Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams naujovės ir probleminiai aspektai

Full text

167
Bausmės vykdymo atidėjimo
nepilnamečiams naujovės ir
probleminiai aspektai
Justyna Levon
https://orcid.org/0000-0002-1270-5780
Socialinių mokslų daktarė
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
Baudžiamosios justicijos katedros asistentė
Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius, Lietuva
El. paštas: Justyna.levon@tf.vu.lt
Gintaras Švedas
https://orcid.org/0000-0003-4238-3321
Profesorius habilituotas teisės mokslų daktaras
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas
Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius, Lietuva
Tel.: (+370 5) 236 6167
El. paštas: gintaras.svedas@tf.vu.lt
Įvadas
Sąvoka „baudžiamoji politika“ dažnai apibūdinama kaip valstybės vykdomos po-
litikos sudedamoji dalis, kurios pagrindinis tikslas– nusikalstamumo kontrolė
(Švedas, 2006, p. 17). Baudžiamosios politikos formavimo procesą galima nagri-
nėti analizuojant Baudžiamojo kodekso pakeitimus ir papildymus, stebėti jų kie-
kybinę dinamiką, nagrinėti turinį, identikuoti iniciatorius, išskirti pagrindinius
argumentus teikiant pataisas ir pan. Baudžiamųjų įstatymų papildymų turinys pa-
rodo, į kokias ekonomines, kultūrines, socialines ir kt. problemas įstatymų kūrėjai
kreipia dėmesį (Pocienė, 2012, p. 91–92).
Beveik visose Lietuvos vyriausybių programose nuo 2000m. buvo formu-
luojami uždaviniai, susiję su įkalintų asmenų skaičiaus mažinimu Lietuvoje (Ni-
kartas, 2018b, p. 382–383). O baudžiamosios teisės doktrinoje įkalinimas dažnai
apibūdinamas kaip žalinga priemonė. Teigiama, kad motyvacija keistis didėja ar
bent jau išlieka pirmaisiais antraisiais kalinimo metais, tačiau vėliau, patyrus, kad
esi nubaustas ir nieko daugiau, ketvirtaisiais penktaisiais metais vėl sumažėja, kol
Copyright © Justyna Levon, Gintaras Švedas, . Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under
the terms of the Creative Commons Attribution License (CC BY), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction
in any medium, provided the original author and source are credited.
DOI: https://doi.org/./KSK..

168
Kelyje su Konstitucija
vis labiau ima didėti frustracija ir rezignacija. Todėl, pasak kai kurių autorių, tai
nėra tinkamiausia resocializacijos priemonė, dažniausiai netgi atvirkščiai– veikia
kontrproduktyviai, todėl neturėtų būti suvokiama ir taikoma kaip neva skatinanti
teigiamą asmens pokytį (Sakalauskas et al., 2020, p. 10–11).
2020 metais įsigaliojo Baudžiamojo kodekso (Baudžiamasis kodeksas,
2000) (toliau– ir BK) pakeitimų ir papildymų įstatymas Nr.XIII-2263, kuriuo
siekta išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės įgyven-
dinimo formų, pavyzdžiui, probacijos, taikymą asmenims, padariusiems nusikals-
tamas veikas (Aiškinamasis raštas, 2019). Pažymėtina, kad įkalintų nepilnamečių
skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais ne tik nedidėjo, bet ir gana nuosekliai ma-
žėjo, pavyzdžiui, 2017 metų pabaigoje tokių buvo 51; 2018m.– 52; 2019m.– 40;
2020m.– 22; 2021m.– 17 (Įkalintų nepilnamečių skaičius metų pabaigoje, 2022).
Kita vertus, paminėti BK pakeitimai ir papildymai, susiję su bausmės vykdymo
atidėjimo instituto reglamentavimu (pavyzdžiui, galimybė atidėti arešto bausmės
vykdymą ir pan.), buvo skirti ne tik pilnamečiams, bet ir nepilnamečiams. Neabe-
jotina, kad nuteistųjų laisvės atėmimu nepilnamečių skaičiui turi įtakos ir baudžia-
majame įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimas. Baudžiamosios teisės
doktrinoje (Švedas, Levon, 2022, p. 10) nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Kons-
titucinis Teismas yra pabrėžęs, kad „<...> baudžiamajame įstatyme taip pat gali būti
numatyta galimybė teismui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kai tai yra teisinga
atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltininko asmenybę, jo
baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes“ (Konstitucinio
Teismo 2020m. kovo 18d. nutarimas). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
(toliau– LAT) yra nurodęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra vie-
nas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos (taip pat ir nepilnamečių
atžvilgiu) instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių
asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo
neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę
(LAT kasacinės nutartys Nr.2K-7-266-942/2015, Nr.2K-7-8-788/2018, Nr.2K-143-
1073/2020 ir kt.).
Taigi, šio straipsnio tikslas– išanalizuoti įkalinimo taikymo nepilnamečiams
Lietuvoje tendencijas ir bausmės (inter alia, arešto bausmės) vykdymo atidėjimo
kaip įkalinimo mažinimo prielaidos taikymo nepilnamečiams reikšmę. Straipsnyje
sprendžiami uždaviniai: 1) atskleisti įkalinimo taikymo nepilnamečiams Lietuvoje
tendencijas ir įkalinimo mažinimo prielaidas; 2) išnagrinėti nepilnamečių baudžia-
mosios atsakomybės ypatumų reikšmę bausmės (inter alia, arešto bausmės) vykdy-
mo atidėjimo taikymui; 3) išanalizuoti kai kuriuos intensyvios priežiūros atidedant
arešto bausmės vykdymą nepilnamečiams probleminius aspektus.
Įkalinimo temą Lietuvoje analizavo skirtingi mokslininkai. Pavyzdžiui,
G.Švedas nagrinėjo laisvės atėmimo bausmės reikšmę šalies baudžiamojoje poli-
tikoje, skyrimo ir vykdymo teisinius aspektus (Švedas, 2003; Švedas, 2006); G.Sa-

169
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
kalauskas– įkalintų asmenų skaičiaus dinamiką Lietuvoje (Sakalauskas, 2019; Sa-
kalauskas, 2021). Be to, G. Sakalauskas, L. Jarutienė, V. Kalpokas ir R. Vaičiūnienė
analizavo kalinimo sąlygas ir kalinių socialinės integracijos prielaidas (Sakalaus-
kas et al., 2020); I. Michailovič– laisvės atėmimo resocializacinio poveikio proble-
mas (Michailovič, 2001); S. Nikartas ir S. Bikelis– įstatymų projektus, susijusius su
įkalintų asmenų skaičiaus Lietuvoje mažinimu, elektroniniu monitoringu, baus-
mės vykdymo atidėjimo institutu ir kt. (Nikartas, 2018a; Nikartas, 2018b; Nikartas,
Bikelis, 2019), G. Švedas ir J. Levon– arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto
probleminius aspektus (Švedas, Levon, 2022), ir kt.
Nepilnamečių baudžiamosios justicijos klausimai taip pat sulaukė dėmesio
Lietuvos baudžiamosios teisės (kriminologijos) doktrinoje. Pavyzdžiui, G. Saka-
lauskas nagrinėjo nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžiaus problema-
tiką, tarptautinių rekomendacijų įtaką nepilnamečių justicijai (Sakalauskas, 2009;
Sakalauskas, 2011; Sakalauskas, 2013; Sakalauskas, 2007). G. Sakalauskas, L. Ūselė,
M. Dobrynina diskutavo, ar nepilnamečių nusikalstamos veikos padarymas ben-
drininkų ar organizuotoje grupėje turėtų būti laikomas sunkinančia aplinkybe;
vertino, kas yra socialinė branda ir į ką turėtų atsižvelgti teismai spręsdami apie
jauno suaugusiojo socialinę brandą (Sakalauskas, 2009; Sakalauskas, 2013; Ūselė,
2010; Ūselė, Dobrynina, 2012; Butkus, 2017 ir kt.). Be to, L. Ūselė analizavo nepil-
namečių justiciją reglamentuojančių teisės aktų darną bei jaunų suaugusiųjų bau-
džiamosios atsakomybės klausimus (Ūselė, 2010; Ūselė, Dobrynina, 2012; Ūselė,
2014); A. Drakšienė– Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą nacionali-
nėje baudžiamojoje teisėje (Drakšienė, 2005); R.Drakšas– nepilnamečių nusikal-
timus ir jų paplitimą (R. Drakšas, 2005).
Pažymėtina, kad dauguma minėtų publikacijų yra paskelbtos prieš de-
šimt ir daugiau metų, o šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos mokslininkų
dar plačiau nenagrinėtos bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams instituto
naujovės.
Straipsnyje daugiausia naudojami analizės, sisteminis, teleologinis, istori-
nis, lingvistinis ir teismų praktikos analizės metodai.
1. Įkalinimo taikymo nepilnamečiams Lietuvoje
tendencijos ir jo mažinimo prielaidos
2021m. Lietuvoje buvo ištirta 1 103 nusikalstamos veikos, kurias padarius buvo
įtariami (kaltinami) nepilnamečiai. Taigi, nepilnamečiai buvo įtariami (kaltinami)
padarę 3,9 proc. visų tais metais Lietuvoje ištirtų nusikalstamų veikų. Ši dalis buvo
viena mažiausių per pastaruosius du dešimtmečius, pavyzdžiui, 2005 m. tokių
buvo 12,7 proc. (Gelčytė, 2022).

