Available via license: CC BY
Content may be subject to copyright.
1
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
27-oji tarptautinė mokslinė
Jono Jablonskio konferencija
KALBOS VARIANTIŠKUMAS,
KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
2022 m. spalio mėn. 6–7 d.
Vilniaus universitetas, Filologos fakultetas
Universiteto g. 5, Vilnius
27th Jonas Jablonskis’ conference
LANGUAGE VARIABILITY,
CHANGE, STANDARDIZATION
6–7 October, 2022
Vilnius University, Faculty of Philology
Universiteto st. 5, Vilnius, Lietuva
Vilnius 2022
Filolog os
fakultetas
FILOLOGIJOS FAKULTETO TAIKOMOSIOS KALBOTYROS INSTITUTO
LIETUVIŲ KALBOS KATEDRA | DEPARTMENT OF LITHUANIAN LANGUAGE,
INSTITUTE OF APPLIED LINGUISTICS, FACULTY OF PHILOLOGY
BENDRINĖS KALBOS TYRIMŲ CENTRAS |
RESEARCH CENTRE OF STANDARD LANGUAGE
Prof. habil. dr. Pietro Umberto Dini (pirmininkas, Pizos universitetas / chairperson, University of Pisa)
Doc. dr. Diego Ardoino (Berno universitetas, Vilniaus universitetas / University of Bern, Vilnius University)
Prof. dr. Laimutė Balodė (Helsinkio universitetas, Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas /
University of Helsinki, Latvian Language Institute of the University of Latvia)
Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Prof. dr. Andra Kalnača (Latvijos universitetas / University of Latvia)
Prof. dr. Vytautas Kardelis (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Dr. Jowita Niewulis-Grablunas (Adomo Mickevičiaus universitetas / Adam Mickiewicz University in Poznan)
Dr. Vilija Sakalauskienė (Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language)
Doc. dr. Antanas Smetona (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Prof. dr. Irena Smetonienė (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė (Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language)
Prof. habil. dr. Pēteris Vanags (Latvijos universitetas, Stokholmo universitetas / University of Latvia,
Stockholm University)
Dr. Rasuolė Vladarskienė (Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language)
Doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
ORGANIZACINIS KOMITETAS / ORGANIZING COMMITTEE
Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė (pirmininkė, Vilniaus universitetas / chairperson, Vilnius University)
Dr. Andželika Gaidienė (Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language)
Dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language)
Doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Aistė Markevičienė (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Remigijus Ptičkinas (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Dr. Marius Smetona (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Dr. Evaldas Švageris (Vilniaus universitetas / Vilnius University)
Dr. Aurelija Tamulionienė (Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language)
Bibliogra nė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų
informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
ISBN 978-609-07-0773-9 (skaitmeninis PDF)
https://doi.org/10.15388/JablonskisConf.2022
Copyright © 2022 [Authors]. Published by Vilnius University Press.
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits
unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Leidinio sudarytoja / Edited by
Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė
Filolog os
fakultetas
Turinys / Content
Sveikinimo žodis / Welcome! .................................................... 5
....................................7
.................................... 13
Pierluigi Cuzzolin ................................................................... 14
Jürg Daniel Fleischer ................................................................ 16
Jolanta Gelumbeckaitė, Christian Chiarcos ......................................... 18
Nicola McLelland .................................................................... 19
...................................................20
Daiva Aliūkaitė ...................................................................... 21
Audrys Antanaitis ................................................................... 23
Diego Ardoino .......................................................................24
Laimutė Balodė ...................................................................... 25
Mariia Boichenko .................................................................... 26
Joseph M. Brincat ................................................................... 27
Adriano Cerri, Dalia Pakalniškienė, Jūratė Lubienė ................................ 28
Diana Dambrauskienė ............................................................... 29
Pietro Umberto Dini ................................................................ 30
Albinas Drukteinis .................................................................. 31
Kazimieras Garšva ................................................................... 33
Piotr Grablunas, Jowita Niewulis-Grablunas ........................................ 34
Yulia Ilina ............................................................................ 35
Vytautas Kardelis .................................................................... 36
Aurelija Kaškelevičienė ............................................................. 37
Katarzyna Konzewska ............................................................... 38
Ilja Lemeškin ........................................................................ 39
Alice Migliorelli ..................................................................... 40
Anna Mlekodaj ...................................................................... 41
Jūratė Pajedienė ..................................................................... 42
Jogilė Teresa Ramonaitė .............................................................43
Dorota Krystyna Rembiszewska ..................................................... 44
Vilija Sakalauskienė ................................................................. 45
Marius Smetona ..................................................................... 46
Irena Smetonienė .................................................................... 47
Irena Snukiškienė ................................................................... 48
Žydrūnas Šidlauskas ................................................................. 49
Christa Schneider ................................................................... 50
Evaldas Švageris ..................................................................... 51
4
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Larysa Taranenko .................................................................... 52
Anta Trumpa ........................................................................ 53
Nijolė Tuomienė .................................................................... 54
Inta Urbanoviča . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
Loreta Vaičiulytė-Semėnienė ........................................................ 56
Loreta Vilkienė ...................................................................... 57
Giusepper Visco ..................................................................... 58
Evelīna Zilgalve ...................................................................... 59
Vilma Zubaitienė .................................................................... 61
...........................................................62
5
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Sveikinimo žodis / Welcome!
Mielieji konferencijos dalyviai,
sveikiname Jus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros institu-
to Lietuvių kalbos katedros ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro
organizuojamoje 27-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „(Kal-
bos) variantiškumas, kaita ir standartizavimas“!
Jablonskio vardu pavadinta mokslinė konferencija pirmą kartą surengta 1993 m. Lie-
tuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos
katedros pastangomis. Nuo tada konferencija tapo tradicinė ir vyksta kas rudenį (iki
2003 m. – Vilniaus universitete, išskyrus ketvirtąją, kuri surengta Marijampolėje, o nuo
2003 m. – pakaitomis Lietuvių kalbos institute arba Vilniaus universitete). 2005, 2009 ir
2010 m. konferencija buvo tarptautinė. 2011 m. konferencija nebuvo surengta, o institute
įkūrus Bendrinės kalbos skyrių, 2012 m. vėl atnaujinta ir pakaitomis toliau rengiama abie-
jose institucijose. 2016 m. rugsėjo 23–24 d. VU Filologijos fakultete vyko 23-ioji tarp-
tautinė mokslinė Jablonskio konferencija „Reikšmė kalboje ir kultūroje“. Ši konferencija
nuo savo pirmtakių skyrėsi tuo, kad joje pirmą kartą buvo susitelkta į iki šiol mažiausiai
akcentuotą Jablonskio tyrimų sritį – semantiką. 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvių kalbos
institute vyko 24-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų
plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, kurioje buvo aptartos problemos, susijusios su
kalbų ir skaitmeninių technologijų sandūra. 2018 m. rugsėjo 27–28 d. Filologijos fakulte-
te vyko 25-oji – jubiliejinė – tarptautinė mokslinė konferencija „Variantiškumas kalbose
ir jų atmainose“. 2019 m. spalio 3–4 d. Lietuvių kalbos institutas ir Vilniaus universitetas
į Jablonskio konferenciją kvietė 26-ąjį kartą („Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje:
kalbos galia ir prestižas“) – tai buvo paskutinė konferencija prieš pandemiją.
Mums džiugu Jus visus pagaliau matyti čia – 27-oje Jablonskio konferencijoje „(Kal-
bos) variantiškumas, kaita ir standartizavimas“. Tikimės, kad šis akademinis dialogas at-
vers naujų perspektyvų ir suteiks galimybę pasidalyti patirtimi.
Nuoširdžiai dėkojame konferencijos rėmėjams: Lietuvos mokslo tarybai, Valstybinei
lietuvių kalbos komisijai ir Vilniaus universitetui, taip pat – konferencijos draugams Italų
kultūros institutui.
Organizacinis komitetas
6
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Dear Conference Participants,
Welcome to the 27h Jonas Jablonskis’ conference (Language) variability, change and
standardization hosted by the Department of the Lithuanian Language (Faculty of
Philology at Vilnius University) and Research Centre of Standard Language (Institute of
the Lithuanian Language)!
The rst conference devoted to Jablonskis was held in 1993 by the Department of
Language Culture at the Institute of the Lithuanian Language and the Department of the
Lithuanian Language at Vilnius University. Since then, this conference has become a
tradition and takes place every autumn. Until 2003 it was held at Vilnius University, with
the exception of the fourth conference organized in Marijampolė. Since 2003 it has been
hosted by Vilnius University and the Institute of the Lithuanian Language; the venue
changes every year. In 2005, 2009 and 2010 the conference had an international status.
In 2011 the conference did not take place, however, aer establishing the Department
of Standard Lithuanian Language at the Institute of the Lithuanian Language in 2012,
it was renewed and alternately organized by both institutions. In 2016, an international
scientic conference Meaning in Language and Culture focused on semantics, a eld least
stressed by Jablonskis. The 24th International Jablonskis Conference Digital Language
Resources, Directions of Their Development and Possibilities to Harness Them took place
at the Institute of the Lithuanian Language on 29 September 2017. The goal of the
conference was to discuss the problems that arise when language meets digital technology
in the process of developing digital resources and building a common digital market. On
27–28 September 2018, the 25th jubilee international scientic conference Variability in
languages and their varieties was held at the Faculty of Philology. On 3–4 October 2019,
the Lithuanian Language Institute and Vilnius University invited scholars to the 26th
Jablonskis’ conference Linguistic diversity in the modern world: the power and prestige of
language, which was the last conference organised before the pandemic.
We are happy to nally see you all here - at the 27th Jablonskis’ conference (Language)
Variability, Change and Standardization. We hope that this academic dialogue will open
up new perspectives and provide an opportunity to share experiences.
We sincerely thank the sponsors of the conference: the Research Council of Lithuania,
the State Commission of the Lithuanian Language, and Vilnius University, as well as the
friends of the conference – the Institute of Italian Culture.
Organizing Committee
Keynote speakers
8
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Doc. dr. Christian Chiarcos,
Gėtės universitetas Frankfurte prie Maino
(Vokietija) / J. W.Goethe University in Frankfurt am
Main(Germany)
Christianas Chiarcosas yra informatikos
srities docentas, dirbantis Frankfurto
prie Maino Johano Volfgango Gėtės
universitete (Vokietija) ir vadovaujantis
Taikomosios kompiuterinės lingvistikos
grupei. 2010 m. Potsdamo universitete
(Vokietija) jis tyrė natūraliosios kalbos
generavimą ir įgijo mokslų daktaro
laipsnį, vėliau dirbo Pietų Kalifornijos
universiteto Informacijos mokslų institute
(ISI/USC), o 2013 m. prisijungė prie
Gėtės universiteto mokslininkų grupės.
Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys –
semantinės technologijos ir novatoriškas
jų pritaikymas kalbos tyrimuose, taip
pat skaitmeninė humanitarika. Jis
specializuojasi skaičiavimo diskurso
semantikos (mašininio skaitymo) srityje,
domisi kalbos išteklių sąveika ir mažai
išteklių turinčiomis bei istorinėmis
kalbomis.
Christian Chiarcos is an Assistant
Professor of Computer Science at Goethe
University Frankfurt, Germany, heading
the Applied Computational Linguistics
group. In 2010, he received a doctoral
degree on Natural Language Generation
from the University of Potsdam, Germany.
Later, he worked at the Information
Sciences Institute of the University of
Southern California (ISI/USC), before
joining Goethe University in 2013. His
research focuses on semantic technologies
and the innovative application of semantic
technologies in language technology
and digital humanities. Specic interests
cover computational discourse semantics
(machine reading), language resource
interoperability and the study of low-
resource and historical languages. As
a computational linguist, Christian
Chiarcos has explored Linked Data from
the perspective of language technology
and contributed to the emergence of a
community at the intersection of both
areas: he has been a co-founder of the
Open Linguistics Working Group of the
Open Knowledge Foundation (OWLG), he
is chair of the W3C Community Groups
Ontology-Lexica and Linked Data for
Language Technology, and he initiated
and co-organized a long-standing series of
scientic events (workshops, conferences,
summer schools, datathons) on Linked
Data in Linguistics and the accompanying
development of the Linguistic Linked
Open Data cloud.
9
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
,
Bergamo universitetas (Italija) /
University of Bergamo (Italy)
Pierluigi Cuzzolin yra Pavijos universiteto
absolventas (1985 m.). 1991 m. jis
apgynė disertaciją apie istorinės sintaksės
problemą lotynų kalboje ir įgijo kalbotyros
daktaro laipsnį. Jo daktaro disertacija
„Konstrukcijos dicere quod kilmės tyrimas:
sintaksiniai ir semantiniai aspektai“
(it. Studio sull’origine della costruzione
dicere quod: aspetti sintattici e semantici)
buvo paskelbta 1993 m. 1992–1999 m.
jis buvo Pavijos universiteto kalbotyros
docentas, 1999–2005 m. – Bergamo
universiteto docentas. Nuo 2005 m.
yra Bergamo universiteto bendrosios
ir istorinės kalbotyros profesorius.
Pagrindiniai interesai – istorinė
kalbotyra, kalbų tipologija ir lingvistikos
teoriniai modeliai. Daugiausia rašė apie
indoeuropiečių, senovės graikų ir lotynų
kalbas, keltų kalbas, taip pat apie slavų
kalbas, semitų kalbas (arabų ir maltiečių).
Jis atstovavo Italijai Tarptautinėje graikų
kalbotyros taryboje (2016–2018 m.) ir yra
„Lotynų kalbotyros žurnalo“ (angl. Journal
of Latin Linguistics, leidžia de Gruyter)
vyriausiasis redaktorius. Profesorius taip
pat yra Lombardo mokslų, literatūros
ir menų instituto, Sicilijos lologijos ir
lingvistikos studijų centro ir „Academia
Europaea“ narys.
