį atsaką ir alotransplantato atmetimo riziką. Ūminės atmetimo reakcijos gali būti transplantato praradimo priežastis ir lemti lėtinį transplantato nepakankamumą. Norint nuslopinti imuninės sistemos reakciją į HLA antige-nus, būtinas nuolatinis imunosupresinis gydymas (1). Nepakankama imunosupresinė terapija kelia atmetimo pavojų, tačiau nuslopintas imuninis atsakas – tai didelė infekcijos ir navikų rizika (2–4). Vieni naujausių imunosupresantų – monokloniniai antikūnai prieš IL-2 a receptorius yra baziliksimabas ir daklizumabas, Lie-tuvoje vartojami nuo 2000 m. Įvadinė imunosupresija monokloniniais antikūnais taikyta papildomai su įpras-tine triguba terapija ciklosporinu, mikofenolatu mofe-tiliu ir steroidais (5). Šio tyrimo tikslas: a) įvertinti monokloninių antikū-nų veiksmingumą (ūminių atmetimų dažnį per pirmuo-sius 3 mėn. po inkstų persodinimo bei transplantato išgyvenimą vienerius metus) persodinus mirusių do-norų inkstus; b) įvertinti infekcinių komplikacijų dažnį per pirmuosius 6 mėn. po persodinimo ir recipientų išgyvenimą vienerius metus bei palyginti su kontroline grupe recipientų, kuriems indukcinė terapija netaikyta.
    Preview · Article ·
  • [Show abstract] [Hide abstract]
    ABSTRACT: Monitoring of immunosuppression therapy in renal transplant recipients is essential for good patient and graft survival. Monitoring includes frequent laboratory assays of serum immunosuppression levels, patient visits to assess and treat side effects, and vigilance for medication interactions. We review the various immunosuppression medications commonly used in renal transplantation, including usual dosing and side effects. Monitoring assays are discussed, as well as the frequency of monitoring and patient visits. Finally, we discuss several common clinical scenarios that often require adjustment of immunosuppression medications or regimens.
    No preview · Article · Nov 2005 · Seminars in Dialysis
Show more