170
Kelyje su Konstitucija
Pateikiami 1 lentelėje duomenys rodo, kad 2021m. Lietuvoje buvo nuteista
15031 asmuo. Iš jų nuteistų nepilnamečių buvo 435 asmenys, o tai sudarė 2,9proc.
visų tais metais nuteistų asmenų. Reikia pažymėti, kad panašūs statistiniai rodikliai
ksuojami pastaruosius penkerius metus. Nepilnamečiai sudaro apie 3–4,4proc.
visų kasmet nuteisiamų asmenų Lietuvoje.
1 lentelė. Sudaryta straipsnio autorių pagal Lietuvos teismai. Veiklos rezultatai 2021,
2020, 2019
Metai Teismų nuteistų fizinių ir
juridinių asmenų skaičius
Nepilnamečių, nuteistų už
nusikalstamas veikas, skaičius
Nepilnamečių, nuteistų už
nusikalstamas veikas, proc.
2021 15 031 435 2,9 %
2020 16 082 464 2,9 %
2019 17 594 508 2,9 %
2018 19 799 756 3,8 %
2017 18 977 826 4,4 %
Dar 2018m. G. Sakalauskas atkreipė dėmesį į tai, jog įvairiuose praneši-
muose gausu gąsdinimų vis jaunėjančiu ir sunkėjančiu nepilnamečių nusikalsta-
mumu, tačiau rodikliai yra stabilūs, sunkus smurtas ir toliau lieka reta nepilna-
mečių nusikalstamo elgesio išimtimi (Sakalauskas, 2018, p. 48). 2021 metų Vidaus
reikalų ministerijos parengtoje ataskaitoje taip pat pažymėta, kad dažniausiai ne-
pilnamečių padaromomis veikomis išlieka vagystė ir viešosios tvarkos pažeidimai,
o pačios pavojingiausios smurtinės veikos sudaro tik nedidelę dalį nepilnamečių
nusikalstamumo Lietuvoje (Gelčytė, 2022).
Baudžiamosios teisės ir kriminologijos doktrinoje pažymima, kad jauni-
mo elgesiui daro įtaką brendimo procesas, o šiam pasibaigus, dažniausiai savaime
baigiasi ir delinkventinio elgesio apraiškos, todėl bet kokia valstybės intervencija
gali turėti ilgalaikį stigmatizuojamąjį poveikį. Taikomos priemonės turi pasižymėti
jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ar per griežtos priemonės skatina
nusikalstamas karjeras (Sakalauskas, 2013, p. 10–12). Maža to, ratikavusi Jungtinių
Tautų vaiko teisių konvenciją (toliau– Vaiko teisių konvencija) Lietuva įsipareigojo,
kad su nusikaltusiu vaiku būtų elgiamasi stengiantis ugdyti jo orumą ir reikšmin-
gumą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kad būtų atsižvelgiama
į jo amžių ir jaustųsi noras padėti jam reintegruotis ir atlikti naudingą vaidmenį
visuomenėje (Vaiko teisių konvencija, 1989). Pabrėžtina, kad jaunų žmonių1, laiko-
1 Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme numatyta, kad jaunas žmogus– tai as-
muo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai) (Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas,
2003).

171
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
mų laisvės atėmimo vietose, skaičius per pastaruosius penkerius metus nuosekliai
mažėjo. Antai, 2lentelėje pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje 2020m. ir 2021m.
pabaigoje laisvės atėmimo įstaigose buvo laikomi 1 236 ir 1 135 jauni žmonės, o tai
sudarė maždaug ketvirtadalį (t. y. apie 25–26 proc.) bendro visų nuteistųjų, esančių
laisvės atėmimo įstaigose, skaičiaus. 2017–2019m. tiek absoliutūs laisvės atėmimo
vietose laikomų jaunų žmonių skaičiai (atitinkamai– 2011, 1917 ir 1589), tiek ir lygi-
namieji rodikliai buvo aukštesni ir sudarė apie 30–33,6 proc.
2 lentelė. Sudaryta straipsnio autorių pagal Kalėjimų departamento Nuteistųjų laisvės
atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)
ir jų kaitos suvestines: 2017, 2018, 2019, 2020, 2021
Metai
Bendras nuteistųjų laisvės
atėmimo įstaigose skaičius
metų pabaigoje
14–29 metų nuteistų laisvės
atėmimo įstaigose skaičius
metų pabaigoje
14–29 metų
amžiaus asmenys,
proc.
2021 4 512 1 135 25,2 %
2020 4 739 1 236 26,1 %
2019 5 412 1 589 29,4 %
2018 5 879 1 917 32,6 %
2017 5 988 2 011 33,6 %
Įkalintų nepilnamečių (t. y. 14–17 metų asmenų) statistiniai duomenys, ku-
rie rodo nuoseklų (kasmet ksuojamą) vis mažesnį įkalintų nepilnamečių skaičių,
pateikiami 3 lentelėje. Antai, 2017 ir 2018m. pabaigoje buvo įkalinti atitinkamai 51
ir 52 nepilnamečiai (o tai sudarė atitinkamai 0,7 ir 0,8 proc. bendro visų įkalintų
asmenų skaičiaus). 2019m. pabaigoje buvo įkalinta 40 nepilnamečių, 2020m. –
22nepilnamečiai ir 2021m.– 17 nepilnamečių, tai sudarė atitinkamai 0,6; 0,4 ir
0,3 proc. bendro visų įkalintų asmenų skaičiaus. Pažymėtina ir tai, kad įkalintų ne-
pilnamečių skaičiaus (procentine išraiška) mažėjimas buvo ženklesnis nei bendro
visų įkalintų asmenų skaičiaus.
Šias įkalintų nepilnamečių skaičiaus mažėjimo tendencijas patvirtina ir
bausmių skyrimo nepilnamečiams statistika, kuri rodo, jog laisvės atėmimo baus-
mės skyrimas sumažėjo nuo 313 (2018m.) iki 211 (2019m.) ir iki 178 nuteistųjų
(2021m.), o arešto bausmės– nuo 48 (2019m.) iki 27 nuteistųjų (2021m.). Taigi,
galima konstatuoti, kad laisvės atėmimo ir arešto bausmių skyrimas nepilname-
čiams, taip pat ir įkalintų nepilnamečių per pastaruosius penkerius metus labai
sumažėjo. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nemažą dalį įkalintų ne-
pilnamečių sudaro nepilnamečiai, nuteisti už nesmurtinio pobūdžio nusikalstamų
veikų padarymą. Pavyzdžiui, 2017m. pabaigoje iš 35 įkalintų nepilnamečių 12at-
liko bausmę už vagystę; 2018m. pabaigoje iš 35 įkalintų nepilnamečių 14 atliko

172
Kelyje su Konstitucija
bausmę už vagystę; 2019m. pabaigoje iš 23 įkalintų nepilnamečių 9 atliko bausmę
už vagystę; 2020m. pabaigoje iš 18 įkalintų nepilnamečių 11 atliko bausmę už va-
gystę; 2021m. pabaigoje iš 12 įkalintų nepilnamečių 8 nepilnamečiai atliko baus-
mę už vagystę (Nuteistų nepilnamečių laisvės atėmimo įstaigose ..., 2022). Tai, kad
per pastaruosius penkerius metus beveik 44 proc. iš visų įkalintų nepilnamečių
bausmę atliko už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką– vagystę, rodo, jog yra
prielaidų dar labiau sumažinti įkalintų nepilnamečių skaičių.
3 lentelė. Sudaryta straipsnio autorių pagal: Kalėjimų departamento Nuteistųjų areš-
tu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų
kaitos suvestinės: 2017, 2018, 2019, 2020, 201; Kalėjimų departamento Nuteistųjų laisvės
atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)
ir jų kaitos suvestinės: 2017, 2018, 2019, 2020, 2021)
Metai
Bendras įka-
lintų asmenų
skaičius Lie-
tuvoje metų
pabaigoje
Bendras
įkalintų ne-
pilnamečių
skaičius metų
pabaigoje
Nuteistų ir
įkalintų ne-
pilnamečių
skaičius metų
pabaigoje
Laisvės
atėmimo
bausmė
Arešto
bausmė
Suimtų (lau-
kiančių teismo
nuosprendžio)
nepilnamečių
skaičius
2021 5086 17 12 10 2 5
2020 5320 22 18 17 1 4
2019 6138 40 23 19 4 17
2018 6485 52 35 27 8 17
2017 6599 51 35 30 5 16
Pabrėžtina, kad Lietuvos baudžiamosios teisės, bausmių vykdymo ir kri-
minologijos doktrina daug dėmesio skiria įkalintų asmenų (inter alia, ir nepilna-
mečių) skaičiaus kitimo tendencijoms Lietuvoje nagrinėti ir vertinti, teisinių ir
organizacinių prielaidų mažinti šį skaičių (subalansavimo) analizei. Pavyzdžiui,
doktrinoje didelis įkalintų asmenų skaičius pagrįstai siejamas su skiriamais ilgais
laisvės atėmimo bausmės terminais (Švedas, 2003, p. 79; Švedas, 2006, p. 193–201;
Sakalauskas, 2021, p. 13; ir kt.), todėl raginama, atsižvelgus į užsienio šalių patirtį,
svarstyti įvairias laisvės atėmimo bausmės sutrumpinimo priemones, pavyzdžiui,
į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti ne tik suėmimo, bet ir kitų kardomųjų
priemonių (pavyzdžiui, namų arešto) laiką arba trumpinti bausmes nuteistiesiems,
kurie dirba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Nikartas, 2018a, p. 20–21).
Doktrinoje taip pat keliama ir kai kurių baudžiamųjų procesinių prievartos prie-
monių, pavyzdžiui, suėmimo, plataus taikymo problema bei jos įtaka bendram
įkalintų asmenų skaičiui (Švedas, 2006, p. 202–203; Bikelis, 2018, p. 26; ir kt.).
Pakankamai motyvuotai nurodoma ir tai, kad įkalintų asmenų skaičių Lietuvoje