Pierluigi Cuzzolin (1959) graduated from
the University of Pavia in 1985. In 1991
he received his PhD in linguistics, with
a dissertation on a problem of historical
syntax in Latin. His PhD dissertation was
published in 1993 under the title Studio
sull’origine della costruzione dicere quod:
aspetti sintattici e semantici. 1992–1999 he
was an Assistant Professor of Linguistics
at the University of Pavia. In 1999–2005
he was an Associate Professor at the
University of Bergamo, where he has been
a Full Professor of General and Historical
Linguistics since 2005.
His main interests are historical linguistics,
linguistic typology and linguistic
theoretical models. He has mainly written
about Indo-European, Ancient Greek,
Latin, and the Celtic languages, as well
as the Slavic and Semitic (Arabic and
Maltese) Languages.
He was the representative for Italy in the
International Board of Greek Linguistics
(2016–2018) and is Co-editor-in-Chief of
the Journal of Latin Linguistics published
by de Gruyter.
He is a member of the Istituto Lombardo
di Scienze, Lettere e Arti, of the Centro di
Studi Filologici e Linguistici Siciliani, and
the Academia Europaea.
10
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
,
Marburgo Pilypo universitetas (Vokietija) /
University of Marburg (Germany)
Jürg Fleischer (1974) 2000 m. baigė
Ciuricho universitetą, specializuojasi
germanistikos, rusų kalbotyros ir
bendrosios kalbotyros srityse. 2003 m.
jis apgynė daktaro disertaciją, skirtą
prielinksnių perkėlimams ir su jais
susijusiems reiškiniams vokiečių kalbos
tarmėse ištirti ir aptarti. Mokslinių
tyrimų stipendija leido jam užbaigti
vakarų jidiš skirtą projektą Niujorko
Kolumbijos universitete (2002–2003), o
Berlyno Humboldtų universitete jis trejus
metus studijavo senosios vokiečių kalbos
sintaksę (2004–2007). Nuo 2007 m.
jis eina Marburgo universiteto istorinės
vokiečių kalbotyros profesoriaus pareigas,
o nuo 2010 m. yra „Forschungszentrum
Deutscher Sprachatlas Marburg“
vicedirektorius. Labiausiai profesorius
domisi tarmių tyrimais, ypač tarminės
gramatikos, kalbų kontakto ir diachroninės
gramatikos aspektais.
Jürg Fleischer (1974) graduated from
Zurich University in 2000, specializing
in German Studies, Russian Linguistics,
and General Linguistics. His PhD dealt
with preposition stranding and related
phenomena in the German dialects
(2003). Research scholarships allowed
him to complete a project on Western
Yiddish at Columbia University in New
York (2002–03), and he spent three years
conducting research on Old High German
syntax at the Humboldt University of
Berlin (2004–2007). Since 2007 he
has held a position as full professor of
Historical German Linguistics at the
University of Marburg. Since 2010 he is
a vice director of the Forschungszentrum
Deutscher Sprachatlas Marburg. His
interests include dialects studies, especially
aspects of dialectal grammar, language
contact, and diachronic grammar.
11
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
,
Gėtės universitetas Frankfurte prie
Maino(Vokietija) / J.W.Goethe University
in Frankfurt am Main(Germany)
1993 m. baigė Vilniaus universitetą
(lietuvių ir klasikinę lologiją). 1994–
2001 m. Vilniaus universitete dėstė
lotynų kalbą. 1992–2008 m. dirbo
Lietuvių kalbos institute. Nuo 2005 m.
Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s
universiteto Lyginamosios kalbotyros
institute dėsto empirinę kalbotyrą, nuo
2015 m. vadovauja baltų kalbotyros
studijų programai; ekstraordinarinė
profesorė (2018). Tyrinėjimų sritys:
baltistika, lituanistika, senoji lietuvių
kalba, istorinė sintaksė, tekstologija,
teksto lologija, tekstynų metodologija ir
praktika, senosios lietuvių kalbos tekstynas
(SLIEKASS, CorDon, The Postil Time
Machine). Lietuvos mokslo premija
užsienio lietuviams (2013).
Parengė Wolfenbüttelio postilės pirmą
kritinį leidimą, parašė komentarus
(knyga „Die litauische Wolfenbütteler
Postille von 1573“, 2 t. 2008). Kitas
svarbiausias veikalas – „Linksnių ir
prielinksnių konstrukcijų sintaksė Jono
Bretkūno Biblijos Evangelijoje pagal
Luką“ (2002).
In 1993 Jolanta Gelumbeckaitė graduated
from Vilnius University (Lithuanian and
Classical Philology). In 1994–2001 she
taught Latin at Vilnius University. In
1992–2008 she worked at the Institute of
the Lithuanian Language. Since 2005 she
has been teaching empirical linguistics at
the Institute for Comparative Linguistics at
the J. W. Goethe University in Frankfurt
am Main; moreover, since 2015 she
has lead the Baltic Linguistics study
program, while since 2018 she has been an
extraordinary professor. Research interests:
Baltic studies, Lithuanian studies, Old
Lithuanian language, historical syntax,
textology, and text philology. She heads the
following projects on the Old Lithuanian
Corpus: SLIEKASS, CorDon, The Postil
Time Machine. In 2013 she was awarded
Lithuanian Science Prize for Lithuanians
Abroad.
She draed the rst critical edition of the
Wolfenbüttel Postile and wrote comments
(Die litauische Wolfenbütteler Postille von
1573, vol. 2, 2008). Another important
work is Linksnių ir prielinksnių konstrukcijų
sintaksė Jono Bretkūno Biblijos Evangelijoje
pagal Luką (The Syntax of Inectional and
Prepositional Constructions in the Bible Gospel
of John Bretkun according to Luke, 2002).
12
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
,
Notingamo universitetas (Didžioji Britanija) /
University of Nottingham (UK)
Nicola McLelland yra Notingamo
universiteto vokiečių kalbos ir kalbotyros
istorijos profesorė. Ji domisi kalbos
standartizavimo praeitimi ir dabartimi,
standartizavimo įtaka gramatikų rašymui
ir leksikograjai. Vykdydama ketverius
metus trukusį AHRC nansuojamą
projektą „Daugiakalbystė: asmenų
įgalinimas, visuomenės transformavimas“
(angl. Multilingualism: Empowering
Individuals, Transforming Societies,
2016–2020 m., www.meits.org), ji buvo
viena iš tyrimo srities „Standartinės
kalbos, normos ir variacijos: lyginamosios
perspektyvos daugiakalbiuose kontekstuose“
(angl. Standard languages, norms and
variation: comparative perspectives in
multilingual contexts) vadovių. Jos naujausi
leidiniai yra šie: „Kalbų standartai ir įvairovė
daugiakalbiuose kontekstuose: Azijos
perspektyvos“ (angl. Language standards
and variation in multilingual contexts: Asian
perspectives, 2021 m., redaguota kartu
su Hui Zhao, atvirai prieinamas įvadas),
„Daugiakalbių kalbų standartų, variacijų ir
ideologijų perspektyvos“ (angl. Multilingual
perspectives on language standards,
variation and ideologies), specialus žurnalo
„Journal of Multilingual and Multicultural
Development“ numeris (42.2), kuriame
taip pat galima rasti profesorės atviros
prieigos įvadinį straipsnį „Kalbos standartai,
standartizavimas ir standartinės ideologijos
daugiakalbiuose kontekstuose“ (109–124)
(angl. Language standards, standardisation and
standard ideologies in multilingual contexts).
Nicola McLelland is a Professor of
German and History of Linguistics at
the University of Nottingham. Her
interests include the past and present of
language standardization and its relation
to grammar-writing and lexicography.
As part of a four-year AHRC-funded
project project Multilingualism:
Empowering Individuals, Transforming
Societies (2016–2020, www.meits.org),
she co-led the research strand Standard
languages, norms and variation: comparative
perspectives in multilingual contexts. Her
recent publications include Language
standards and variation in multilingual
contexts: Asian perspectives (2021, co-
edited with Hui Zhao, with open access
introduction) and Multilingual perspectives
on language standards, variation and
ideologies, a special issue of Journal of
Multilingual and Multicultural Development
(issue 42.2) including her open access
introductory article, “Language standards,
standardisation and standard ideologies in
multilingual contexts” (pp. 109–124).
14
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Bergamo universitetas / University of Bergamo
One of the basic methodological principles of any scientic discipline is that notions and
categories employed in research must be clearly, i.e. unambiguously, dened. Corollary
to this principle is that identical labels must identify identical contents. Each dierence,
if any, must be enucleated and illustrated. What could apparently be an obvious truism
turns out to be far from being applied as such regularly and, no matter how unexpected
it can be, it is frequently disregarded.
This crucial point is the focus on the theoretical reections of a scholar such as Martin
Haspelmath, who has devoted several papers to this issue. It is worth quoting his words:
“In a view of general linguistics that emphasizes the contrast between general (language-
independent) concepts and language-particular categories, what exactly is the value of
clearly dened terminology? I see it as twofold: On the one hand, technical terms that
are widely used anyway should have a clear meaning, regardless of how useful they might
end up being, and the terms in (1) are widely used. On the other hand, in order to test
universal claims about the world’s languages, we need comparative denitions that allow
us to identify phenomena uniformly” (Haspelmath 2021a, 11; see also 2021b).
From this quotation, it should be clear that the problem also concerns not only labels
that refer to categorial terms such as “accusativity” or “subject” but also terms that seem
to be more neutral and/or should sound less ambiguous such as, for instance, “linguistic
change”. This label has been very oen interpreted simply as a phenomenon of linguistic
variation. However, this assumption just tackles the point that linguistic change in
principle can be described both diachronically and synchronically, according to whether
what triggers it is motivated by in synchrony or in diachrony.
Even the notion of linguistic standard is far from being unambiguous, since this label
has been used to describe dierent language varieties. However, what is crucial is that
standard is a notion that typically belongs to sociolinguistics, and is based on function
and social construal, but not on intrinsically structural properties of the linguistic system
(Berruto 2007, 13).
It should be clear that linguistic change and standardization involve dierent level of
analysis, only partially overlapping, the former being intrinsically structural and the latter
intrinsically sociolinguistic.
In my talk I will try to illustrate a couple of examples, taken from the history of some
Indo-European languages, showing how the interaction between linguistic change and
standardization could develop and the problems that this interaction raises for an accurate
description thereof.
15
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
References
Berruto, Gaetano. 2007. Miserie e grandezze dello standard. Considerazioni sulla nozione di standard in
linguistica e sociolinguistica. In Standard e non standard tra scelta e norma. Atti del XXX convegno della
Società Italiana di Glottologia (Bergamo, 20-22 ottobre 2005), a cura di P. Molinelli, Roma, il Calamo,
13–41.
Haspelmath, Martin. 2021a. Ergative, absolutive, accusative and nominative as comparative concepts. https://
www.academia.edu/68604441/Ergative_absolutive_accusative_and_nominative_as_comparative_
concepts
Haspelmath, Martin. 2021b. Towards standardization of morphosyntactic terminology for general linguistics.
In Aleri, Luca, Arcodia, Giorgio Francesco, Ramat, Paolo (eds.), Linguistic Categories, Language
Description and Linguistic Typology. John Benjamins Publishing Company, 35–58.
16
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Marburgo Pilypo universitetas / University of Marburg
on Northern Central Europe
It has been known since Sandfeld’s (1926/1930) study on what would later be called the
“Balkan Sprachbund” that unrelated languages may share common grammatical features
that set them apart from members of their genetic unit. Contact is a likely (though by no
means the only possible) explanation for this phenomenon (see e.g. Heine, Kuteva 2005).
In this paper I investigate areal patterns in a multilingual dialectal sample that features
the same material. The data are furnished by translations of Georg Wenker’s 40 sentences,
which were collected at more than 45.000 locations between 1879 and 1888 and later in
other areas. These translations provided the data for Wenker’s Sprachatlas des Deutschen
Reichs, which marks the beginning of German dialect geography. Unsurprisingly,
Wenker’s Sprachatlas features primarily German data. Interestingly, however, it also
includes many other languages spoken in then German Empire. It had gone unnoticed
for quite a long time that Georg Wenker had a keen interest in linguistic diversity and also
systematically collected non-German(ic) data (Fleischer 2017, 159). For instance, there
are ca. 60 translations of Georg Wenker’s 40 sentences into a Lithuanian dialect. They
feature Žemaitian (“Low Lithuanian”) and Aukštaitian (“High Lithuanian”) data, some
translations representing areas where Lithuanian was receding in favor of German by the
end of the 19th century (Kardelytė-Grinevičienė 2020, Sommer 2020). This material can
argue to be a “massively parallel text” in the sense of Cysouw & Wälchli (2007). From
a methodological point of view, this makes sure that the patterns found in the data base
are not due to methodological bias, as the data is exactly comparable. In considering the
same material very ne-grained typologies can be gained.
In this paper, morpho-syntactic features in a sample of ca. 2.400 versions of Georg
Wenker’s 40 sentences representing 13 dierent languages (among the 4 Lithuanian data
points) are analyzed from a morpho-syntactic point of view, combining research questions
and methods from areal typology and dialectology. The overarching question is whether
or not language and type areas coincide. This question will rst be addressed qualitatively,
discussing various constructions to be found in the data (null subject pronouns, denite
articles, negative concord, innitival complementation, and others). Also, the question
will be discussed from a quantitative perspective by performing dialectrometric analyses
on the aggregated data. It turns out that the Lithuanian sample points share a few
similarities with neighboring German data points, but retain a distinct typological prole
despite being in a minority setting with respect to German.
17
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
References
Cysouw, Michael, Bernhard, Wälchli. 2007. Parallel texts: using translational equivalents in linguistic
typology. STUF/Language Typology and Universals. 60(2), 95–99.