173
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
galėtų sumažinti efektyvesnis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taiky-
mas, taip pat platesnis probacijos priemonių sąrašas ir jų pasirinkimo galimybės.
Kita vertus, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų institutas dažnai kritikuojamas
dėl netinkamo teisinio reguliavimo. Pavyzdžiui, nurodoma, kad 2003m. lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų asmenys sudarė apie 66 proc. visų iš įkalinimo įstaigų
paleidžiamų asmenų, o 2014–2017 metais tik apie 30 proc. (Vosyliūtė, 2017, p. 213;
ir kt.). S. Nikarto nuomone, lygtinai paleidžiamų iš pataisos įstaigų asmenų pro-
cento sumažėjimą galėjo (bent jau iš dalies) lemti ir 2012m. padaryti teisinio regu-
liavimo pokyčiai, kurių pagrindu buvo sukurta sprendimo dėl lygtinio paleidimo
iš pataisos įstaigos priėmimo sistema, kai asmens galimybę pasinaudoti lygtiniu
paleidimu visų pirma vertina pataisos įstaigų lygtinio paleidimo komisijos, o tokį
sprendimą tvirtina teismas. Mokslininkų požiūriu, įstatymų leidėjas greičiausiai
siekė numatyti, kad teismo patvirtinimas bus formalus– vertinant, ar sprendimas
priimtas vadovaujantis formaliu reikalavimu, tačiau nevertinant materialaus jo tu-
rinio. Vis dėlto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo praktika susiklostė
kiek kita linkme– teismai vertina ne tik lygtinio paleidimo sprendimo teisėtumo
kriterijus, bet ir patį sprendimo turinį. Tokiu būdu susiformavo „dvigubo ltro“
lygtinio paleidimo sistema, kai sprendimus, vadovaudamiesi skirtingais kriterijais,
priima du subjektai (Vosyliūtė, 2017, p. 214; Nikartas, 2018a, p. 20–21). Paminėtina
ir tai, kad doktrinoje atkreipiamas dėmesys, jog platesnis probacijos priemonių
taikymas nebūtinai reiškia mažesnį įkalintų asmenų skaičių. Atlikti tyrimai rodo,
kad valstybėse, kuriose yra didelis kalinių skaičius, plačiai taikomos ir probaci-
jos priemonės, todėl probacijos priemonės taip pat neturėtų tapti įkalintų asmenų
skaičiaus mažinimo panacėja (Nikartas, 2018b, p. 399). Be to, kai kurių autorių
nuomone, įkalintų asmenų skaičiaus pokyčiams Lietuvoje skirtingais laikotarpiais
turėjo ir turi įtakos natūralios nusikalstamumo tendencijos, pavyzdžiui, mažesni
registruoto nusikalstamumo skaičiai, ar tam tikrais metais didesni skaičiai asme-
nų, atlikusių visą bausmę ir išleidžiamų iš įkalinimo įstaigų, nusikalstamų veikų
dekriminalizavimas arba naujų kriminalizavimas, taip pat žiniasklaidos vaidmuo
bei viešosios nuomonės įtaka ir požiūris į tam tikras nusikalstamas veikas, kri-
minalinę bausmę bei jos poveikį (Švedas, 2003, p. 75–84; Švedas, 2006, p. 72–75;
Sakalauskas, 2019, p. 233–245; Sakalauskas, 2021; Švedas, Levon, 2022, p. 9; ir kt.).
Straipsnio autorių nuomone, siekiant, kad už nesmurtinio pobūdžio nusi-
kalstamų veikų padarymą įkalintų nepilnamečių skaičius Lietuvoje mažėtų, bū-
tinas sisteminis ir kompleksinis požiūris į šią problemą ir galimas jos sprendimo
teisines, prevencines-organizacines, švietimo priemones ir metodus, pavyzdžiui,
siaurinant baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo taikant realią laisvės atėmi-
mo bausmę galimybes, plėtojant minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių,
pavyzdžiui, mediacijos ir pan., taikymą, keliant teisėjų, prokurorų, advokatų ir
kitų su nepilnamečių baudžiamosiomis bylomis dirbančių praktikų kvalikaciją,
ir kt.

174
Kelyje su Konstitucija
Pirma, baudžiamosios teisės doktrinoje pabrėžiama, kad BK XI skyrius „Ne-
pilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ teisėkūros požiūriu buvo ir yra
gana stabilus, ir konstatuojama, kad viena iš esminių 2000m. BK naujovių yra ne-
pilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, kurie galėtų ir turėtų tapti nau-
jos baudžiamojo teisingumo jaunimui vykdymo sistemos pagrindu (Švedas et al.,
2017, p. 208). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie mokslinėse publikacijose
pateikti pasiūlymai dėl baudžiamojo įstatymo tobulinimo buvo įgyvendinti, pa-
vyzdžiui, patikslinus BK 27 straipsnį ir nustačius, jog paprastą recidyvą sudaro tik
pilnamečio asmens padaryti tyčiniai nusikaltimai, buvo panaikinta galimybė taiky-
ti BK 56straipsnyje numatytą griežtesnę bausmės skyrimo taisyklę nepilnamečiui,
pakartotinai teisiamam už tyčinę nusikalstamą veiką, taip pat įtvirtinta galimybė
atidėti arešto bausmės vykdymą nepilnamečiui ir kt. Kita vertus, būtina paminėti
ir dar keletą aspektų, siejamų su galimomis baudžiamojo įstatymo pataisomis, ku-
rios ribotų rea laus laisvės atėmimo bausmės taikymo nepilnamečiams galimybes.
Antai, BK 60straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinanti
aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (o teismas, atsižvelgdamas
į kiekvieno bend rininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį,
gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia), o minėto BK straipsnio
1 dalies 2 punkte– veiką padarė organizuota grupė. Kriminologinių tyrimų rezulta-
tai rodo, kad nepilnamečių nusikalstamumui, atsižvelgiant į jaunų asmenų elgesio
speciškumą (Sakalauskas, 2013, p. 38), būdinga tai, jog itin nemažą dalį nusikals-
tamų veikų nepilnamečiai padaro suaugusiųjų ir (arba) nepilnamečių grupėse, pa-
vyzdžiui, 2021m. 61 (arba 8,7 proc.) įtariamas (kaltinamas) nepilnametis nusikals-
tamas veikas padarė grupėje (iš jų keturi (6,7proc.)– nepilnamečių ir mažamečių
grupėse, devyniolika (31,1 proc.)– nepilnamečių grupėse, o daugiau nei pusė– 38
(62,3 proc.)– suaugusiųjų ir nepilnamečių grupėse (Gelčytė, 2022). Tiesa, lyginant
pastarųjų septyniolikos metų statistinius duomenis, matyti, kad gerokai sumažėjo
nepilnamečių, kurie įtariami (kaltinami) nusikalstamas veikas padarę grupėje, dalis
nuo visų įtariamų nepilnamečių (2005m. ji sudarė 55,4 proc., o 2021m.– 8,7 proc.)
(Gelčytė, 2022), tačiau neabejotina, jog būtina svarstyti siūlymą, kad nepilnamečio
nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų (ir organizuotoje) grupėje neturėtų
būti pripažįstamas sunkinančia aplinkybe įgyvendinant baudžiamąją atsakomybę
nepilnamečiui. Be to, būtina svarstyti ir baudžiamosios teisės doktrinoje kritikuotos
vienos iš BK 93straipsnyje numatytos nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės sąlygos– tai nuostatos, jog nuo atsakomybės gali būti atleistas tik pir-
mą kartą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį
nusikaltimą padaręs nepilnametis (Švedas et al., 2017, p. 211–213), atsisakymą, taip
pat numatyti teismo diskrecinę teisę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nepil-
nametį, padariusį sunkų tyčinį nusikaltimą.
Antra, tarptautinės teisės aktuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų nepilnamečių
nusikalstamumo prevencijos gairėse (toliau– Rijado gairės), akcentuojama, kad ne-

175
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
pilnamečių nusikalstamumo prevencija yra esminė nusikaltimų prevencijos visuo-
menėje dalis (Rijado gairės, 1990). Efektyvus reagavimas į nepilnamečių delinkven-
tinį elgesį, pavyzdžiui, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, viešosios tvarkos,
kitus teisės pažeidimus, būrimąsi į grupes, pasižyminčias destruktyvia veikla, ir kt.,
sudaro prielaidas užkirsti kelią nepilnamečių kriminogeninių veiksnių formavimui-
si, taip pat kuriamos tinkamos socializacijos sąlygos (Uscila, 2020, p. 20–21). Šiuo
aspektu itin svarbus prevencinių tinkamų ir laiku vaiko minimalios ir vidutinės prie-
žiūros priemonių, kurios numatytos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įsta-
tyme (Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, 2007), taikymas. Šiame
įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje gali būti taikomos tokios minimalios priežiūros
priemonės: „1) lankytis pas specialistą; 2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švie-
timo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą
bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų nevyriausybinę organiza-
ciją [...]; 3) tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba
profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas; 4) dalyvauti
sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų,
įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neforma-
liojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose,
kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį;
5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo,
patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus;
6)dalyvauti mediacijos procese; 7) atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įs-
taigai ar institucijai naudingą veiklą.“ Lietuvoje taikytų minimalios priežiūros prie-
monių tyrimo rezultatai rodo, kad 2019m. dažniausiai buvo taikytas įpareigojimas
lankytis pas specialistą. Tyrimas taip pat parodė, kad viena iš rečiausiai taikomų mi-
nimalios priežiūros priemonių yra mediacija, kuri 2019m. buvo taikyta vos 20 kartų.
Be to, tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje yra keli šimtai mediatorių, tačiau itin
trūksta įvairių specialistų tinkamai įgyvendinti minimalios priežiūros priemones,
pavyzdžiui, psichologų, vaikų psichiatrų, socialinių pedagogų, šeimos psichotera-
peutų, elgesio keitimo, socialinio ugdymo programų specialistų (programų vadovų);
mobilaus darbo su jaunimu darbuotojų, platesnio ir įvairesnio prolio specialistų
ir kt. (Uscila, 2020, p. 49). Užsienio šalių patirtis rodo, kad tinkamas reagavimo į
nepilnamečių delinkventinį elgesį būdas yra pasiūlyti aukos ir nusikaltusiojo medi-
acijos procedūrą, kurioje nepilnamečiai dažniausiai sutinka dalyvauti tikėdamiesi
išvengti bausmės ir bylos nagrinėjimo teisme. Tačiau vykstant mediacijos procesui
jaunuoliai dažnai pakeičia savo nuomonę ne tik apie patį procesą, bet ir apie nu-
kentėjusį asmenį. Per bendrus pokalbius nusikaltimo auka praranda anonimiškumą
ir tampa realiu asmeniu, kuris dėl nepilnamečio veiksmų patyrė skausmą ir žalą.
Dalyvavimas mediacijos procese padeda greičiau įsisąmoninti, kad asmuo, kuriam
buvo padarytas nusikaltimas, patyrė ne tik materialinius nuostolius, bet ir skausmą,
baimę ir kt. Nepilnamečiai pažeidėjai, atlyginę nusikaltimu padarytą žalą, dažnai

176
Kelyje su Konstitucija
sulaukia teigiamos nukentėjusiųjų reakcijos. Pabrėžtina, kad teigiami rezultatai pa-
siekiami ir dėl to, kad per šį procesą nusikaltimą padaręs asmuo nėra pasmerkiamas,
o yra laikomas asmeniu, kuris suklydo ir gali pasitaisyti. Moksliniai tyrimai taip pat
atskleidžia, kad sąmoningumo jausmas atsiranda dėl to, kad taikant mediaciją san-
tykinai greičiau negu teisminio proceso metu reaguojama į padarytą nusikalstamą
veiką (Žukauskaitė, 2012).
Ir trečia, efektyvų BK numatyto nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės
paskirties ir ypatumų įgyvendinimą gali užtikrinti tik kvalikuoti, turintys specia-
lių žinių ir reikiamos patirties teisėjai, prokurorai, advokatai ir kiti su nepilnamečių
baudžiamosios bylomis dirbantys praktikai. Tinkamai kvalikacijai ir įgyti specia-
lių žinių gana reikšmingas yra teisėjų, prokurorų, advokatų ir kitų su nepilnamečių
baudžiamosios bylomis dirbančių praktikų nuolatinis kvalikacijos vaikų socialinės
brandos klausimais tobulinimas. Vienas iš BK 80 straipsnyje numatytų nepilname-
čių baudžiamosios atsakomybės paskirties elementų yra reikalavimas, kad nepilna-
mečių baudžiamoji „atsakomybė turi atitikti šių asmenų amžių ir socialinę brandą“.
Raidos psichologijoje sėkmingi paauglystės įveikos kriterijai išskiriami apibrėžtas ir
integruotas tapatumas, autonomiškumas ne tik nuo tėvų, bet ir bendraamžių grupė-
se (Butkus, 2017, p. 78). Vertinant kognityvinius ir psichosocialinius asmens brandos
požymius pabrėžiama, kad asmuo gali nuspręsti elgtis netinkamai tiek dėl kognity-
vinių trūkumų, pavyzdžiui, žemo intelekto, logikos klaidų ir kt., tiek dėl socialinių ar
emocinių veiksnių, pavyzdžiui, impulsyvumo ar pasidavimo kitų įtakai. Paaugliai ir
suaugę asmenys skirtingai pasveria iš elgesio gaunamą naudą ir galimus nuostolius.
Nebrandūs individai labiau orientuojasi į greitai gaunamą naudą, savo ruožtu bran-
dūs asmenys yra orientuoti į ateitį, jiems būdinga savireeksija ir gebėjimas prieš
veikiant įvertinti situaciją, numatyti elgesio padarinius ir pan. (Ūselė, Dobrynina,
2012). Atsižvelgiant į tai, pozityviai vertintina Teisėjų tarybos iniciatyva į kasmeti-
nius teisėjų kvalikacijos tobulinimo ir mokymų temų sąrašus įtraukti klausimus,
susijusius su psichologiniais nepilnamečių nusikalstamo elgesio ypatumais, teismo
psichiatrijos, psichologijos ekspertizės klausimais ir pan. (pavyzdžiui, Dėl 2022m.
teisėjų mokymų ..., 2021; Dėl 2021m. teisėjų mokymų ..., 2020). Be to, reikiamą pa-
tirtį nagrinėjant nepilnamečių baudžiamąsias bylas leidžia įgyti LAT, kai kurių apy-
gardų ir apylinkių teismų teisėjų specializacija (nepilnamečių baudžiamosios bylos),
taip pat prokurorų specializacija nepilnamečių justicijoje (įtariamieji nepilnamečiai
ir nukentėję nuo zinio ir psichinio smurto mažamečiai).
Apibendrinant šią straipsnio dalį galima konstatuoti, per pastaruosius pen-
kerius metus laisvės atėmimo ir arešto bausmių skyrimas nepilnamečiams, taip pat
įkalintų nepilnamečių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėjo. Kita vertus, nemažą dalį
įkalintų nepilnamečių sudaro asmenys, nuteisti už nesmurtinių nusikalstamų veikų
(dažniausiai vagysčių) padarymą, o tai rodo, jog yra prielaidų dar labiau sumažinti
įkalintų nepilnamečių skaičių. Siekiant šio tikslo būtina sistemiškai ir kompleksiškai
įgyvendinti teisines, prevencines-organizacines, švietimo priemones ir metodus, pa-

177
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
vyzdžiui, siaurinti baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo taikant realią laisvės
atėmimo bausmę galimybes, plėtoti minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių,
pavyzdžiui, mediacijos ir pan., taikymą, tobulinti teisėjų, prokurorų, advokatų ir kitų
su nepilnamečių baudžiamosiomis bylomis dirbančių praktikų kvalikaciją, ir kt.
2. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės
ypatumų reikšmė bausmės (inter alia, arešto bausmės)
vykdymui atidėti
Jungtinių Tautų standartinėse minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo
taisyklėse (toliau– Pekino taisyklės) nurodoma, kad svarbiausi nepilnamečių tei-
senos uždaviniai yra prisidėti prie nepilnamečio gerovės ir proporcingumo prin-
cipas, kuris reiškia, kad reikėtų susilaikyti nuo baudžiamųjų sankcijų, daugiausia
realizuojančių atpildą ir atsižvelgiančių vien į pažeidimo sunkumą. Bausmė ne-
pilnamečiams turėtų būti pagrįsta ne tik pažeidimo sunkumu, bet ir asmeninė-
mis nepilnamečio aplinkybėmis (Pekino taisyklės, 1985). Jungtinių Tautų nepil-
namečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisyklėse (toliau– Havanos taisyklės)
nustatyta, kad įkalinimas taikytinas tik kaip paskutinė priemonė ir turėtų trukti
minimalų būtiną laiką ir būti taikomas tik išskirtiniais atvejais. Sankcijos trukmę,
neatmesdama nepilnamečio paleidimo anksčiau laiko galimybės, turėtų nustatyti
teisminė valdžia (Havanos taisyklės, 1990).
Įvairios Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos taip pat pa-
brėžia ilgalaikę jauno žmogaus gyvenimo perspektyvą, neleidžiančią trumpare-
giškomis valstybės politikos priemonėmis populistiškai reaguoti į vieną ar kitą vi-
suomenę sukrėtusį rezonansinį įvykį ir būtinai kažko imtis. Dažniausiai– tiesiog
griežtinti sankcijas ir numatyti daugiau laisvę ribojančių priemonių, kurios ben-
dros padėties nepakeičia. Šie tarptautiniai įsipareigojimai sudaro prielaidas nepil-
namečių baudžiamosios atsakomybės ypatumams, įtvirtintiems BK XI skyriuje
„Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ (Sakalauskas, 2013, p. 9).
BK 80straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypa-
tumų paskirtis yra: „1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir so-
cialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio
priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti
gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo
asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaiky-
ti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.“ Sugretinus bendrąsias
baudžiamosios atsakomybės nuostatas su nepilnamečių baudžiamosios atsakomy-
bės ypatumais, matyti, kad pastaraisiais daugiausia dėmesio skiriama asmeniui,
kitaip tariant– individualiai prevencijai (Sakalauskas, 2013, p. 20). Vienas iš nepil-