Fleischer, Jürg. 2017. Geschichte, Anlage und Durchführung der Fragebogen-Erhebungen von Georg Wenkers 40
Sätzen: Dokumentation, Entdeckungen und Neubewertungen. Hildesheim: Olms.
Heine, Bernd, Tania, Kuteva. 2005. Language contact and grammatical change. Cambridge: Cambridge
University Press.
Kardelytė-Grinevičienė, Daiva. 2020. Die litauischen Wenker-Materialien in der litauischen Dialektologie.
In Fleischer, Jürg, Lameli, Alfred, Schiller, Christiane, Szucsich, Luka (eds.), Minderheitensprachen und
Sprachminderheiten: Deutsch und seine Kontaktsprachen in der Dokumentation der Wenker-Materialien.
Hildesheim: Olms, 303–327.
Sommer, Florian. 2020. Deutsch-litauischer Sprachkontakt und Morphosyntax: Zur morphologischen
Markierung von Denitheit in Preußisch-Litauen. In Fleischer, Jürg, Lameli, Alfred, Schiller, Christiane,
Szucsich, Luka (eds.), Minderheitensprachen und Sprachminderheiten: Deutsch und seine Kontaktsprachen
in der Dokumentation der Wenker-Materialien. Hildesheim: Olms, 329–372.
Sandfeld, Kristian. 1930. Linguistique balkanique: problèmes et résultats. Paris: Champion. [Danish original
1926: Balkanlologien [Copenhagen, Denmark: Luno.]
18
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Jolanta Gelumbeckaitė, Christian Chiarcos
Gėtės universitetas Frankfurte prie Maino/ J. W.Goethe University in Frankfurt am Main
The study of religious discourse and its history not only has a tradition dating back several
millennia, but also represents one of the origins of disciplines as diverse as theology,
philology and linguistics. In our project The Postil Time Machine (PosTiMe, https://
gepris.dfg.de/gepris/projekt/443985248) we investigate the inter- and intratextual
relations between the Old Lithuanian Lutheran postils (sermon books) and their Latin as
well as German (in the case of the Bible passages also Old Greek and perhaps Hebrew)
sources of translation. The main aim of PosTiMe is a corpus-based text genetic and
historical linguistic investigation and presentation as a new type of digital edition. This is
an interdisciplinary project in which historical linguistics (Baltic studies, Indo-European
studies) cooperates with computer science (computational linguistics, information
visualization, digital editing). The project consists of several highly interrelated tasks.
The main philological tasks are: (1) identication of the design principles and translation
strategies of the Lithuanian texts, (2) determining the intra- and intertextual references
of the postils, and (3) the linguistic-historical interpretation of their contents in the form
of a linguistically deeply annotated reference corpus. The main technical challenges and
computational approaches will be presented by my colleague Christian Chiarcos.
From a philological point of view, PosTiMe focuses on textological and linguistic-
historical (philological as well as linguistic) investigation of the intra- and intertextual
relations of the Old Lithuanian postils both with their presumed translation sources and
with each other. The design principles and strategies of the Lithuanian postils are to
be determined. The text-critical analysis makes it possible to evaluate the translation
strategies used in individual postils and to identify further text sources beyond those
primarily used. The text is rarely translated verbatim, it can be goal-oriented edited,
partly supplemented or shortened as well as paraphrased.
The intra- and intertextual references are related to particular historical conditions.
In the multi-confessional Lithuanian-speaking world, neither theological debates
nor polemical treatises were written in Lithuanian in the 16th-17th centuries. The
interpretation of religious doctrine and religious instruction were mainly provided by
the postils, which at the same time shaped the genre of public speech. Postils are among
the most inuential literature of the early modern period, bridging the gap between
scholarly and popular culture. Within Lithuanian, they are among the oldest available
written sources that are not exclusively limited to canonical translation texts. The postils
gave their authors relatively great freedom in terms of language and content, so that on
the one hand they could clearly reect aspects of spoken language and on the other hand
they could incorporate approaches of secular literary genres. The Old Lithuanian postils
show multi-layered intratextual connections.
The publicly accessible presentation of the Lithuanian Lutheran postils in all their
intertextual complexity largely reects the cultural and historical context, oen dicult
to reconstruct for complex texts. As a new type of digital edition, the online environment
should enable the user to study and meanwhile keep in sight not only the text itself, but
also its direct precedents and other points of reference.
19
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Nicola McLelland
Notingamo universitetas / University of Nottingham
This paper has three parts. First, drawing on Ayres-Beneett’s (2021) outline of models
of language standardization and McLelland (2021a), I will present a multidimensional
model of language standardization that is applicable to a wide range of linguistic,
historical and cultural contexts. In doing so, I will clarify the relationship of language
standardization to potentially overlapping but distinct notions such as codication,
purism, and prescriptivism.
Second, I will highlight the place of multilingualism, oen the “elephant in the room”
when we talk about language standardization, oen conceptualized as taking place in
a notionally monolingual context. I will argue that we must consider the multilingual
perspective with regard to at least ve facets of language standardization:
1. The role of (foreign/second) language learning in promoting language codication;
2. The transmission of language ideologies, including standard language ideology,
from one language to another;
3. The relationship of language purism to language standardization;
4. Multilingualism, diaglossia within a single named language, and polycentric
standards;
5. Multilingual challenges to language standardization: heteroglossia and trans-
languaging.
Third, I will consider some case studies of language standardization in Asian
contexts, past and present, which may oer new perspectives on language standardization
(McLelland 2021b; McLelland & Zhao 2021). I will present examples of minority or
minoritized languages in Asia, before, nally, comparing the case of Chinese language
standardization with that of English, highlighting some signicant dierences, both in
process and ideology.
References
Ayres-Bennett, Wendy. 2021. Modelling Language Standardization. In Ayres-Bennett, Wendy, Bellamy,
John (eds.), The Cambridge Handbook of Language Standardization. Cambridge: CUP, 27–64.
McLelland, N. 2021a. Grammars, dictionaries and other metalinguistic texts in the context of language
standardization. In: Ayres-Bennett, W. and Bellamy, J. (eds), The Cambridge Handbook of Language
Standardization. Cambridge: CUP, 263–293.
McLelland, N. 2021b. Language standards, standardisation and standard ideologies in multilingual contexts.
Journal of Multilingual and Multicultural Development 42 (2), 109–124.
McLelland, N. and Zhao, H. (eds.) 2021. Language Standards and Variation in Multilingual Contexts – Asian
Perspectives. Clevedon: Multilingual Matters, pp. 1–18.
All sessions
21
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Daiva Aliūkaitė
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas / Kaunas Faculty of the Vilnius University
Vilniaus kalbos kaip tam tikro raiškos idealo klausimas ar kaip bendrinės kalbos prototipi-
nės zonos lokacijos klausimas, remiantis tiek sąmoningųjų, tiek pasąmoningųjų kalbinių
nuostatų tyrimų duomenis, svarstytas ne viename sociolingvistiniame ir perceptyvio-
sios dialektologijos diskurse (pvz.: Vaicekauskienė, Čičirkaitė 2011; Aliūkaitė, Merkytė-
Švarcienė 2012; Aliūkaitė 2013; Vaicekauskienė 2014; Keturkienė, Vaicekauskienė 2016;
Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Brazaitienė 2017, 2020). Vis dėlto ne viename iš
tyrimų atkreipiamas dėmesys ir į Kauno kalbą, tiksliau – Kauno kalbos vaizdinį tarp
paprastųjų kalbos bendruomenės narių. Taigi šiame pranešime toliau plėtojamas diskur-
sas dėl bendrinės kalbos vietos horizontaliajame lietuvių kalbos kontinuume paprastųjų
bendruomenės narių vertinimu. Duomenų masyvas plėtoti tokį diskursą sukauptas vyk-
dant perceptyviosios dialektologijos metodika pagrįstą projektą „Regioninių variantų ir
tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis
tyrimas“ (2017–2019 m., rėmė VLKK). Bendrinės kalbos lokacija vertinama vizualizuo-
tų (mentaliniuose žemėlapiuose) nuostatų duomenų pagrindu – nagrinėjami žemėlapiai,
kuriuose tiriamųjų prašyta pažymėti, kur kalbama bendrine kalba. Apibendrinant viso
projekto, aprėpusio 1 064 jaunosios kartos tiriamųjų mentalinius žemėlapius, duome-
nis konstatuotina, kad abu didmiesčiai – Vilnius pakliūva į 788 (74 proc.) tiriamųjų, o
Kaunas – į 735 tiriamųjų (69 proc.) mentalinius žemėlapius – vertintini kaip bendrinės
kalbos prototipinių zonų centrai. Pranešime, siekiant įvertinti Vilniaus ir Kauno santy-
kius, konkurentiškumą, susitelkiama į paskirų aukštaitiškojo (Joniškio, Šiaulių, Jurbarko,
Marijampolės, Šakių, Biržų, Panevėžio, Pasvalio, Anykščių, Rokiškio, Ukmergės, Utenos,
Alytaus, Lazdijų ir Varėnos) ir žemaitiškojo (Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo ir
Telšių) tarmiškumo punktų jaunuolių (iš viso 887 tiriamųjų) mentalinius žemėlapius.
Iš paskirų punktų mentalinių žemėlapių analizės paaiškėjo, kad 12-oje (Šiaulių, Biržų,
Panevėžio, Pasvalio, Ukmergės, Utenos, Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Mažeikių, Skuodo
ir Telšių) iš 20 punktų tiriamieji bendrinę kalbą pirmiausia lokalizuoja Vilniuje. 4-iuose
(Jurbarke, Marijampolėje, Anykščiuose, Kretingoje) punktuose dažniau į paprastųjų kal-
bos bendruomenės narių mentalinius žemėlapius yra įtraukiamas Kaunas. Dar 4-ių punk-
tų (Joniškyje, Šakiuose, Rokiškyje, Plungėje) tiriamųjų vizualizuotų nuostatų duomenys
skatina įžvalgą, kad abiejų didmiesčių kodą jaunuoliai vienodai dažnai linkę tapatinti su
bendrine kalba, todėl ir mentaliniuose žemėlapiuose bendrinė kalba lokalizuojama tiek
Vilniuje, tiek Kaune tiek pat kartų. Kaip matyti, daugiausia Vilniuje arba daugiausia Kau-
ne bendrinę kalbą įvietina skirtingo kalbinio (tarminio) pamato jaunuoliai. Tokie rezulta-
tai skatina prielaidą, kad Vilnius pakliūva į mentalinį žemėlapį ne dėl kokių nors kalbinių
parametrų. Pranešime teikiami argumentai, kad jo [Vilniaus] pirmumą paprastųjų kalbos
22
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
bendruomenės narių bendrinės kalbos mentaliniuose žemėlapiuose lemia pagrindinio
Lietuvos didmiesčio statusas.
Literatūra
Aliūkaitė, Daiva 2013, Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis, Acta linguistica Lithuanica
69, 238–240.
Aliūkaitė, Daiva, Merkytė-Švarcienė, Erika 2012, Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos
bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai, Kalbos kultūra, 155–177.
Aliūkaitė, Daiva, Mikulėnienė, Danguolė, Čepaitienė, Agnė, Geržotaitė, Laura 2017, Kalbos variantiškumas
ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai, Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla.
Aliūkaitė, Daiva, Mikulėnienė, Danguolė, Čepaitienė, Agnė, Brazaitienė, Laura, 2020, Lietuvių kalbos
variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos, Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla.
Keturkienė, Miglė, Vaicekauskienė, Loreta 2016, Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos
nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės, Darbai ir dienos 65, 31–52.
Vaicekauskienė, Loreta, Čičirkaitė, Ramunė 2011, „Vilniaus klausimas“ bendrinės lietuvių kalbos sampratose:
metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas, Darbai ir dienos 56, 2011, 55–74.
Vaicekauskienė, Loreta 2014, Didmiestis ir sostinė geriausios lietuvių kalbos percepcijose, Taikomoji
kalbotyra 6.
23
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Audrys Antanaitis
Valstybinės lietuvių kalbos komisija / Commission of the Lithuanian Language
1918 m. atkūrėme Lietuvos valstybę. Tą pačią tūkstantmetę, bet labai skirtingą. Steigia-
masis Seimas 1920 m. įtvirtino Lietuvą kaip demokratinę respubliką, brėžė jos ateities
kelius ir pristatė pasauliui. Tačiau ypatingai svarbu, kad 1922 m. rugpjūčio 1 dieną Seimas
priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurios 6 straipsnis sakė: „Valstybės kalba – lietu-
vių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas“. Pirmą kartą per savo ilgaamžę is-
toriją Lietuvos valstybė aiškiai pasakė, kad jos viešasis gyvenimas bus tvarkomas lietuvių
kalba, kad Lietuva tampa kalbos valstybe, kalba nuo šiol bus svarbus dabarties ir ateities
kūrimo veiksnys.
Tie sprendimai ir metai pakeitė mūsų gyvenimą. Nepaisydama sunkumų ir klupinė-
jimų, kūrėsi moderni valstybė, brendo ir bendrinė valstybinė kalba. Kūrėsi kalbos insti-
tucijos ir draugijos, universitetai. Tas įdirbis davė vaisių ir per visą sovietinės okupacijos
laikotarpį, kada kalbos puoselėjimas buvo tapę pasipriešinimo dalimi. Lietuvių kalba buvo
norminama, jai buvo ugdoma pagarba, septintajame dešimtmetyje prasidėjo Lituanistinis
sąjūdis, trukęs beveik iki Nepriklausomybės atgavimo ir vainikuotas vėl atgautu valstybi-
nės kalbos statusu 1988 m. lapkričio 18 dieną.
Šiandien esminis klausimas – ką turime daryti, kad ateities pasaulį galėtume kurti
savo kalba, savo valstybėje ir išlikdami savimi, tuo pačiu būdami tam pasauliui atviri.
24
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Berno universitetas, Vilniaus universitetas / University of Bern, Vilnius University
„Poesia in lingua Biruta“.
Naujų ir nežinomų senų tekstų aptikimą dažnai lemia skirtingų aplinkybių komplektas:
atsitiktinumas, tyrėjo uoslė, užsispyrimas, nuoseklus darbas, metodai (dažnai formuojami
studijų metais, priklauso nuo mokytojų), darbo sąlygos ir, savaime suprantama, sėkmė.
Pagrindiniai faktoriai – nuolatinis ir tiesioginis kontaktas su originalais (t. y. su senomis
knygomis ir su rankraštine medžiaga) bei tyrėjo smalsumas.
Visų laikų didžiausiu poliglotu laikomo kardinolo Giuseppe Mezzofanti (1774–1849)
rankraštiniame archyve pavyko aptikti iki šiol nežinomą kūrinį, kuris Bolonijos „Ar-
chiginnasio“ bibliotekos rankraščių kataloge apibūdintas kaip „Poesia in lingua Biruta“
(eilėraštis Biruta kalba).
Šiame pranešime atskleidžiama, kad minimas kūrinys iš tikrųjų yra ne paties kardino-
lo egzotiška kalba sukurtas eilėraštis, o jo paties ranka lietuviškai su tarpeiliniu vertimu į
lenkų kalbą parašytas Silvestro Valiūno dainos „Birutė“ iki šiol nežinomas egzempliorius.
Pristatomas atradimas yra naujas liudijimas, papildantis Valiūno dainos teksto tradi-
ciją ir patvirtinantis kardinolo Mezzofanti susidomėjimą lietuvių kalba. Visgi net ir šie
duomenys neleidžia iki galo nuspręsti, kokios iš tikrųjų buvo jo lietuvių kalbos mokėjimo
kompetencijos.
25
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Laimutė Balodė
Helsinkio universitetas, Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas / University of Helsinki,
Latvian Language Institute of the University of Latvia
ir fitonimų latvių kalboje
Pranešime tęsiama tema, gvildenanti glaudų tarpusavio ryšį tarp asmenvardžių ir augalų
pavadinimų. Tai ne tik žmonių vardai, kurių etimonas – oros semantikos leksema –
gėlės, medžio ir pan. pavadinimas (Madara, Gundega, Vijolīte, Vizbulīte; Ciedra; Meldra,
Vaivars) (Balodis 2018). Tai ir daugelis augalų pavadinimų – bendrinių žodžių, kurie
kaip eponimimai padaryti iš asmenvardžių (Ēdelmane 1998, Ēdelmane, Ozola 2003, Pie-
te 2007). Pranešime pagrindinis dėmesys skiririamas nacionaliniams eponimams, t. y.
pavadinimams, atsiradusiems latvių kalboje: tai ne tik dažni kilmininkiniai žodžių jungi-
niai, kur ryšys su asmenvardžiu dar jaučiamas: Jāņa zālīte (Hypericum perforatum), Jēkaba
krustaine (Senecio jacobaea), Kristus puķe (Knautia arvensis), Māras smilga (Hierochloë
odorata), bet ir augalų pavadinimai, pilnai perėję į bendrinių žodžių klasę: vediniai ancīši
(Agrimonia): Ancis, ilzītes (Anthemis): Ilze, dūriniai mārpuķītes (Bellis): Māra, jāņogas
(Ribes): Jānis, miķelpuķes (Saponaria ocinalis) (daugiau pavyzdžių Piete 2007). Augalų
pavadinimams labai būdingas variantiškumas: dzeltenais Māras ābols // Māras āboliņš //
Māras ceļa āboliņš // Māras ceļāboliņš // Mārābols // Mārābuls (Melilotus ocinalis).
Onomastiniu aspektu beveik neaptartas vaismedžių ir vaiskrūmių naujų veislių pava-
dinimų kūrimas. Latvių selekcionieriai pasaulyje garsėja naujomis rūšimis ir veislėmis, ku-
rių pavadinimai neretai padaryti iš asmenvardžių – pačių selekcionierių, jų šeimos narių,
dažniausiai dukterų, žmonų, ar kitų asmenų, kurių garbei augalas pavadinamas: pavyzdžiui
2006 m. prezidentės Vairos Vykės-Freibergos garbei nauja tulpių veislė pavadinta vardu Vai -
ra. 2011 m. trys naujai sukurstos rododendrų rūšys įgijo vardus Kārlis Ulmanis (buv. Latvijos
prezidento vardu), Dite Krenberga (garsios eitistės vardu) ir Aivars Lasis (iškilaus sodininko
vardu). Dažniausiai naujos rūšys pavadinamos tik vienu asmenvardžiu, pavyzdžiui (2021 m.
duomenimis), rododendrai: Arta, Biruta, Ilze, Liene, Vizma, Rasma, Rudīte, Andris, Emīls,
Jānis, Kārlis, Miks, Rolands, Toms, Valdis; naujos alyvų veislės: Daiga, Liega, Albīns; tulpių
veislės: Gerda, Karmena; lelijų veislės: Dagne, Dzidra, Elīna, Ērika, Marija, Ieva; jurginų
veislės: Līga, Sandra; chrizantemos: Anita, Elizabete, Egils; kardeliai: Anitra, Aina, Helēna,
Sarmīte; gerbera Laura; saldžiųjų vyšnių veislės: Indra, Paula, Zita, Agris, Artis, Aleksandrs,
Dzintars; juodųjų serbentų veislė Māra; agrastų veislė Rita; persikų veislės: Maira, Viktors;
abrikosų veislės: Inga, Katrīna, Krista, Vel t a; slyva Alvis; obelys: Zane, Monta, Olga; vasarinė
obelis Roberts; rudeninė obelis Gita; žieminė obelis Ligita; rudeninė kriaušė Dina; vasarinė
kriaušė Dace ir kiti. Tuo pačiu vardu gali būti pavadintos kelių rūšių augalų veislės, pavyz-
džiui: Lelde – ne tik lelija, bet ir parko rožė, ir rododendras. Gėlės dažniausiai įgyja moterų
vardus, vaismedžiams ir krūmams neretai pasirenkami ir vyriški vardai.
Onomastikoje gerai žinomus reiškinius, kai bendrinis žodis tampa onimu (onimizaci-
ja), onimas tampa bendriniu žodžiu (apeliatyvizacija) ar vienos kategorijos onimas tampa
kitos kategorijos onimu (transonimizacija), iliustruoja šiame pranešime analizuojami pa-
vyzdžiai.
26
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Mariia Boichenko
Nacionalinis Ukrainos technikos universitetas, Igorio Sikorskio Kijevo politechnikos institutas /
National Technical University of Ukraine “Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute”
The Role of Multimodal Media Means in
A number of researches in various branches of humanity choose to study the personality
of Barack Obama as a charismatic leader: the focus of the investigations ranges from
linguistic analysis of the rhetoric tools and complex interaction of verbal and non-verbal
means in his speech up to the role of media used in his two victorious election campaigns.
It should be mentioned that charismatic leaders and their followers have a deeper, more
emotional relationship than other leaders and followers do. Moreover, charismatic leaders
have important eects on the self-concepts of their followers, being transformed into increased
devotion to the charismatic leader and higher levels of commitment and performance, creating
a sense of collective identity as a member of a group with a noble cause, boosting condence
in followers and their abilities to achieve outcomes, which enhances their individual and
collective self-esteem and a sense of self-worth and self-ecacy.
The aim of the undertaken study is to outline the multimodal means of media content
that promote Barack Obama’s image of a charismatic politician.
The analysed posters that date back to Barack Obama’s rst electoral campaign,
allowed us to summarise a complex interplay of the multimodal means and modes that
serve to create the image of the charismatic leader, namely:
a) verbal: the use of personal pronouns to convey the idea of the unity (“we are
together in this”, “I am one of you”) stressing that the charismatic leader is with
his audience and reassuring them in success of their future, eorts and aspirations
(“Yes we can”);
b) verbal and graphic: actualization of multimodal lexemes, like “moment” that
combines the semantics of the lexical unit stressing the urgency and importance
of the election as well as the graphic element in it that replaces the letter “o” with
the logo of Obama’s 2008 campaign;
c) visual: Obama’s gestures (direct contact with the audience, willingly reaching
out to the people), his posture and facial expression (an open and genuine smile,
proving that he is enjoying the interaction), outt (simple but smart black and
white, sleeves of the shirt rolled up, sending a signal of his feeling comfortable,
friendly and open with the audience), proxemics (there is no space or gap between
the leader and his people, etc.) serve to convey the leader’s unity with his audience
as well as his orientation to the future;
d) colour: the palette of Obama’s image employs either the colours of the American
ag that stresses the leader’s patriotism and his devotion to the nation, or both the
leader and his followers are depicted in black-and-white signifying that they are all
equal and are of the same importance.
Thus, we may assume that the characteristics of the charismatic leader which Barack
Obama and his campaign convey through multimodal means of media are those of vision,
unity with the followers, and devotion to the nation.
27
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Joseph M. Brincat
Maltos universitetas / University of Malta
The Maltese language is the only survivor of a linguistic situation that comprised Spain
and Sicily around the year 1000. It was introduced when a violent conquest that wiped out
the previous Byzantine civilization in 870 was followed by a settlement that outnumbered
the few autochtones, and for this reason the language spoken today in Malta contains no
traces of the languages that were spoken from the Punic to the Roman and the Byzantine
ages. It survived to this day because the subsequent rulers (Normans, Swabians, Anjevins,
Aragonese, and Castilians) did not care to apply a linguistic policy that would have changed
the spoken language. From the twelh to the sixteenth century the written language was
Chancery Sicilian, but the Knights of Malta introduced Italian in 1530, and the educated
Maltese followed suit. The British took Malta in 1813 and introduced English but Italian
remained the high language of the locals up to 1936 when it was abolished. Today, Malta
is ocially bilingual. The paper will describe the long process through which the local
language acquired standardization, which allowed it to reach its ocial status in Malta in
1934 and in Europe in 2003.
28
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Pizos universitetas / University of Pisa; Klaipėdos universitetas / University of Klaipėda
Kūno dalių pavadinimai (somatonimai) sudaro universalią, būdingą visoms kalboms se-
mantinę sistemą. Ši tema yra sulaukusi nemažo lingvistų dėmesio, ypač semantinės bei
kognityvinės tipologijos literatūroje. Lietuvių kalbos somatonimai, kaip vienos teminės
grupės vienetai, iki šiol netirti, nors jie neabejotinai yra vienas svarbiausių ir įdomiausių
visų kalbų leksikos sluoksnių. Pastaraisiais metais Lietuvoje intensyvėjant moderniems
dialektų tyrimams, daugiau dėmesio skiriama ir tarminei leksikai, atspindinčiai įvairiopą
pasaulio kategorizaciją, pavyzdžiui, konceptualiuosius kūno dalių pavadinimų požymius.
Šiame pranešime pristatomas vienas kompleksinio šiaurės žemaičių (ŠŽ) patarmės soma-
tonimų tyrimo aspektas – leksemų diachronija. Istoriniu požiūriu ŠŽ somatonimai skirs-
tytini į keturis chronologinius sluoksnius: indoeuropiečių, baltų-slavų, baltų ir lietuvių.
Pranešime aptariama baltiškoji (bl.) somatinė leksika, t. y. ŠŽ patarmės kūno dalių pava-
dinimai, turintys formaliųjų ir semantinių atitikmenų kitose baltų kalbose. Bl. sluoksnio
reprezentantai sudaro 20 proc. savakilmių sinchroniškai nemotyvuotų leksemų. Bendra-
jai baltų epochai priskiriamos 6 invariantinės leksemos: nkstas, káulas, krumslỹs, petỹs,
strnos, o rytų baltų sluoksniui – 17 somatonimų: bỹbis, blakstnas / blakstna, dlbis,
kãklas, kirkšns, kója, kukura, knas, lẽtena, liaukà, lpa, momuõ, nùgara, óda, pakalà,
skivis, stempl.
Pranešime pirmiausia analizuojama somatonimų nominacija – sinchroninės ir diach-
roninės nominacijos tipai, rūšys, būdai, priemonės. Tai daroma rekonstruojant leksemų
vidinę struktūrą istorinės kalbotyros metodais. Somatonimų etimologija aptariama gru-
puojant juos pagal darybos rūšis (suksacija, paradigmacija, preksacija, kompozicija) ir
kūno dalių sritis (konceptosferas). Toliau pateikiami kitų kalbų atitikmenys ir bl., rytų bl.
leksemų (ar šaknų / kamienų) rekonstrukcijos.
Antroji pranešimo dalis skiriama somatonimų motyvacijai. Taikant lingvistinius ir
etnolingvistinius sinchroninės ir diachroninės analizės metodus, nustatomi kūno dalių
pavadinimams būdingi motyvacijos modeliai bei jų tipai. Dažnu atveju diachroninė ana-
lizė leidžia paaiškinti, kokie konceptualieji požymiai buvo pasirenkami leksemos forma-
vimosi procese. Bl. chronologinio sluoksnio somatonimai reprezentuoja deskriptyviųjų,
lokatyviųjų, funkcinių ir komparatyviųjų motyvacijos modelių (MM) tipus. Deskripty-
viųjų MM somatonimų leksiniai motyvatoriai eksplicitiškai perteikia įvairius kūno dalių
gūratyvuosius, morfologinius ir kinezinius požymius. Lokatyviųjų MM tipo motyva-
cija – kūno dalies lokacija, funkcinių MM leksiniai motyvatoriai eksplikuoja kūno dalių
funkcijas, o komparatyviųjų MM tipui priskirtini somatonimai, metaforiškai gretinami su
gyvūnų kūno dalimis, gamtiniais objektais. Šiuo diachroniniu tyrimu siekiama atskleisti
išblukusius nemotyvuotųjų ŠŽ patarmės somatonimų semantinius požymius, kurie lėmė
jų onomasiologinę struktūrą.