178
Kelyje su Konstitucija
namečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų įgyvendinimą užtikrinančių insti-
tutų yra bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui.
Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui– sąlyginė atleidimo nuo baus-
mės rūšis, kai nepilnamečiam asmeniui atidedamas paskirtos bausmės vykdymas
nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį turi būti vykdomos teismo paskirtos au-
klėjamojo poveikio priemonės ir kitos pareigos (pagal Švedas et al., 2020, p.241).
Bausmės vykdymo atidėjimo pilnamečiams ir nepilnamečiams institutas nuo
pat BK patvirtinimo 2000m. patyrė nuolatines optimalaus teisinio reguliavimo
modelio paieškas (Švedas et al., 2020, p. 242; Švedas, Levon, 2022, p. 11). 2003m.
įsigaliojusioje BK 92 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nepilnamečiams
gali būti atidedamos baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės. 2004m. liepos
5d. BK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr.IX-2314 bausmės vykdymo atidėjimo
taikymo galimybės nepilnamečiams buvo tiek susiaurintos paliekant šio instituto
taikymo galimybę tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tiek ir išplėstos numatant
šio instituto taikymo galimybę už vieną arba kelis tyčinius nusikaltimus. Toks pa-
keitimas buvo motyvuojamas tuo, kad atidedant trumpalaikių baudos ar arešto
bausmių vykdymą nėra visiškai įgyvendinami šių bausmių tikslai, nėra greito ir
efektyvaus kaltininko nubaudimo, dažnai be reikalo užtęsiamas baudžiamosios
atsakomybės realizavimo terminas, faktiškai nutrūksta ryšys tarp kaltininko pa-
darytos nusikalstamos veikos ir valstybės taikomos prievartos priemonių (Aiški-
namasis raštas... 2004). 2019m. birželio 27d. BK pakeitimo ir papildymo įstatymu
Nr.XIII-2263 ir vėl numatyta galimybė atidėti ir arešto bausmės vykdymą. Taigi,
remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu numatyta, kad nepilnamečiams gali
būti atidedamas arešto ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Bausmės vykdymo
atidėjimo nepilnamečiams statistika rodo, kad 2020m. laisvės atėmimo bausmės
vykdymas buvo atidėtas 76 nepilnamečiams, o arešto bausmės vykdymas atidėtas
10 nepilnamečių; 2021m.– atitinkamai 81 nepilnamečiui ir 13 nepilnamečių.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos, BK numa-
tytos pilnamečiams ir nepilnamečiams, yra gana skirtingos. Antai, bausmės vyk-
dymo atidėjimas nepilnamečiui gali būti taikomas nepriklausomai nuo padarytos
nusikalstamos veikos rūšies, taip pat nusikaltimo sunkumo, jo pavojingumo po-
būdžio ar laipsnio. Be to, arešto bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiams asme-
nims pagal BK 75 straipsnį gali būti taikomas tik tada, kai asmuo yra pirmą kartą
nuteistas arešto bausme2. O nepilnamečiams BK 92 straipsnyje nenumatyta tokios
sąlygos. Reikšmingų įstatymų leidėjas numatė ir paskirtos laisvės atėmimo baus-
mės trukmės skirtumų, pavyzdžiui, bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui gali
būti taikomas, jei teismas paskyrė laisvės atėmimą ne daugiau kaip šešeriems me-
2 Apie sąlygos „pirmą kartą nuteistas arešto bausme“ turinį plačiau žr.: Švedas, G., Levon, J.
(2022). Arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto probleminiai aspektai Lietuvoje. Teis ė, 123,
13–15.

179
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
tams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems
metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus; o nepil-
namečiams laisvės atėmimo trukmė už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus
nėra ribojama, o už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimas gali būti
paskirtas ne daugiau kaip penkeriems metams, ir kt.
BK 92 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto bausmės
vykdymo atidėjimą, turi įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad arešto
bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas
nenustato baigtinio ar bent pavyzdinio sąrašo aplinkybių, kurias šiuo atveju privalo
įvertinti teismas. O žemesnės instancijos teismų praktika rodo, kad arešto bausmės
vykdymo atidėjimo taikymas motyvuojamas gana skirtingai. Pavyzdžiui, kai kuriuo-
se sprendimuose teismai akcentuoja ankstesnį asmens teistumą (arba jo nebuvimą)
ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: „<...> teisiamas pirmą kartą,
padarė nesunkų nusikaltimą, būdamas nepilnametis, manytina, kad šioje byloje A.M.
atžvilgiu galima taikyti BK 92straipsnio nuostatas <...>“ (Vilniaus miesto apylin-
kės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.N1-2077-369/2021). Kituose teis-
mų sprendimuose atidedant arešto bausmės vykdymą pabrėžiamos nepilnamečio
gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, pavyzdžiui: „<...> teismas, įvertinęs A. K. padarytų
nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusi-
kalstamas veikas, jų padarymo aplinkybes bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į tai,
kad A. K., būdama itin jauno amžiaus, padarė keturias nusikalstamas veikas, kurios
priskirtinos apysunkiamsnusikaltimams <...> gyvena šeimoje, kuri dėl socialinių įgū-
džių stokos ir vaikų nepriežiūros įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus,
apskaitą, konstatuoja, jog A. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina švelniau-
sia BK 180 straipsnio 1 dalies ir 181 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė–
areštas, jos dydį nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytamšios bausmės
minimumui ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą paskiriant intensyvią priežiūrą
<...>“ (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje
Nr.N1-198-1131/2022). Dar kituose teismų sprendimuose atidedant arešto bausmės
vykdymą akcentuojama ir tai, ar asmuo mokosi, pavyzdžiui: „<...> atsižvelgiant į tai,
kad L.P. teisiamas pirmą kartą, mokosi,yra pakankamas pagrindas manyti, jogbaus-
mės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymąirpaski-
riant intensyvią priežiūrą <...>“ (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendis
baudžiamojoje byloje Nr.N1-562-373/2021), arba įvertinamas nepilnamečio elgesys
iki nusikalstamos veikos padarymo: „<...> kaltinamajam skirtinamažesnė nei vidur-
kis arešto bausmė (BK 49, 61 straipsniai), bausmę mažinant 1/3 (BK 641 straipsnis),
paskirtos areštobausmės vykdymąatidedant, atsižvelgiant į jo elgesio priešistorę <...>“
(Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje
Nr.eN1-2871-673/2021).
Reikia pažymėti, kad LAT jurisprudencijoje taikant BK 92 straipsnį yra iš-
aiškinimų, kaip ir ką turi įvertinti teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrin-

180
Kelyje su Konstitucija
das manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. „Spręs-
dami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės
paskirties pagrindais“ (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-217-
976/2018). Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reika-
laujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes,
susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Būtina
įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos
veikos padarymo priežastis, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką,
jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, elgesį šeimoje ir visuomenėje, elgesį
prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po
nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusi-
kalstamos veikos padarymo (ar suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą
ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės ir
kt.). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, ar nuteistojo nusikalstama
veika padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų
įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuotaikos, yra ryškių
polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo
neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir
pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-391/2013, Nr.2K-222-
511/2021 ir Nr.2K-29-976/2022).
Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje buvo pareikšta ir disku-
tuotina nuomonė, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo pilnamečiams
asmenims nereikėtų vertinti tokių aspektų kaip asmens šeiminis statusas, išsilavi-
nimas, einamos pareigos, nes tai iš esmės prieštarauja konstitucinėms vertybėms,
asmenų lygybės principui. Asmuo turi būti teisiamas už tai, kokią nusikalstamą
veiką padarė, o ne už tai, ko pasiekė ar nepasiekė gyvenime (Simanaitytė, 2016,
p. 211). Straipsnio autorių nuomone, toks požiūris gali būti diskutuojamas tik dėl
pilnamečių asmenų. O taikant bausmės (inter alia, arešto bausmės) vykdymo ati-
dėjimą nepilnamečiams būtina įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su padaryta
nusikalstama veika, tiek ir aplinkybes, kurios yra susijusios su nepilnamečio as-
menybe. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad teismas, taikydamas bausmės (inter
alia, arešto bausmės) vykdymo atidėjimą nepilnamečiams: pirma, turi atsižvelgti
į BK 80 straipsnyje numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatu-
mų paskirtį (ir ypač į vieną jos aspektą– tai reikalavimą „riboti laisvės atėmimo
bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims gali-
mybes“); antra, turi vadovautis ne tik bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir BK
54straipsnio 2 dalyje išvardytomis aplinkybėmis, bet ir BK 91straipsnyje numaty-
tais bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumais, kurie reikalauja, jog teismas taip
pat turi atsižvelgti į: „1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2)nepilna-
mečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones
ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo“.

181
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
Apibendrinant šią straipsnio dalį galima konstatuoti, kad bausmės (inter
alia, arešto bausmės) vykdymo atidėjimas nepilnamečiui gali būti taikomas nepri-
klausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies, taip pat nusikaltimo sunku-
mo, jo pavojingumo pobūdžio ar laipsnio. Taikydamas arešto bausmės vykdymo
atidėjimą teismas turi konstatuoti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad
bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad teismas,
vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir
bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis), turi įvertinti LAT
ir žemesnės instancijos teismų jurisprudencijoje pakankamai išsamiai išvardytas
aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek ir aplinkybes, susijusias
su nepilnamečio asmenybe.
3. Intensyvios priežiūros skyrimo,
atidedant arešto bausmės vykdymą nepilnamečiams,
probleminiai aspektai
BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme,
teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių
mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą– nepilnamečio buvimo vietos pagal
nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis“. Tokia baudžiamojo
įstatymo formuluotė nėra pakankamai tiksli ir kelia klausimų dėl intensyvios prie-
žiūros skyrimo. Pirma, pažymėtina, kad intensyvios priežiūros taikymas numaty-
tas tik arešto bausmės vykdymo atidėjimo atveju. J. Prapiesčio nuomone, sukurta
paradoksali situacija, kai atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kuris ski-
riamas pavojingesnių nusikalstamų veikų– nusikaltimų atvejais, negu arešto baus-
mės vykdymo atidėjimas, intensyvi priežiūra negali būti skiriama (Švedas et al.,
2020, p. 252). Antra, nėra aišku, ar intensyvios priežiūros skyrimas yra privalomas
taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Pavyzdžiui, baudžiamosios teisės dok-
trinoje teigiama, kad „BK 92 straipsnyje nustatyta, kad taikant bausmės vykdymo
atidėjimą nuteistam arešto bausme nepilnamečiui jam paskiriama intensyvi prie-
žiūra“ (Švedas et al., 2020, p. 252). S. Nikartas ir S. Bikelis, dar vertindami įstatymo
projektą, priminė, kad tarptautiniai dokumentai įtvirtina minimalios intervenci-
jos nepilnamečių pažeidėjų atžvilgiu principą, kuris reiškia, kad valstybėse turi
būti taikoma kuo mažiau asmens laisvei suvaržyti skirtų baudžiamųjų priemonių,
prioritetą teikiant pagalbai ir resocializacijai. Suaugusiųjų bylose teisingas atpildas
ir baudžiamosios sankcijos gali būti laikomos tikslingomis, o nepilnamečių bylose
prioritetas visada turėtų būti teikiamas jaunuolio gerovės ir ateities užtikrinimo
interesui. Atsižvelgiant į tai, intensyvią priežiūrą nepilnamečiams siūloma taikyti
tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, atsižvelgus į nusikaltimo sunkumą, pakarto-