29
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Diana Dambrauskienė
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language
Naujausiu išsamiu viso pietų žemaičių raseiniškių patarmės ploto tyrimu (2021 m.), pa-
remtu multimodaliosios tarmėtyros modeliu, nustatyta, kad iš trylikos šiaurinėje daly-
je aktyviais sociokultūriniais ryšiais saistomų „Lietuvių kalbos atlaso“ (toliau – LKA)
punktų bendruomenių daliai jų būdingas kalbinis nehomogeniškumas stebimuoju laiku
(Dambrauskienė 2021, 65; 93–97).
Tyrimas parodė, kad tarminių požymių mišimas XX a. 2-ojoje pusėje turėjo būti tik
šiauriausiame patarmės pakraštyje, besiribojančiame su vakarų aukštaičiais šiauliškiais,
o geriausiai ypatybės turėjo būti išlaikomos septyniuose LKA punktuose: Kùrtuvėnuose
(LKA 195), Kušlekiuose (LKA 225), Padubysyj (LKA 226), Krãžiuose (LKA 257),
Kemėje (LKA 258), Adomáičiuose (LKA 292) ir Pãkražantyje (LKA 293) (Dambraus-
kienė 2021, 40; 43). Tačiau to paties laikotarpio tarminės medžiagos analize, atlikta dia-
lektometriniu metodu, įrodyti aukštaitiškų ir žemaitiškų ypatybių „persidengimai“ nuo
paribio nutolusiame Kemės (LKA 258) LKA punkte (Mikulėnienė, Čepaitienė, Bakšienė
ir kt. 2019, 15–16; 270).
Pranešime pristatomas dviejų laikotarpių medžiagos – XX a. 2-osios pusės rankraš-
tinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio šnekamosios kalbos įrašų – tarmiš-
kumas iš minėtų septynių LKA punktų, kuriuose geriausiai buvo išlaikomos tarminės
ypatybės, nagrinėjami tarminių požymių realizavimo skirtumai.
Tarminių variantų kaitos skalės metodika leido pademonstruoti tarmiškumo lygį
abiejų laikotarpių tarminiuose elementuose. Apskaičiuoti tarmiškumo rodiklių vidurkiai
(frag mentuose – 0,919, įrašuose – 0,776) parodė, kad abiejų laikotarpių tarminiuose ele-
mentuose vartojami išlaikyti vietiniai raseiniškių patarmės variantai.
Nustatytais minimalių ir maksimalių tarmiškumo rodiklių skirtumais (fragmentuo-
se – 0,075, įrašuose – 0,383) ir vyraujančių rodiklių svyravimais (fragmentuose – nuo
0,91 iki 0,93, įrašuose – nuo 0,68 iki 0,85) įrodyta ne tik tai, kad tradicinė raseiniškių
patarmė visoje Kemės zonoje XXI a. patyrė stipresnius konvergencijos ar išlyginimo pro-
cesų poveikius nei prieš šešis dešimtmečius, bet ir tai, kad ši zona jau nuo XX a. antrosios
pusės pasižymėjo tarminiu nehomogeniškumu.
30
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Pizos universitetas / University of Pisa
• Bekanntlich hat im frühen baltischen Schritum kein anderer Text eine so große
Bedeutung gewonnen und Verbreitung erfahren wie der Kleine Katechismus von Martin
Luther – weithin auch als Enchiridion bekannt. Dieser Text markiert den Anfang des
Schritums der drei baltischen Völker und stellt eines der frühesten und wichtigsten
Denkmäler des Altpreußischen, des Altlitauischen und des Altlettischen dar.
• Eine vergleichend-kontrastive Untersuchung aller drei baltischen Textüberlieferungen
nicht nur in bezug auf die jeweiligen deutschen Grundlagen, sondern auch untereinander
und mit anderen homogenen Texten des altbaltischen Schritums wurde von einigen
Pruthenisten bereits zu Anfang des XIX. Jahrhunderts angeregt, so etwa von Adalbert
Bezzenberger (1897, S. 293): »Um den wert der [altpreußischen] übersetzung wirklich
objektiv zu würdigen, muss man übrigens die ältesten litauischen und lettischen texte
mit ihr vergleichen«. Diese Anregung geriet aber oenbar in Vergessenheit.
• In meinem Vortrag möchte ich noch einmal versuchen, dieser Anregung nachzukommen.
Ziel des Vortrages ist es, sowohl die linguistische als auch die – möglichst weitgefasste –
hermeneutische Frage wie auch das bei den frühesten baltischen Fassungen des Kleinen
Katechismus von Martin Luther befolgte Verfahren zu untersuchen. Über ähnliche
Themen habe ich in den letzten Jahren mehrmals bereits vorgetragen und veröentlicht.
• Für meinen Vortrag habe ich nun mir vorgenommen, eine schwierige Stelle in der
Übersetzung des „Kleinen Katechismus“ von Martin Luther – und zwar Ench. 89,
1-2 – näher zu besprechen, d. h. einen Fall, auf den die Prussisten schon vor längerer
Zeit ihre Aufmerksamkeit gerichtet haben, ohne aber eine endgültige, überzeugende
Erklärung vorschlagen zu können. Ich möchte darüber, alte und neue Mutmaßungen
vorzutragen.
31
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Albinas Drukteinis
Klaipėdos universitetas / University of Klaipėda
Kalbos vienetų funkcionalumas
Ocialiosios kalbos standarto palaikymas priklauso nuo kodikacijos proceso, nusistatytų
kodikacijos principų laikymosi ir tinkamai taikomų kodikacijos kriterijų.
Kodikacija yra įgyvendinama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendaci-
jomis ar nutarimais, siūlymus rengia ekspertai ir po svarstymų pakomisėse yra teikiami
Komisijai. Tas procesas būna intensyvesnis ar ne toks intensyvus, labiau susijęs su tam
tikromis kalbos sritimis ar reiškiniais, kiti lieka neaptarti. Svarbiau, kokia kryptimi tas
procesas vyksta, kaip laikomasi kodikavimo principų ir kokiais kriterijais matuojami
problemiški kalbos reiškiniai.
Kodikacijai svarbu, kokiais kriterijais matuojamas svarstomasis reiškinys ir apskritai
kaip taikoma jų visuma. Kodikacijos teorijoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijų
visuma yra hierarchinio pobūdžio. Iš čia kyla dvi jų taikymo ypatybės: juos reikia taikyti
visa visuma, nesiremiant pavieniais, ir reikia laikytis jų hierarchijos.
Kaip pagrindinis kodikavimo kriterijus minimas sistemiškumas. Ši sąvoka yra dvejo-
pai susijusi su kodikavimo procesu. Kaip kriterijus sistemiškumas veikia vertinant, kiek
vartosenos atvejai atitinka kalbos sistemą. Kaip kodikavimo principas jis reiškia, kiek
kodikacijos procesas yra nuoseklus, ar panašūs kalbos reiškiniai yra vertinami taikant
tuos pačius ar artimus kriterijus, ar kodikacijos kryptys nėra kaitaliojamos vertinant
skirtingus reiškinius.
Ne ką menkesnės svarbos yra kalbos funkcionalumo kriterijus. Galima kalbėti apie
kalbos vieneto funkcionalumą ir apskritai apie kalbos funkcionalumą. Kalbos vieneto
funkcionalumas kodikacijoje yra svarbus sprendžiant variantų klausimą: jei variantai
bent kuo skiriasi vartosenoje – ne tik konkrečiąja kalbos vieneto reikšme, bet ir stilisti-
nėmis ypatybėmis, jie turi būti kodikuojami kaip norminiai, atitinkantys kalbos sistemą.
Yra svarbus, gal net svarbesnis bendrasis kalbos funkcionalumas – kaip kalba, tam tikri
jos vienetai tinka ar netinka, patogūs ar nepatogūs vartoti, trukdo ar padeda komunikuoti.
Kodikacijos procesas yra sklandus, kai skirtingais kriterijais vertinant kalbos reiškinį
prieinama prie tos pačios išvados, vertinimas nėra prieštaringas. Jei vertinant skirtingais
kriterijais kodikacija turėtų skirtis, pirmenybė teiktina funkcionalumo kriterijui, bet
pasirinkta norma neturėtų prieštarauti sistemai iš principo, tai yra tam tikrą sisteminį
pagrindimą reikia atrasti. Pavyzdžiui, dėl sintaksinių ryšių žodžių porose vienas antro,
vienas kitam ir pan. formos gali sutapti ir pasakymas darosi nesuprantamas. Vardininko
įteisinimas ir tais atvejais, kai žodžių ryšiai reikalauja kitų linksnių, gali būti paaiškinamas
formų stabarėjimu tokių žodžių porose, o apstabarėjusiose konstrukcijose formos daugiau
ar mažiau gali netekti sistemoje būdingos reikšmės.
Tačiau tie kalbos vienetų variantai, kurie su vieneto funkcionalumu nėra susiję, ver-
tintini sistemiškumo, kodikacijos nuoseklumo kriterijais. Tarkim, tarties variantų įteisi-
32
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
nimas ir kaip hiatų, ir kaip balsio tarimas po minkšto priebalsio žodžiuose jubiliatas ir me-
lioracija, neatitinka kodikacijos nuoseklumo pricipo. Tokių tarptautinių žodžių tarimas
remiasi originalo kalbos žodžio hiato buvimu. Žodyje jubiliatas nei lotynų, nei tarpinėje
prancūzų kalboje balsio i po priebalsio nėra, tad hiatas neįmanomas. O žodyje melioracija
originalo kalboje kaip tik yra hiatas, tad minkštumo ženklu laikyti netinka – taip būtų
keičiamas daugybės tarptautinių žodžių, ne tik esančių, bet ir ateisiančių į kalbą terminų,
tarimo nuoseklumas. Tokia nuostata grindžiama vartosenos paplitimu. Svarbu atkreipti
dėmesį į kalbos kodikacijos teorijoje parėžtą teiginį: „Nesisteminis reiškinių paplitimas
kodikacijai negali būti joks kriterijus; paplitimas yra tam tikras vertinamasis matas tik
sisteminiams reiškiniams“ (A. Pupkis. Kalbos kultūros studijos. 2005, p. 174). Paplitimo
kriterijus visai tiktų vertinti kirčiavimo variantams bẽbras ir bèbras, stèpė ir stẽpė, kurie
nekelia funkcionalumo sunkumų ir paaiškinami sistemiškai.
33
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language
Lietuvos vardyno variantai ir normos
Tikriniai žodžiai, kaip ir bendriniai žodžiai, yra kalbos dalis, rašoma tokiomis pat raidė-
mis, turinti tokias pat galūnes, priesagas, priešdėlius, žodžio šaknis, gimines, pagal tokias
pat taisykles kirčiuojama, linksniuojama ir vienodai paklūstanti kalbos sistemai.
Klasikinėje lotynų kalboje buvo 23 raidės, lietuvių kalboje yra 32 raidės. Lietuvių kal-
boje kiekvienam kalbos garsui yra viena atskira raidė, todėl nėra raidžių x, q, žyminčių du
garsus. Nėra ir raidės w, kuri naujesniais laikais lotynų kalbos perimta iš germanų kalbų.
Raidės v ir w lietuvių kalboje žymi tą patį garsą, todėl nėra prasmės vieną garsą kalboje
žymėti dviem skirtingomis raidėmis.
Lietuvoje (ir daugelyje kitų valstybių) tradiciniais vietovardžiais, asmenvardžiais lai-
komi tokie, kurie iš seno vietinių gyventojų yra vartojami ir visiškai prigiję vietos kalboje
(tarmėje). Lietuvoje dauguma vietovardžių yra lietuvių kalbos kilmės, nes juos praminė
vietiniai gyventojai ir tik po to vietovardžiai pakliuvo į raštus įvairiomis kalbomis. Di-
desnė dalis asmenvardžių (kaip ir kitose kalbose) Lietuvoje yra nevisiškai vietinės kil-
mės, nes daug krikščioniškų ir panašių vardų, pavardžių kilo iš kitų kalbų ir nelietuvių
raštininkų dažniausiai į dokumentus pirmiausia buvo įrašyti kitomis kalbomis. Bet ir tie
asmenvardžiai dabar turi lietuviškus balsius, priebalsius, galūnes, priesagas ir vietinių gy-
ventojų laikomi lietuviškais tikriniais žodžiais. Pageidaujantiems „užsienietiškų raidžių“
tai galima įrašyti papildomuose dokumentų įrašuose, nepažeidžiant Lietuvos Respubli-
kos Konstitucijos 14 straipsnio, valstybinės kalbos sistemos ir daugumos piliečių teisių
neįprastą asmenvardį perskaityti ir tiksliai ištarti. Tai naudinga ir kiekvienam, turinčiam
„užsienietiškai“ parašytą asmenvardį, nes jis šiuo atveju būtų teisingai ištartas ir neiškrai-
pytas. Be to, tada nepažeidžiamos teisės tų lietuvių, kurie gyvena Lietuvoje, gavo neįpras-
tus asmenvardžius ir nori išlaikyti savo tautybę, būti gerai suprantami, lojalūs Lietuvos
Respublikos piliečiai.
Nepagrįsta reikalauti užtikrinti „užsienietiškų“ vardų ir pavardžių, „kaip pagrindinių
asmens tapatybės žymenų“, ypatingą (privilegijuotą) teisinę apsaugą Lietuvoje. Per tūks-
tantį metų į Lietuvą atkeliavę asmenvardžiai prigydavo lietuvių kalboje ir tapdavo jos da-
limi. Pagrindinis asmens žymuo yra asmens kodas, o daugelio vienodų vardų, pavardžių
yra tūkstančiai. Jie gali būti ir keičiami, užrašomi kitų kalbų abėcėlėmis, bet nuo to nė
vieno asmens tapatybė nesikeičia.