182
Kelyje su Konstitucija
tinio elgesio riziką, kai yra realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai ir pan.
(Nikartas, Bikelis, 2019, p. 25–26).
Elektroninis stebėjimas (arba monitoringas)3 dažnai vadinamas priemo-
ne, kurios tikslas yra garantuoti visuomenės saugumą minimalios intervencijos į
asmens laisvę priemonėmis, taip užtikrinti veiksmingą nuteistųjų kontrolę ir už-
kirsti kelią teisės pažeidimų recidyvui tam tikra prasme atimant galimybę „kenk-
ti“ (Mesonienė, 2004, 50–51). Lietuvos baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo
doktrinoje intensyvios priežiūros institutas yra sulaukęs abejonių dėl jo atitikties
proporcingumo ir individualizavimo, veiksmingumo ir ekonomiškumo prin-
cipams, taip pat pabrėžiant nemažą šios priemonės taikymo kainą, jos taikymo
tikslingumą tik „pozityviam klientui“ ir tik tada, kai asmens nusikalstamo elge-
sio rizika susijusi su buvimu tam tikrose vietose arba realia grėsme konkretiems
asmenims. Be to, atsižvelgiant į tai, kad elektroninis monitoringas yra viena iš
labiausiai asmens laisvę ribojančių įkalinimo alternatyvų, siūloma teismui palikti
diskrecinę teisę nuspręsti dėl šios priemonės taikymo remiantis tokiais kriterijais
kaip nusikalstamos veikos pobūdis, kaltininko asmenybė, pakartotinio nusikals-
tamo elgesio rizikos veiksniai, duomenys apie grėsmę kitų asmenų gyvybei, svei-
katai, turtui ir pan. (plačiau žr.: Nikartas, Bikelis, 2019; Sakalauskas et al., 2020;
Švedas, Levon, 2022; kt.).
O elektroninio monitoringo taikymo nepilnamečiams ypatumai Lietuvos
doktrinoje plačiau nenagrinėti. Užsienio doktrinoje, įvardijant potencialias rizi-
kas, kurias gali sukelti neapgalvotas šios priemonės taikymas nepilnamečiams ir
jauniems asmenims, siūloma nustatyti, kad pagrindiniai šios priemonės taikymo
kriterijai turėtų būti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir aplinkybės,
taip pat vaiko poreikiai ir asmeninės savybės. Tokie kriterijai atitinka Pekino tai-
syklių reikalavimus, kuriuose pabrėžiama, kad bausmė visada turi būti proporcin-
ga ne tik pažeidimo sunkumui ir aplinkybėms, bet ir nepilnamečio ir visuome-
nės poreikiams. Nepilnamečio laisvė gali būti ribojama tik atidžiai išnagrinėjus
visas aplinkybes ir nustačius tik kiek įmanoma mažesnius ribojimus (Párkányi,
Hucklesby, 2021a, p. 22–23). A. Drakšienės nuomone, atidėjus bausmės vykdymą,
yra įgyvendinama valstybės prievarta, nes suvaržomos nepilnamečio asmens lais-
vės. Tačiau, kartu taikant auklėjamojo pobūdžio ir kitas priemones, yra siekiama
keisti jo gyvenimo būdą, stengiamasi padėti jam integruotis į socialinę aplinką.
Taigi, bausmės vykdymą atidedant, įgyvendinamos dvi priešingos valstybės funk-
cijos. Neišvengiamai kyla šių funkcijų prioriteto klausimas, ir šiuo atveju priori-
tetas turi būti teikiamas tarptautinių teisės aktų reikalavimams, kurie akcentuoja
nepilnamečio interesus (Drakšienė, Drakšas, 2008, p. 355).
3 Šiame straipsnyje kaip sinonimai vartojami elektroninio stebėjimo ir elektroninio monitoringo
terminai.

183
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
Nagrinėjant elektroninio monitoringo taikymo nepilnamečiams perspek-
tyvas taip pat dažnai primenama, kad tarptautinės teisės aktai nurodo, jog svar-
biausia nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos priemonė yra vaikų socialinė
integracija. Pagrindinės socialinės integracijos erdvės yra šeima, mokykla, profesi-
nis mokymas, darbo rinka ir kt., kurios turi atlikti lemiamą vaidmenį vaiko soci-
alinėje integracijoje, mokydamos pagrindinių vertybių ir puoselėdamos prasmin-
gus santykius. Pavyzdžiui, Rijado gairėse nurodoma, kad šeima yra pagrindinis
visuomenės elementas, atsakingas už pirminę vaiko socializaciją. Be to, pabrėžiant
šeimos vaidmenį, kurį ji atlieka įgyvendinant vaiko socializaciją, taip pat vienodai
svarbiu pripažįstamas jaunų asmenų ateities vaidmuo, jų pareigos, reiškimasis ir
bendradarbiavimas visuomenėje. Jauni asmenys visuomenėje turi vaidinti aktyvų
vaidmenį ir būti visaverčiai partneriai, jie neturėtų būti laikomi tik socializacijos
ar kontrolės objektais (Rijado gairės, 1990). Atsižvelgiant į tai, užsienio doktrinoje
rekomenduojama vaikams padėti ir vadovauti jų integracijos procesui, tačiau tai
turėtų būti reaguojantis, o ne kontroliuojantis ryšys tarp pagalbos teikėjo ir pagal-
bos gavėjo (Párkányi, Hucklesby, 2021a, p. 22–23). Olandijoje atlikto elektroninio
monitoringo nepilnamečiams tyrimo rezultatai rodo, kad būtent šios priemonės
taikymas užtikrina bendruomenės pagrindu vykdomą intervenciją, leidžia vai-
kams plėtoti savo išorinius socialinius ryšius ir santykius su šeimos nariais, o išo-
rinis stebėjimas leidžia tėvams atitrūkti nuo kontrolės vaidmens ir tobulinti vaikų
auklėjimo įgūdžius. Tyrimas taip pat atskleidė, kad taikant elektroninį monitorin-
gą tėvai patys tarsi tampa monitoringo subjektais, įgyja tam tikras su tuo susijusias
pareigas, pavyzdžiui, priminti vaikui įkrauti įrenginį, ir pan. Atsižvelgiant į tai,
užsienio šalyse jau siūloma nustatyti lūkesčių tėvų atžvilgiu ribas, siekiant užti-
krinti, kad pastarieji nebūtų baudžiami pagal savo vaikų nuosprendžius (Párkányi,
Hucklesby, 2021a, p. 34–35).
JAV atlikti tyrimai iškėlė probleminius aspektus, susijusius elektroninio
monitoringo taikymo instrukcijų, kurios neretai susideda iš nepilnamečiams sun-
kiai suprantamų sąlygų ir reikalaujančių tam tikro išsilavinimo lygio, skaitymo ir
teksto suvokimo gebėjimų. Be to, tuo pat metu nepilnamečiams taikomos proba-
cijos ir atskirai elektroninio monitoringo taisyklės, o tai priverčia nepilnamečius ir
jų šeimų narius tuo pat metu laikytis daugelio įvairių taisyklių (Electronic moni-
toring of youth ..., 2017, p. 11). Pažymėtina, kad Lietuvoje nepilnamečiui taikomos
intensyvios priežiūros atveju jo atstovas pagal įstatymą taip pat iš esmės tampa
tokios priežiūros subjektu, nes Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (Proba-
cijos įstatymas, 2012) (toliau– ir Probacijos įstatymas) 16 straipsnyje numatomos
nepilnamečio atstovo pagal įstatymą specialios pareigos: „1) teikti probuotojui in-
formaciją, būtiną nepilnamečio probuojamojo rizikos vertinimui atlikti; 2) atvykti
į probacijos tarnybą kartu su nepilnamečiu probuojamuoju per tris darbo dienas
nuo teismo nuosprendžio, kuriuo nepilnamečiam probuojamajam paskirta pro-
bacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; 3) rūpintis, kad nepilnametis