Nėra jokio pagrindo Lietuvos asmenvardžius, vietovardžius, gatvių pavadinimus o-
cialiai rašyti užsienio kalbų abėcėlėmis ir iškraipytomis formomis. Tikriniai žodžiai į kitas
kalbas neverčiami.
34
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Pozananės Adomo Mickevičiaus universitetas, Varšuvos universitetas / Adam Mickiewicz
University in Poznan, University of Warsaw; Pozananės Adomo Mickevičiaus universitetas /
Adam Mickiewicz University in Poznan
Prieš pusantrų metų, 2020 m. lapkričio 3–6 dienomis, tarp Punsko-Seinų-Suvalkų krašte
gimusių ir gyvenančių ar gyvenusių lietuvių buvo platinta anketa, kuria siekta sužinoti, ką
jie mano apie lenkų, lietuvių ir dzūkų kalbas, kur ir kada jas vartoja, kuria kalba kalbė-
dami jaučiasi geriau, patogiau, laisviau, kuria kalba didžiuojasi ir pan. Klausimų anketoje
buvo gana daug – 27, bet tarp jau minėtų specinių klausimų buvo ir įprastesnių, pvz.,
klausimai apie amžių, lytį, išsilavinimą, gimimo ir gyvenamąją vietą.
Iki šiol šiame krašte gyvenantys lietuviai tokio tipo anketas pildė tik lenkiškai arba tik
bendrine lietuvių kalba. Respondentai, ko gero, niekada neturėjo galimybės pasirinkti an-
ketos pildymo kalbos. Taigi, ši anoniminė anketa yra eksperimentinė, nes buvo paruošta
trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir dzūkiškai. Be to, anketa tarp Lenkijos lietuvių-dzūkų
taip pat pirmą kartą platinta internetinėje erdvėje – anketos nuorodos buvo paviešintos
Jovitos Nevulytės-Grėbliūnienės „Facebook“ puslapyje. Anketa platinta gan trumpai, vos
3 dienas, bet į klausimus atsakė nemažai respondentų – 169 asmenys (129 moterys ir
40 vyrų). Lietuvių bendrine kalba rašytą anketą užpildė 33 moterys ir 7 vyrai, lenkų
kalba – 9 moterys ir 2 vyrai, dzūkiškai – 87 moterys ir 31 vyras. Net 70 procentų respon-
dentų pasirinko pildyti dzūkiškai parašytą anketą.
Tad ką gi Lenkijos dzūkai mano apie savo kalbą? Atsakymą galime sužinoti iš kelių
anketos klausimų, iš kurių vienas buvo buvo pateiktas pačioje klausimyno pabaigoje. Čia
respondentai buvo paklausti, kodėl pasirinko tokį kalbinį anketos variantą. Buvo galima
pasirinkti vieną iš atsakymų: 1. Nes taip patogiau ir greičiau. 2. Šią kalbą geriau suprantu.
3. Kita (čia buvo suteikta galimybė parašyti savo atsakymo variantą). Įdomiausiai atsakymai
pasiskirstė „dzūkiškoje“ anketoje: 46 asmenys pažymėjo tik Ba man patogiau ir graicau; 9
asmenys – Ba gerausiai jų suprantu, o 22 asmenys pažymėjo abudu siūlomus atsakymus. Tai
rodo, kad Lenkijos dzūkams jų, dzūkų, kalba yra artimiausia, patogiausia, suprantamiausia
komunikacijos priemonė. Įrašai Kita laukelyje atskleidė dar kitokį Lenkijos dzūkų santykį
su sava kalba. Be, tarkim, pragmatiško požiūrio į kalbą yra ir stiprus emocinis kontekstas.
Atsakymai buvo tokie (respondentų rašyba nepakeista): Ba megstu naudocis dzuku snektu; ba
unaris; Ba fajnu :); Ai kažkap fainiau, kap matai kokį pažystamų tarmį, jauciesi tokias išskirci-
nis :); Pacinka man dzūkiškai šnekėc; Ba pasiilgau paskaicyc ir parašyc kažką tarmiškai; ba man
prieg širdzies dzūkiška šnekta; Ba myliu situ snektu!; Ba tep linksmiau ir mieliau širdzai :) ir kt.
Anketoje respondentų taip pat buvo klausiama, kokia kalba kalbėdami jie jaučiasi
geriausiai. Atsakymai pasiskirstė taip: dzūkų kalbą pažymėjo 123 asmenys, lietuvių ben-
drinę kalbą – 31, lenkų kalbą – 10 asmenų.
Tai, kad Lenkijos dzūkams jų kalba yra svarbi, rodo ir atsakymai į šiuos klausimus:
Ar norėtum, kad būtų tarmiškai leidžiami laikraščiai arba žurnalai, knygos?; Jeigu būtum vėl
moksleivis / -ė, ar norėtum, kad nors vienos pamokos metu galėtumei kalbėti šnekta apie savo
šnektą, mokytis senų arba naujų jos žodžių, pažinti posakius (...), dainas, kurti žodyną? Tei-
giamai į pirmą klausimą atsakė 113 asmenų, o į antrą – net 137 respondentai.
35
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Yulia Ilina
Šiaurės Rytų Ilinojaus universitetas / Northeastern Illinois University
This paper investigates a variety of English interference appearing in Slavic newspapers
published in the Greater Chicago area. It outlines the contours of the written code-
switching (CS) presence and its transactional and social functions in the linguistic land-
scape (LL) of advertising. The aim of this research is twofold: (1) to establish and analyze
visibility and salience of CS items in ve printed mediascapes: Bulgarian, Polish, Russian,
Serbian, and Ukrainian newspaper ads; (2) to provide insight into Slavo-English language
contact and notion of metroethnicity of bilingual Slavs residing in the US. Using the the-
oretical framework of Mahootian’s (2005) written CS classication and Androutsopoulos’
(2013) ‘English on top’ approach, the ndings reveal that the advertisement discourse of
Slavic ads in the US exploit the concept of English as “a pattern of bilingual discourse
in which the latter one is a complementary code used in addition to the predominant
national language for specic discourse functions” (Androutsopoulos, 2013, p. 209). The
comparative analysis of advertisements in ve sources shows crosslinguistic symmetries
among the codeswitched items and reconceptualizes such sociolinguistic terms as “com-
munity,” “identity,” and “metroethnicity” in bilingual Slavic diasporas of the U.S.A.
The analyzed data on English-Slavic CS indicates that there is the process of
convergence of Slavic languages with English in advertising discourse, and it might be an
instance of the Slavic dialect reshaping that synchronically happens among the bilingual
speakers in the U.S.A. The paper argues that Slavs in America intentionally use code
switching as the product of ethnic variety and cultural assimilation with the US norms and
traditions. Even though it is not the case of clear-cut typologies, rather the ‘pidginization’
patterns based on Slavic languages relatedness, several ndings recapitulate and align
with the results reported by previous scholars studying dierent communities (Mahootian
(2005): Hispanics in USA; Hallett J. (2010): Indian and Jewish in Chicago).
The study hopes to shed some light on Slavic metroethnicity and, so-called, ‘Slavo-
English’ language varieties in the in the expanding domain of Slavic newspaper ads.
36
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Vytautas Kardelis
Vilniaus universitetas / Vilnius University
Kaip ir kiekvienam tyrimui, taip ir dialektologiniam labai svarbūs empiriniai duomenys.
Visi vienaip ar kitaip dirbantys su tarmine empirine medžiaga iš esmės turi reikalo su
sakytine kalba. Sakytinę kalbą tyrinėjantys lingvistai, norėdami išryškinti ir apibrėžti
tyrimo objektą, yra suformulavę ir išsamiai apibūdinę pagrindinius šnekamosios kalbos
struktūros principus: dialogiškumą, kontekstualumą, erdvinį ir laiko lokalizavimą, spon-
taniškumą ir sinchroniškumą. Sakytinę kalbą tyrinėjantys lingvistai paprastai kalba apie
tokią empirinio pagrindo struktūrą: a) empirinės dokumentacijos fazes, b) juridinį-etinį
aspektą, c) teorinio modeliavimo aspektą. Šiame pranešime sustosiu ties empirinės do-
kumentacijos stadija, kuri paprastai dalijama į tris dalis: euristinę fazę, techninę fazę ir
analitinę fazę. Iš šių trijų fazių aptarsiu techninę fazę, kurios objektas yra empirinės me-
džiagos korpuso – garso ir vaizdo įrašų – formavimas. Pranešime pamėginsiu paryškinti
probleminius korpuso formavimo aspektus. Taip pat šiek tiek dėmsio bus skirta ir anali-
tinės fazės probleminiams klausimams. Pranešimo pabaigoje – apie tvarumą ir empirinės
medžiagos panaudojimo perspektyvas.
37
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Helsinkio universitetas / University of Helsinki
Pranešime pristatomi žodyno mokymo klausimai, kilę rengiant lietuvių kalbos kaip
svetimosios mokymo vadovėlius ir mokomąją medžiagą. Daugiausia čia dėmesio skiriama
vadovėlių „Nė dienos be lietuvių kalbos“ žodžių sąrašams ir leksikos užduotims, aptariamos
kalbos mokymo metodikos problemos. Taip pat analizuojama, kaip mokyti(s) žodžių
siekiant skirtingo kalbos mokėjimo lygio ir kaip ugdomas žodyno platumas ir gebėjimas
juo naudotis nuo A1 (žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių bei frazių, susijusių
su tam tikromis konkrečiomis situacijomis), B1 (žodyno mokama užtektinai, kad šiek
tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu gyvenimu
susijusių temų: šeimos, pomėgių, darbo, kelionių, pakalbėti apie dabarties įvykius) iki
B2 lygio (žodynas yra pakankamai platus, kad mokinys galėtų reikšti mintis įvairiais
savo srities klausimais ar bendrosiomis temomis; norint išvengti dažno kartojimosi,
mintys formuluojamos įvairiai, bet dėl žodyno spragų vis dėlto gali būti sudvejojama ir
perfrazuojama). Svarstoma, ko ir kaip mokyti mokančiųjų lygio (C1) mokinius, kai jų
žodynas jau platus, pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis; beveik nepastebima,
kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas; turėtų būti gerai
vartojami frazeologizmai ir šnekamosios kalbos posakiai.
Pranešimas baigiamas lietuvių kalbos besimokančių studentų žodyno klaidų ir „klaidų“
aptarimu, pvz.: anksčiau šioje srityje buvo tik pelkės, tačiau šiais laikais yra daugybė parkų
ir kvapą gniaužiančios gamtos; todėl tarp kitų įvykių rengsime tradicinį „Laimės“ vakarėlį;
Mano svainis – malonus, protingas vyras, ir, nors gero humoro asmuo, bet vis dėlto šiek tiek
rimtesnio būdo žmogus; gatvės nelabai tvarkomos ir einant į bendrabutį reikėjo kreipti dėmesį,
kur yra skylių; mes esame labai įvairiapusiai jauni žmonės, norintys vystytis, sužinoti naujų
dalykų ir dalyvauti visose įmanomose progose, kurios susijusios su Lietuva.
Literatūra
Pribušauskaitė, Joana, Vilkienė, Loreta (red.) 2008, Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo
metmenys, Vilnius: Firidas.
Stumbrienė, Virginija, Kaškelevičienė, Aurelija 2018, Nė dienos be lietuvių kalbos, Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla.
Stumbrienė, Virginija, Kaškelevičienė, Aurelija 2014, Nė dienos be lietuvių kalbos. Antroji knyga, Vilnius:
Eugrimas.
Kaškelevičienė, Aurelija, Stumbrienė, Virginija 2021, Nė dienos be lietuvių kalbos. Trečioji knyga, Vilnius:
Vilniaus universiteto leidykla.
38
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos institutas / Institute of Polish Language,
Polish Academy of Sciences
In my speech, I am going to present Wandalin Szukiewicz’s (Vandalinas Šukevičius, 1852–
1919) egodocuments, unknown to date. They contain unique information to the study
of the Slavic-Baltic community on the present Lithuanian-Belorusian-Polish borderland.
Wandalin Szukiewicz was an autodidact scientist from Nacza [Nočia] in the historical
Vilnius region, currently on the north-western borderland of Belarus and Lithuania. He
wrote about the purposes of his research in this way: “I am saving the remains of our past,
which fade and disappear with each passing day, from complete destruction.”
The Slavic-Baltic community was not limited to common linguistic processes; it
also included material and non-material culture because of the uniform anthropological
composition of the population in its territory. The value of Wandalin Szukiewicz’s
egodocuments is that the linguistic, archaeological, historical, and ethnographical data
from the area ll the gapin the Slavic-Baltic contact research, which makes them a unique
source of material.
I am going to introduce how these materials can be used for the following studies:
verication of the current knowledge of Slavic-Baltic linguistic relationships in lateral
dialectal zones; denition and description of a new area of mutual inltration on the
Slavic-Baltic borderland; description of geolects from this area in a comparative
perspective; identication of new characteristics of the Polish language in the north-
eastern borderland; and establishing how egodocuments written by a multilingual person
reect the mentality of people in the Slavic-Baltic linguistic community and their choices
concerning language and national identity.
It should be emphasized, that Wandalin Szukiewicz’s legacy is part of the spiritual
heritage of the Polish, Belarusian, and Lithuanian nations. Its multi-aspect research and
introduction into the modern cultural landscape of Poles, Belarusians, and Lithuanians
will enable the creation of a space for better understanding and appreciation of common
heritage.