184
Kelyje su Konstitucija
probuojamasis vykdytų probacijos sąlygas ir dalyvautų probuojamojo resocializa-
cijoje; 4) teikti informaciją probuotojui apie nepilnamečiam probuojamajam tai-
komų probacijos sąlygų vykdymą; 5) bendradarbiauti su probuotoju sprendžiant
nepilnamečio probuojamojo resocializacijos klausimus.“ Be to, kai nuteistasis yra
nepilnametis, su elektroninio monitoringo prietaiso naudojimo instrukcija pasira-
šytinai supažindinamas ir jo atstovas pagal įstatymą.
Dar viena iš svarbiausių socialinės integracijos erdvių vaiko gyvenime yra
mokykla. Tarptautinės teisės aktuose nurodoma, kad visuomeninis švietimas tu-
rėtų būti prieinamas visiems jauniems asmenims. Be savo akademinės ir profesi-
nio mokymo veiklos, švietimo sistemos turėtų atkreipti išskirtinį dėmesį į tokius
dalykus: a) pagrindinių vertybių mokymą ir pagarbos ugdymą vaiko kultūriniam
identitetui, socialinėms tos šalies, kurioje vaikas gyvena, vertybėms, civilizaci-
joms, skirtingoms nuo tos, kurioje gyvena vaikas, taip pat žmogaus teisėms ir pa-
grindinėms laisvėms; b) jaunų žmonių asmenybės, jų talentų, protinių ir zinių
gebėjimų stiprinimą ir ugdymą; c) jaunų asmenų įtraukimą į švietimą kaip aktyvių
ir naudingų dalyvių, o ne paprastų šio proceso objektų, ir kt. (Rijado gairės, 1990).
Kai kurių užsienio autorių nuomone, elektroninis monitoringas neretai apsunkina
nepilnamečių veiklą mokykloje, pavyzdžiui, trukdo įsitraukti į skatinamą sporti-
nę veiklą, nes kyla rizika pakenkti elektroninio monitoringo įrangai. Tokiu būdu
elektroninis monitoringas gali tapti kliūtimi užsiimti vaiko pasirinkta sporto šaka,
pavyzdžiui, dalyvauti komandinio ar kovinio sporto šakose (Párkányi, Hucklesby,
2021a, p. 36–38). Tiesa, Lietuvoje pažymima, kad naujos kartos elektroninio ste-
bėjimo prietaisai yra saugūs naudoti ir nekelia pavojaus gyvybei bei sveikatai, ne-
skleidžia neleistinų elektromagnetinių trikdžių, nedaro poveikio aplinkoje esan-
tiems tretiems asmenims. Jie yra suprojektuoti atsižvelgus į žmogaus anatomiją ir
pritaikyti dėvėti ant kojos kulkšnies, netrukdo nešiojant avalynę, atitinka tarptau-
tinius komforto standartus ir didžiausio dydžio sveria iki 300 gramų (Intensyvios
priežiūros taikymas– alternatyva bausmės atlikimui, 2022). Kita vertus, ir Lietu-
voje intensyvi priežiūra nepilnamečiui gali kelti didelių nepatogumų mokymosi
metu ir užklasinėje veikloje, nes Probacijos įstatymo 16straipsnyje numatytas itin
ribotas sąrašas atvejų, kada intensyvios priežiūros metu elektroninio stebėjimo
prietaisas nuo nuteistojo gali būti nuimamas: „1) kai elektroninio stebėjimo įtaisas
trukdo nuteistajam teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 2) kai dėl elektro-
ninio stebėjimo įtaiso gedimo būtina jį pakeisti nauju; ir 3) kai nuteistajam taiko-
ma kardomoji priemonė– suėmimas.“
Užsienio doktrinoje taip pat atkreipiamas dėmesys ir į asmens duomenų
apsaugos teisinį reglamentavimą, nes elektroniniai stebėjimo prietaisai surenka
didžiulį kiekį informacijos apie jaunimo buvimo vietą, veiklą ir judėjimą (Electro-
nic monitoring of youth ..., 2017, p. 9). Be to, gana dažnai nurodomas ir dar vienas
elektroninio monitoringo taikymo nepilnamečiams trūkumas– tai nepilnamečio
stigmatizavimas, pasireiškiantis kitų asmenų patyčiomis, baime būti paženklintam

185
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
nusikaltėliu ir kt. Visa tai daro neigiamą įtaką jauno asmens gyvenimo kokybei,
bendravimui mokykloje, psichinei sveikatai dėl gėdos, kuri patiriama dėl nešio-
jamų elektroninio monitoringo prietaisų, taip pat sulaukiamo didesnio policijos
dėmesio (Párkányi, Hucklesby, 2021b, p. 35; Párkányi, Hucklesby, 2021a, p. 35).
Taigi, tarptautinės teisės aktų rekomendacijos ir reikalavimai, kitų valstybių
patirtis, užsienio doktrina ir tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad intensyvi priežiūra
(kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis) nepilnamečiams turėtų būti taiko-
ma tik išskirtiniais atvejais. Apibendrinant šią straipsnio dalį, galima konstatuoti,
kad dabartinė BK 92 straipsnio formuluotė dėl intensyvios priežiūros taikymo ne-
pilnamečiui skiriant arešto bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamai aiški,
todėl ją būtina patikslinti, nustatant, kad intensyvios priežiūros skyrimas nepil-
namečiui taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo diskrecinė teisė,
kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, nepil-
namečio kaltininko asmenybę ir jo resocializacijos poreikius, pakartotinio elgesio
riziką, kai yra realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai.
Išvados
Apibendrinant straipsnį galima padaryti tokias esmines išvadas:
1. Per pastaruosius penkerius metus laisvės atėmimo ir arešto bausmių
taikymas nepilnamečiams, taip pat įkalintų nepilnamečių skaičius Lietuvoje nuo-
sekliai mažėjo. Kita vertus, nemažą dalį įkalintų nepilnamečių sudaro asmenys,
nuteisti už nesmurtinių nusikalstamų veikų (dažniausiai už vagysčių) padarymą,
o tai rodo, jog yra prielaidų dar labiau sumažinti įkalintų nepilnamečių skaičių.
Siekiant šio tikslo būtina sistemiškai ir kompleksiškai įgyvendinti teisines, pre-
vencines-organizacines, švietimo priemones ir metodus, pavyzdžiui, siaurinti
baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo taikant realią laisvės atėmimo bausmę
galimybes, plėtoti minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, pavyzdžiui, me-
diacijos ir pan., taikymą, tobulinti teisėjų, prokurorų, advokatų ir kitų su nepilna-
mečių baudžiamosiomis bylomis dirbančių praktikų kvalikaciją, ir kt.
2. Bausmės (inter alia, arešto bausmės) vykdymo atidėjimas nepilnamečiui
gali būti taikomas nepriklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies, nu-
sikaltimo sunkumo, jo pavojingumo pobūdžio ar laipsnio. Taikydamas arešto baus-
mės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui teismas turi konstatuoti, kad yra pakanka-
mas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais
(BK 54 straipsnis) ir bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis),
turi įvertinti LAT ir žemesnės instancijos teismų jurisprudencijoje pakankamai išsa-
miai išvardytas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek ir aplin-
kybes, susijusias su nepilnamečio asmenybe.

186
Kelyje su Konstitucija
3. Dabartinė BK 92 straipsnio formuluotė dėl intensyvios priežiūros taikymo
nepilnamečiui skiriant arešto bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamai aiški,
todėl ją būtina patikslinti, nustatant, kad intensyvios priežiūros skyrimas nepilna-
mečiui taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo diskrecinė teisė, kurią
teismas įgyvendina atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, nepilnamečio
kaltininko asmenybę ir jo resocializacijos poreikius, pakartotinio elgesio riziką, kai
yra realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai.
Šaltiniai
Teisės aktai
Tarptautiniai teisės aktai:
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1989), Valstybės žinios, 1995, Nr.60-1501.
Jungtinių Tautų standartinės minimalios teisingumo vykdymo nepilnamečiams taisyklės
(Pekino taisyklės), 1985. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.ohchr.org/
en/instruments-mechanisms/instruments/united-nations-standard-minimum-rules-
administration-juvenile [žiūrėta 2022m. birželio 13d.]
Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės (Rijado gairės), 1990.
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.elibrary.lt/resursai/NPLC/nepilname-
ciu_justicija/Jungtiniu%20Tautu%20nepilnameciu%20nusikalstamumo%20prevenci-
jos%20gaires.pdf [žiūrėta 2022m. birželio 13d.]
Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisyklės (Havanos taisyklės),
1990m. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://elibrary.lt/resursai/NPLC/nepilna-
meciu_justicija/Jungtiniu%20Tautu%20nepilnameciu.pdf [žiūrėta 2022m. birželio 13d.]
Nacionaliniai teisės aktai:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (2000). Valstybės žinios, 89-2741.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (2007). Valstybės
žinios, Nr.80-3214.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2011). Valstybės žinios, Nr.4-108.
Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas (2003). Valstybės žinios,
Nr.119-5406.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75,
85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymas. Nr.XIII-2263. (2019), TAR, 11177.
Specialioji literatūra
Bikelis, S. (2018). Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva. Kri-
minologijos studijos, 6, 8–28.
Bikelis, S.; Nikartas, S. (2021). Kai kurių pakeitimų Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies
nuostatose, reguliuojančiose nusikalstamų veikų padarymo teisines pasekmes, siūlymai.