39
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Prahos Karolio universitetas / Charles University in Prague
Hanzos leksikogranių darbų aibė leido geriau suprasti Elbingo žodyno ir vadinamojo
Grunau žodynėlio paskirtį bei šių rankraštinių paminklų sandarą. XIII a. pirklių sudarytų
„Prūsiškų knygų“ (ilgalaikis) nurašymo procesas lėmė įvairaus pobūdžio nurašymo klaidų
atsiradimą. Jų eliminavimas suteikia galimybę atkurti originalo pavidalą. Iki mūsų dienų
neišlikęs „Prūsų knygelės“ (t. y. Grunau panaudoto šaltinio) protografas išsiskyrė savo
sandaros skaidrumu bei logiškumu. Sąvokų žodynėlį sudarė 10 teminių laukų: „Anas ir
šis pasaulis, miestas vs. kaimas“ – „Maistas“ – „Orai“ – („Žmogaus kūnas“) – „Orai“ –
Šeima“ – „Laikas“ – „Karčema“ – „Ūkis ir žemės darbai“ – „Lino / kanapės apdirbimo
darbai ir siuvimas“ – „Karčema“ – „Lino / kanapės apdirbimo darbai ir siuvimas“ –
„Bažnyčia“. Leksikogranio šaltinio gale buvo pateikti pasikalbėjimai.
Kalbant apie šaltinio sandarą, reikia paminėti, kad klausimų kelia pereinamoji pozicija
tarp pasikalbėjimų ir žodynėlio, t. y. GrG 40 – GrG 85. Anksčiau ši vieta buvo aiškin-
ta dvejopai. Kaip žodynėlio pabaigoje „papildomai pridėti „pavėlavę“ daiktavardžiai, t. y.
substantyvai, kuriuos į teminius skyrius autorius pamiršo laiku įrašyti“ (Lemeškin 2018,
96). Kaip substantyvai semantiškai susieti su anksčiau pateiktu veiksmažodžiu Bezalen /
plateis ‘mokėk’ (GrG 38); tokiu atveju „juos galima suvokti ir kaip (per)parduodamų daiktų
išvardijimą: kepurė, gaidys, vežimas, ąsotis, kiaulė“ (Lemeškin 2019, 97). Be šių sprendimų
svarstytina dar viena galimybė. Pasikalbėjimų pradžioje turime du „ne savo vietoje“, t. y. ne
žodynėlio sudėtyje, pateiktus substantyvus gebott – lapinna (GrG 84) ir tagk – Deigen (GrG
85). Kadangi pasikalbėjimų dalyje tarp pateiktų leksemų pastebimas glaudus semantinis
ryšys (sakinio ar žodžio junginio ribose), tokį turime galimybę įžvelgti ir tarp GrG 84 –
GrG 85. Atsižvelgus į prekybos kontekstą, leksemos suponuoja Tages(an)gebot. Tokiu atveju
žodynėlio pabaigoje pateikti įvairios semantikos substantyvai atskleidžia konkrečios dienos
poreikį – konkrečių parduodamų prekių pasiūlą.
40
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Perudžos užsieniečių universitetas / University for Foreigners of Perugia
This research contribution aims to present an excerpt from a historical corpus of Italian
second language learning, which is believed to exemplify the „variable norms“ of two or
more natural languages in contact together.
The Historical Archive of the University for Foreigners of Perugia conserves a documen-
tary heritage of enormous interest, which contains the exam papers, systematically archived
from 1926 to 1987, written by learners of Italian as a second language. These are post-basic
level learned scripts, i.e. Varieties of Learning (VDA), therefore the include “errors”.
The bad copies of the tests, in the eyes of the researcher, show themselves as a
„photograph“ of the interlanguage, the workshop of the learner who „corrects“ the text
according to a visible process of contact between VDA and target variety. His/Her aim
is to construct the most acceptable form in order to transfer it to the good copy. The
transcription of the rough copy restores the intrinsic dynamism of the interlanguage as a
changing system of competence, but endowed with internal coherence in relation to the
L1, L2 and LT.
The facies of this VDA is the provisional multidirectional result of linguistic behaviors
that co-act synchronously in the phases of text design, processing and correction. Language
construction is a conscious process, artful but not articial, and we can reconstruct and trace it
through the learner‘s variants, which we can philologically understand as “author‘s variants”.
Just as there is a descriptive and regulative grammar of the target language, socially
shared, there is also a grammar of the interlanguage, made up of as many intrinsic rules
and regularities, valid for the learner in the various stages of transition from the native
language to the target one.
“The perception of error is not an absolute fact, but a relative one, both in synchrony
and in diachrony” (Grandi 2015). The perception of divergence from the norm, i.e., the
linguistic standard, is a social, cultural, and even political fact.
The idea of “error” depends on the level of standardization of the language, the
normative pressures, the context of use, and the diamesic axis involved. Therefore, the
reference norm that establishes what is incorrect is conventional, variable and transitory.
As Grandi suggests, in diachrony both linguistic errors and exceptions are signs of an
ongoing change, of an evolution that can even transform deviance into a norm; they are
therefore a valuable diagnostic tool for studies on linguistic change.
In the Archives of the university there are the so-called “Registers or diaries of lessons”,
which allow us to identify, from period to period, which standard prevailed in the teaching
of Italian L2, in order to evaluate the choices of linguistic-cultural policy that marked the
history of glottodidactics of Italian for foreigners starting from the Fascist Age.
41
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Anna Mlekodaj
Podhalės valstybinis profesinis universitetas Naujajame Targe / Podhale Vocational
University in Nowy Targ
Podhale in southern Poland is a region characterized by a well-preserved and durable
dialect. It occupies a special position among other Polish dialects. During the partitions,
the Podhale dialect played a special role as a living treasure of archaic forms of the Polish
language. This dialect was used by famous Polish poets at the turn of the 19th and 20th
centuries, such as Kazimierz Tetmajer and Jan Kasprowicza. At the same time, native
Podhale poets began to write in this dialect. Due to the needs of literature, a long process
of standardization of the Podhale dialect began at the beginning of the 20th century.
Most importantly and amazingly, this process is still ongoing. Today we have not only
rich dialectal literature, but also many professional or unprofessional dictionaries of the
Podhale dialect. Nevertheless, everyone who writes in this dialect use it in their own way.
In my talk, I will try to explain this phenomenon and answer why attempts to unify the
dialect are still unsuccessful.
42
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language
Kada wisa łaymibe
Kiemioniszku Źmoniu...
Kiprijono Lukausko (1757–1815) Pamokslais vadinamą rankraštį (žr. Karaciejus, par.,
1996; toliau – LP), prasidedantį antrašte Pamoksłas Isz Prisakimu Diewa Ape Pawinas-
cias Giwenima Krikscioniszka. Per Kuniga Cypriona Łukawski Plebona Traszkunu Surasitas.
Metusy Chrystusa 1797 (LP I), teminiu požiūriu sudaro kelios, skirtingos kilmės tekstų
rinkinius pateikiančios, dalys:
1) r inkinys Pam oksła s Isz Prisakimu Diewa Ape Pawinascias Giwenima Krikscioniska
LP I–II; 1–310;
2) pamokslo pavadinimą turintys katechetiniai pamokymai apie tikėjimo pagrindus ir
tikinčiųjų pareigas bei poterių, Dekalogo Prisakymų, sakramentų ir maldų tekstai
LP 311–351;
3) trumpai surinktu pamokslu vadinamas 5 skyrelių pamokymas apie tikinčiųjų parei gas,
prasidedantis pratarme Kada wisa łaymibe Kiemioniszku Źmoniu... LP 352–378;
4) biblinis 22-ų skyrelių pasakojimas apie Pasaulio sukūrimą Historia łabay grazi yr
unt Zinoima kiekwienam reykalinga LP 379–400;
5) Priedotkas isz Knigu Mundribes, pateikiantis su tam tikra atranka surašytų Siracido
knygos (Senasis Testamentas) Išminties knygų ištraukų LP 401–407.
Paaiškėjusi Kiprijono Lukausko Pamokslais vadinamo rankraščio pirmosios – apim-
ties ir literatūriniu požiūriu svarbiausios – dalies (iš viso 312 p.) atitiktis Karolio Fabiani
knygos MISSYI APOSTOLSKIEY CZĘŚĆ II. w ktorey się przekładaią NAUKI z przy-
kazan boskich o powinnosciach zycia chrzescianskiego [...] (1783) tekstams (daugiau žr.
Pajėdienė 2022) skatina surasti ir kitose Lukausko rankraščio dalyse surašytų tekstų (LP
311–407 p.) šaltinius. Pranešime bus aptariamas trečiosios aptariamo rankraščio dalies
(LP 352–378), prasidedančios prakalba Kada wisa łaymibe Kiemioniszku Źmoniu, ir vie-
nos populiarios XVIII a. pb. knygelės lenkų kalba, atitikties lygmuo.
[Fabiani Karol 1783] Missya apostolska do pokuty i powstania z grzechów prowadząca, na trzy części podzielo-
na / przez X. Karola Fabijaniego [...] napisana, po różnych mieyscach mowiona. MISSYI APOSTOLSKIEY
CZĘŚĆ II. w ktorey się przekładaią NAUKI z przykazan boskich o powinnosciach zycia chrzescianskiego.
przez x. karola fabianiego kanonika kaliskiego, szkół wydziałowych łęczyckich Kaznodzięię NAPISA-
NE, po rożnych Missyach MOWIONE, i do druku podane. Za dozwoleniem Zwierzchności. w KALISZU,
1783. w Drukarni J. O. Xcia Jmci pryMasa, Arcy-Biſkupa Gnieźnieńſkiego. Prieiga internete: https://polona.
pl/item/missyi-apostolskiey-czesc-ii-w-ktorey-sie-przekladaia-nauki-z-przykazan-boskich-o,MTM5Mj
MwNjYx/4/#info:metadata.
[Lukauskas Kiprijonas 1797] Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo F1–D654 rankraštinio rinkinio Pa-
mokslas Isz Prisakimu Diewa Ape Pawinascias Giwenima Krikscioniszka perrašas paskelbtas knygoje Ka-
raciejus Juozas, par., 1996: Kiprijonas Lukauskas Pamokslai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Pajėdienė, Jūratė 2022, Apie Kiprijono Lukausko surašyto Pamoksło isz Prisakimu Diewa [...] (1797) atitiktį
Karolio Fabiani Missyi Apostolskiey Część II (1783) tekstams, Acta Linguistica Lithuanica 86, 68–88. ISSN
1648–4444. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/2158/2276.
43
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language
Lietuvių kalba išsiskiria ypač turtinga dalyvių sistema. Dalyviams būdingos ne tik veiks-
mažodžių kategorijos, pavyzdžiui, laikas, bet ir būdvardžių: jie turi giminę, kaitomi skai-
čiais ir linksniais. Be to, tai vienintelis rūšies – veikiamosios ar neveikiamosios – raiškos
būdas. Taip pat šios formos gali būti įvardžiuotinės. Nors sudėtinga sistema negimtakal-
biams kelia nemenkų iššūkių ir dažnai nėra iki galo įsisavinama, gimtakalbiai šias formas
vartoja natūraliai ir kalboje jos yra dažnos.
Pranešime aptariamas dalyvių formų vartojimas lietuvių sakytinėje kalboje. Ypatingas
dėmesys skiriamas veikiamosios rūšies būtojo laiko daugiskaitos vardininko formoms.
Sakytinės, ypač spontaninės, kalbos tyrimas labai prasmingas norint išsiaiškinti realią var-
tojimo situaciją ir patikrinti gramatikose, rašytose dar neturint prieinamų didelės apimties
sakytinės kalbos duomenų, pateiktą sistemą ar pasiūlyti naujų įžvalgų, taip pat stebėti
kalbos kaitą. Siekiant kiekybiškai pažvelgti į realią dalyvių vartoseną, bendrąsias tenden-
cijas ir skirtingų dalyvių formų tarpusavio santykį, šiame tyrime analizuojami prieinamų
lietuvių sakytinės kalbos tekstynų (Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno, Dabartinės lietuvių
kalbos tekstyno sakytinės dalies, Žiniasklaidos tekstyno ir kitų duomenynų) duomenys.
Nustatyta, kad dalyviai šnekoje sudaro apie dešimtadalį visų veiksmažodžio formų ir,
nors veikiamųjų dalyvių vartojama mažiau nei neveikiamųjų, iš jų gausiausiai vartojami
yra būtojo laiko dalyviai. Konkrečios minėtos būtojo dalyvio formos vartojimas analizuo-
jamas kokybiškai, nes toks tyrimas reikalauja atsižvelgti į platesnį kiekvieno pavartojimo
kontekstą. Kadangi pastebėta, kad gimtakalbiai lietuviai neretai pavartoja vyrišką formą
atitinkantį dalyvį su moteriškos giminės daiktavardžiu, pavyzdžiui, „problemos susiję“,
ir tokio pasakymo nepasitaiso, kitaip tariant, nejaučia giminės nederėjimo kaip kalbos
netikslumo, pranešime taip pat siekiama išsamiau pasigilinti į realų šios formos vartojimą
įvairiuose spontaninės ir mažiau spontaninės kalbos kontekstuose. Tokio vartojimo atve-
jų pasitaiko ir rašytinėje kalboje, taigi tai tikėtinas kalbos kaitos požymis. Visgi tyrimas
rodo, kad nesuderintas būtojo dalyvio vardininko formos vartojimas nebūtinai traktuoti-
nas kaip vyriškos giminės formų įsigalėjimas išstumiant moteriškos giminės formas.