187
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
(Nuomonė atsakant į 2021-10-14 paklausimą Nr.(1.39E) 7R-5525), pateikta Lietuvos Res-
publikos teisingumo ministerijai 2021-11-25 raštu Nr. 2R-110-(1.9)). Teisės e-aktualijos,
1(19).
Butkus, G. (2017). Socialinės brandos psichodiagnostinio vertinimo galimybės teismo psi-
chologijos ekspertizėje. Sveikatos mokslai, 27 (4), 74–79.
Drakšas, R. (2005). Svarbesni nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimai. Vilnius:
Eugrimas.
Drakšienė, A. (2005). Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimas nacionalinėje bau-
džiamojoje teisėje. Tei sė, 54, 59–69.
Drakšienė, A.; Drakšas, R. (2008). Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė. Vilnius: Eugri-
mas.
Mesonienė, S. (2004). Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinis naciona-
linis kontekstas. Jurisprudencija, 52(44), 47–57.
Michailovič, I. (2001). Laisvės atėmimo bausmės resocializacinio poveikio problemos. Tei -
sė, 41, 113–123.
Nikartas, S. (2018a). Nuomonė dėl pasiūlymų teisės aktams tobulinti. (Atsakant į 2018-03-
23 raštą Nr.(1.39) JR-2071) pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai 2018-
04-09 raštu Nr.2R -217-(1.9)). Teisės e-aktualijos, 2(15), 19–22.
Nikartas, S. (2018b). Daugiau probacijos, mažiau kalinių? Ar pagrįstas kalinių skaičiaus
mažinimo lūkestis? Jurisprudencija, 25(2), 380–401.
Nikartas, S.; Bikelis, S. (2019). Dėl įstatymų projektų Nr.18-12583- 2589 suderinimo. Teisės
e-aktualijos, 1(16).
Párkányi, E.; Hucklesby, A. (2021a). Electronic monitoring in the youth justice system of
the Netherlands. University of Leeds. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://trac-
kingchildren.leeds.ac.uk/wp-content/uploads/sites/46/2022/01/TCBI-report-Nether-
lands_nal.pdf [žiūrėta 2022m. birželio 13d.]
Párkányi, E.; Hucklesby, A. (2021b). Electronic monitoring in the youth justice system of En-
gland and Wales. University of Leeds.
Pocienė, A. (2012). VI. Baudžiamosios politikos formavimo(si) procesas Lietuvoje. Bau-
džiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Vilnius: Teisės institutas,
84–111.
Sakalauskas, G. (2007). Tarptautiniai standartai nepilnamečių justicijoje. Nepilnamečių
justicija Lietuvoje: teorija ir praktika. Vilnius: Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje
centras, 11–35.
Sakalauskas, G. (2009). Minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus problema: lygi-
namieji teisiniai ir kriminologiniai aspektai. Teisės problemos, 2(64), 81–103.
Sakalauskas, G. (2011). Minimalios baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribos dilema. Lie-
tuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui– 10 metų: recenzuotų mokslinių straipsnių,
skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės,
baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius: Re-
gistrų centras, 215–234.

188
Kelyje su Konstitucija
Sakalauskas, G.; Bikelis, S.; Kalpokas, V.; Pocienė, A. (2012). Baudžiamoji politika Lietuvoje:
tendencijos ir lyginamieji aspektai. Vilnius: Teisės institutas.
Sakalauskas, G. (2013). Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų prasmė. Teisės
problemos, 3(81), 5–55.
Sakalauskas, G. (2018). Nepilnamečių nusikalstamumo baimę kursto išgalvoti mitai.
Spectrum, 2(28), 46–51.
Sakalauskas, G. (2019). Criminal Policy and Imprisonment. e Case of Lithuania: Open
Prisons, Prison Leave and Release on Parole. In P. Kempen & M. Jendly (Eds.), Overuse
in the Criminal Justice System: On Criminalization, Prosecution and Imprisonment. In-
tersetia, 229–250.
Sakalauskas, G.; Jarutienė, L.; Kalpokas, V.; Vaičiūnienė, R. (2020). Kalinimo sąlygos ir kali-
nių socialinės integracijos prielaidos. Vilnius: Lietuvos teisės institutas.
Sakalauskas, G. (2021). Non-custodial sanctions and measures in Lithuania: a large bouquet
with a questionable purpose and unclear eectiveness In Promoting non-discriminatory
alternatives to imprisonment across Europe. Non-custodial sanctions and measures in the
member states of the European Union. Instituto Jurídico Faculdade de Direito da Uni-
versidade de Coimbra Colégio da Trindade. Coimbra. Portugal, p. 1–15.
Simanaitytė, E. (2016). Bausmės vykdymo atidėjimas ir aktualios jo taikymo problemos.
Teis ė , 98, 200–213.
Švedas, G. (2003). Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai
ir vykdymo aspektai. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003.
Švedas, G. (2006). Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje.
Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006.
Švedas, G. et al. (2017). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vienti-
sumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Švedas, G.; Levon, J. (2022). Arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto probleminiai
aspektai Lietuvoje. Tei s ė, 123, 8–23.
Uscila, R. (2020). Vaiko minimalios priežiūros priemonių taikymo praktikos įvertimas Lie-
tuvoje. Vilnius.
Ūselė, L. (2010). Jaunų pilnamečių (18–20 metų) socialinė branda– nepilnamečių baudžia-
mosios atsakomybės ypatumų jiems taikymo veiksnys. Teisės problemos, 2, 58–91.
Ūselė, L.; Dobrynina, M. (2012). Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų tai-
kymo 18–20 metų jaunuoliams Lietuvoje tyrimas. Vilnius. [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: https://teise.org/wp-content/uploads/2012/10/Nepilnameciu-baudziamoji-
atsakomybe.pdf [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Ūselė, L. (2014). Nepilnamečių justiciją reglamentuojančių aktų darna: procesiniai aspek-
tai. Teisės problemos, 4, 68–96.
Vosyliūtė, A. (2017). Lygtinis paleidimas kaip integracijos prielaida: teismų sprendimų pro-
blemos. Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspekty-
vos Lietuvoje. Vilnius: Teisės institutas, 205–231.
Žukauskaitė, J. (2012). Nepilnamečių nusikalstamas elgesys: psichologiniai mediacijos tai-
kymo aspektai. Teisės problemos, 2(76), 96–110.

189
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
Kita
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 metų vei-
klos ataskaita (2021). [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kale-
jimu-departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m.
birželio 13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų
areštu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)
ir jų kaitos suvestinė, 2017. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-de-
partamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birže-
lio 13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų
areštu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)
ir jų kaitos suvestinė, 2018. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-de-
partamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birže-
lio 13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų
areštu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)
ir jų kaitos suvestinė, 2019. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-de-
partamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birže-
lio 13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų
areštu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)
ir jų kaitos suvestinė, 2020. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-de-
partamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birže-
lio 13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų
areštu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)
ir jų kaitos suvestinė, 2021. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-de-
partamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birže-
lio 13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų lais-
vės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą
ir kt.) ir jų kaitos suvestinė, 2017. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-
departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birže-
lio 13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų laisvės
atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)
ir jų kaitos suvestinė, 2018. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-de-
partamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birželio
13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų laisvės
atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.)

190
Kelyje su Konstitucija
ir jų kaitos suvestinė, 2019. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-de-
partamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birželio
13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų
laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės ter-
miną ir kt.) ir jų kaitos suvestinė, 2020. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/
lt/kalejimu-departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta
2022m. birželio 13d.].
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų lais-
vės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą
ir kt.) ir jų kaitos suvestinė, 2021. Prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-
departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html [žiūrėta 2022m. birže-
lio 13d.].
Statistikos departamentas. Įkalintų laisvės atėmimo įstaigose skaičius metų pabaigoje
(2022) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-
analize?hash=64c75db4-4afe-4521-87d2-2eaee8ee0214#/ [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Statistikos departamentas. Teismų nuteistų asmenų skaičius (2022) [interaktyvus]. Prieiga
per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=fc7286e7-b05e-
4b1e-84d6-87e73c94d9f9#/ [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Statistikos departamentas. Teismų nuteistų nepilnamečių skaičius (2022) [interaktyvus].
Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=fc7286e7-
b05e-4b1e-84d6-87e73c94d9f9#/ [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Statistikos departamentas. Nuteistų nepilnamečių laisvės atėmimo įstaigose skaičius metų
pabaigoje [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodi-
kliu-analize?hash=c082b0ce-4bdd-4186-af7c-827b9929d350#/ [žiūrėta 2022m. birželio
13d.].
Gelčytė, E. (2022). Statistinių duomenų apie 2021m. užregistruotas nusikalstamas veikas,
kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai, apie nepilnamečius, kurie įtariami
(kaltinami) padarę nusikalstamą veiką, bei nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius vai-
kus, analizė. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/docu-
ments/les/LT_versija/Viesasis_saugumas/Tyrimai/Ataskaita-apie-vaikus-2005-2021.
pdf [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų), padarius nusikalstamas veikas, skaičius (2022). [inter-
aktyvus]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=
787d35a0-d358-4a37-be09-6c504274a1#/ [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ataskaita. Baudžiamosios politikos tenden-
cijos Lietuvoje 2016–2019 metais (2020). [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://
tm.lrv.lt/uploads/tm/documents/les/BP%20analiz%C4%97%20(galutinis%20varian-
tas)%202020%2003%2025.pdf [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr.XIIIP-3172– XIIIP-3177. Registracijos
data 2019-01-16 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/le-

191
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams
naujovės ir probleminiai aspektai
galAct/lt/TAK/68cf7c10195a11e9bd28d9a28a9e9ad9?jfwid=dx5cs7g5c [žiūrėta 2022 m.
birželio 13d.].
Electronic monitoring of youth in the California juvenile justice system. (2017). University
of California, Berkeley, School of Law. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://
www.law.berkeley.edu/wp-content/uploads/2017/04/Report_Final_Electronic_Moni-
toring.pdf [žiūrėta 2022m. birželio 13d.]. [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Intensyvios priežiūros taikymas– alternatyva bausmės atlikimui, 2022 [interaktyvus]. Pri-
eiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/papt/naujienos-papt/p30/intensyvios-prie-
ziuros-taikymas-wu6q.html [žiūrėta 2022m. birželio 13d.].
Teismų praktika
Konstitucinio Teismo 2020m. kovo 18d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžia-
mojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. TAR,
2020-03-18, Nr.5659.
LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-391/2013.
LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-266-942/2015.
LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-8-788/2018.
LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-217-976/2018.
LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-143-1073/2020.
LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-222-511/2021.
LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-29-976/2022.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis 2021m.lapkričio 11d. baudžiamojoje byloje
Nr.N1-2077-369/2021.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis 2022m. sausio 11d. baudžiamojoje byloje
Nr.N1-198-1131/2022.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis 2022m. kovo 14d. baudžiamojoje
byloje Nr.N1-198-1131/2022.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendis 2021m. lapkričio 8d.baudžiamojoje
byloje Nr. N1-562-373/2021.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamasis įsakymas 2021m.spalio 5d. baudžia-
mojoje byloje Nr.eN1-2871-673/2021.