44
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas / Institute of Slavic Studies,
Polish Academy of Sciences
Przedmiotem omówienia jest problem tożsamości lokalnej, który zostanie rozpatrzony na
przykładzie słownictwa i zwyczajów bożonarodzeniowych na krańcach północnych i połu-
dniowych Polski wschodniej. Ten element życia codziennego, związany z religią (katolicką,
prawosławną i greckokatolicką) bardzo wyraźnie pokazuje odrębność społeczności lokalnych
w określonym regionie. Specyka ta wynika m.in. z różnego sąsiedztwa - na północnym
wschodzie Litwini, Białorusi, Ukraińcy, na południowym wschodzie - Ukraińcy, Słowacy.
Położenie geograczne determinuje także charakter kontaktów językowych.
45
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Vilija Sakalauskienė
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language
Pranešimo tikslas – parodyti dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynų raidą nuo
XIX a. pab. iki XXI a., remiantis svarbiausiais to laikotarpio žodynais ir konkrečiais tų žo-
dynų pavyzdžiais. Pasak Jono Palionio, po Konstantino Sirvydo žodyno epochos Lietuvo-
je beveik du šimtmečius sustojo lietuvių leksikograjos darbas. Tik XIX a., kai prasidėjo
visuomeninis, kultūrinis ir literatūrinis pakilimas, dažnas iš lietuvių šviesuolių, supratę,
kad padėti ugdyti lietuvių rašomąją kalbą gali ne tik gramatikos, bet ir žodynai, ėmėsi
lietuvių kalbos žodynų sudarymo darbo.
Vienas išskirtiniausių XIX a. leksikogranių darbų – žymaus lietuvių leksikografo
ir tautosakos rinkėjo Antano Juškos lietuvių–rusų–lenkų kalbų žodynas. Tai gyvosios
kalbos leksikos ir jos vartojimą iliustruojančių bei aiškinančių sakinių rinkinys, kurio ke-
lios dalys buvo išspausdintos praėjus net keliems dešimtmečiams nuo žodyno parašymo.
Domėdamasis valstiečių buitimi ir kultūra, žodyno autorius savo darbą pirmiausia skyrė
lietuvių inteligentijai. Juška žodyne užksavo daugybę kalbos faktų, susijusių su kasdiene
namų apyvoka, teikiančių etnogranių ir tautosakos žinių. Liaudies šnekamosios kalbos
panaudojimas žodynui, jo gausi medžiaga turėjo didžiulės reikšmės ir bendriems lietuvių
kalbos tyrinėjimams bei praktiniam darbui kalbos darbui – visos tautos bendrinei kalbai
kurti ir ugdyti. Šio žodyno svarbą ir reikšmingumą įvertino ir Jonas Jablonskis, kuris pir-
muosius leksikogranio darbo žingsnius žengė redaguodamas Juškos žodyną. Darbas prie
žodyno kalbininką paskatino rinkti medžiagą lietuvių rašomąjai kalbai tyrinėti, duomenis
užrašyti kortelėse ir kaupti kartotekoje. Jablonskis visada buvo įsitikinęs, kad yra reikalin-
gas lietuvių literatūrinės (bendrinės) kalbos žodynas.
Iš dalies šį Jablonskio lūkestį įgyvendino „Lietuvių kalbos žodynas“, kuris vienija tris
skirtingus žodynus: rašomosios ir tarminės, įvairių laikų raštų ir dabartinės bendrinės kal-
bos. Gausi ir įvairi žodyno medžiaga leido parengti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“
(1954) ir kitus jo leidimus (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2021). Tai buvo ir pirma-
sis norminamasis žodynas, ilgą laiką tarnavęs kaip geriausias informacijos šaltinis visiems,
sprendžiantiems žodžių atrankos, jų reikšmių, rašybos, kirčiavimo, stilistinio vartojimo ir
kt. klausimus. Visiems „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimams aktualios žodynų
makrostruktūros sudarymo problemos. Šiuo klausimu būta įvairių nuomonių. Kai kurios
iš tų nuomonių, nusakančių aiškinamojo žodyno tikslą, siejasi ir su šiuo metu rengiamo
„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ uždaviniais. Tiriant žodžių atrankos problemą, ne-
išvengiamai susiduriama su bendrinės kalbos ribų samprata. Taigi iškyla būtinybė aptarti
tarminių ir bendrinės kalbos žodžių santykį. Svarbiausios problemos, iškylančios tokio
žodyno rengėjams, yra gerai apsibrėžti dabartinės bendrinės kalbos sąvoką ir atsirinkti
skaitytojui aktualius žodyno parametrus.
46
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Marius Smetona
Vilniaus universitetas / Vilnius University
Patriotizmo sampratos kaita taikos ir karo metu
Kaip teigiama „Tarptautinių žodžių žodyne“, žodis patriotizmas į lietuvių kalbą pateko
iš prancūzų kalbos (pranc. patriotisme), tačiau jo pradinis šaltinis yra graikų kalbos žodis
patris ‘tėvynė’. Žodyne patriotizmas apibūdinamas kaip ‘tėvynės meilė, atsidavimas savo
tautai’. „Lietuvių kalbos žodynas“ teikia vieną patriotizmo reikšmę: ‘atsidavimas, meilė,
pasiaukojimas savo tėvynei, savo liaudžiai’ (LKŽe).
Patriotizmo sąvoka lietuvių kalboje nėra sena, ji pradėjo plisti XIX a. pabaigoje–
XX a. pradžioje per lietuviškąją spaudą, kurios pagrindinis uždavinys buvo kelti tautinį
sąmoningumą, skatinti tautinį atgimimą. Apie patriotizmą daug rašė tarpukario losofai
Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina. Abu teigė, labai svarbu yra tautinis auklėjimas.
Šalkauskiui patriotizmas yra dorinė pareiga, darbas, tobulinimosi ir pažangos veiksnys,
Maceinai – veiklumo pradas, verčiantis tobulinti save ir savo tautą, kūrybos stimulas. Jis
skyrė kelis patriotizmo požymius: prisirišimas prie gimtosios žemės, tautos praeities pa-
žinimas, tautinio idealo meilė, t. y. meilė ne tokiai tėvynei, kokia ji yra, bet tokiai, kokia
ji turi būti. Panašią patriotizmo sampratą skleidė Sąjūdis ir atkurtos Lietuvos politikai bei
šviesuomenė. Vytautas Landsbergis patriotizmą, įvardytą kaip tėvynės meilė, siejo su ti-
kėjimu ir krikščioniškąja religija. Andrius Kubilius tapatino patriotizmą su pasipriešinimu
sovietiniam režimui, protesto veiksmais ir neblėstančiu laisvės troškimu. Dalia Grybaus-
kaitė pabrėžė šalies karinį pasirengimą ir gynybą. Jos manymu, kariuomenė yra tarytum
tikrojo „patriotizmo pavyzdys“, nes apima visą kompleksą vertybių, sudarančių tėvynės
meilės branduolį: ištikimybė, drąsa, pasididžiavimas ir pagarba savo šaliai. Valdas Adam-
kus vadino patriotizmą „natūralia mūsų brandos dalimi“. Rašytojas Jonas Mikelinskas
interviu pabrėžė: „Jeigu mes nekreipsime dėmesio į patriotizmo ugdymą mokyklose ir
ypač jeigu nieko iš esmės nedarysime, kad masinė emigracija netaptų tautos savižudyste,
kuriai patriotizmo nuosmukis uždega žalią šviesą, ji mus, kaip tautą, suris ir suvirškins.“
Pastaruoju metu atrodė, kad patriotizmo sąvoka buvo kiek priblėsusi, jaunimas la-
biau akcentavo laisvę, saviraišką, lygybę, imta svarstyti, kad reikia naujų būdų patriotizmui
skleisti. Arvydas Anušauskas teigia, kad „dar didesnį dėmesį turime skirti pilietiškumo ir
patriotizmo, istorinės atminties puoselėjimui, rasti naujus būdus, kaip pasiekti kiekvieną
Lietuvos pilietį.“ Tačiau prasidėjus Rusijos sukeltam karui, ši sąvoka grįžo su nauja jėga
ir vertinimu. Tai paskatino ukrainiečių ryžtas ir užsidegimas ginti savo ir Europos laisvę.
Ryškiausiai ir mūsų žiniasklaidoje iškyla gynybos sema: Šauktinių tarnybą baigę jaunuoliai
atviri: pražūtingas karas Ukrainoje įkvėpė patriotiškumo, o ginti tėvynę drąsos tikrai nepristigtų.
(lrt.lt); Ukrainoje tęsiantis daugybės žmonių gyvybių pareikalavusiam Rusijos sukeltam karui
bei Ukrainos žmonėms demonstruojant herojišką kovą už savo šalį, vis daugiau patriotiškų žmo-
nių priima sprendimą stoti į Lietuvos šaulių sąjungą. (lrt.lt); Niekam nekyla abejonių. Jei esi
pilietis patriotas, medžiotojas, tuo labiau turi ginklą, privalai ginti Tėvynę. (gargzdai.lt).
Tokia patriotizmo aktualizacija karo akivaizdoje suprantama, tačiau šioje sąvokoje
telpa kur kas daugiau. Kaip teigia šeimos psicholigas Ričardas Pabiržis, „patriotizmas yra
be galo sudėtingas ir individualus jausmų bei veiksmų derinys, geriausiai jį apibrėžtų sim-
fonijos, kurioje vienu metu skamba daugybė garsų ir sąskambių, metafora.“
47
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Irena Smetonienė
Vilniaus universitetas / Vilnius University
Demokratijos
Demokratijos idėją tiesiogiai reprezentuoja graikiškas žodis demokratia, kurio šaknų
reikšmės yra demos (liaudis) ir kratos (valdžia). Nors demokratijos kaip liaudies valdžios
apibrėžimas yra demokratijos esmės nagrinėjimo pradinis taškas, jo vienareikšmiškai api-
brėžti neįmanoma.
„Lietuvių kalbos žodynas“ (LKŽe) pateikia dvi žodžio reikšmes:
1. DŽ politinė santvarka, kai valdžia priklauso renkamiems atstovams.
2. Organizacijos vadovybės renkamumas bei jos priklausomumas nuo narių daugu-
mos valios.
Būtent taip demokratiją supranta politikai. Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius
Vytautas Landsbergis linkęs apie šalies demokratiją kalbėti iš teorinės pusės, skleisti jos
gerąsias ypatybes kaip Sąjūdžio pagrindinį tikslą. Jam demokratija yra teisės pasaulis, kuria-
me kuriami principai ir taisyklės, formuojamas moralinis valstybės pamatas, demokratinė
valstybė yra priešingybė totalitarinei. Panašiai demokratiją apibūdina ir prezidentė Dalia
Grybauskaitė, tik ji sako, kad demokratijoje būtina tolerancija, pagarba žmogaus teisėms ir
laisvėms, būtent tokią valdymo formą pasirinko Lietuvos šviesuomenė prieš šimtą metų, ją
privalome saugoti bet kokiomis aplinkybėmis. Prezidento Valdo Adamkaus kalbose keliama
mintis, kad demokratijos dar reikia mokytis, mūsų demokratija dar ne tokia, kaip Vakaruo-
se, kad jo tikslas prezidentavimo laiku ir buvo demokratijos įtvirtinimas šalyje.
Visuomenė visada su susidomėjimu seka politologų mintis. Šis diskursas visada sulaukia
daug komentarų, politologų mintis kartoja politikai, jų pagrindu organizuojamos diskusijos.
politologai stengiasi parodyti demokratijos esmę: demokratija – valdymo modelis, kuriame
svarbiausia yra piliečių valia. Ji reiškiama balsavimo teise, referendumu, plebiscitu, apklau-
somis. Demokratija yra ne tik balsavimas kas ketverius metus ar politikų kuriamų skanda-
liukų aptarimas, tai nuolatinis piliečio dalyvavimas valstybės reikalų tvarkyme.
Tačiau jaunimas demokratijos sąvoką supranta savaip. Iš 100 apklaustųjų tik 4 nurodė,
kad žodį demokratija jie sieja su rinkimais, 2 teigia, kad demokratija yra geriausia santvar-
ka, 3 šią sąvoką tapatina su balsavimu ir balsavimo teise, 3 su valdymo forma, 1 nurodo,
kad demokratija tai yra savivalda, 1 – liaudies valdžia. Jaunimui demokratija yra laisvė
(30), konkrečiau: žodžio laisvė (15), kūrybos laisvė (8), apsisprendimo laisvė (5), kalbos
laisvė (5), laisvė rinktis (4), laisvė gyventi (4), mirties laisvė (1); teisė: žmogaus teisės
(18), teisės ir atsakomybės (10), lygybė (13): lyčių lygybė (8).
Lietuvoje demokratija vis dar tebėra siekiamybė, jos dar reikia mokytis, ji dar ne tokia,
kaip Vakaruose. Šviesuomenė ieško priežasčių, kodėl demokratija taip sunkiai prigyja šalyje ir
kaip vieną iš priežasčių mato valdžios siekį demokratiją pakreipti savo asmeniniams tikslams,
kerštui, tarpusavio kovoms. Demokratijai šiuo metu priskiriama tai, kas su ja neturi nieko
bendra, pamirštama, kad demokratija nėra chaosas ar anarchija, nes neribota laisvė pamina
demokratijos principus, tampa nevaldoma, tai tam tikros taisyklės, kurių privaloma laikytis.
48
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Vilniaus universitetas / Vilnius University
Posttiesos
Pastaruoju metu pasaulis pasineria į posttiesos epochą, atsiranda naujų melo formų, tokių
kaip propaganda, manipuliacija, melagiena, bandoma visaip paveikti ir formuoti žmonių
nuomones ir nuostatas, tradicinius žinių kanalus išstumia alternatyvūs informacijos šalti-
niai, tokie kaip socialiniai tinklai, jutubo kanalai, kuriuose patikima informacija pateikia-
ma greta nuomonės, dažnai neskiriant vienos nuo kitos. Posttiesos terminas į visuomenės
dėmesį įsiveržė 2016 m., kai Oksfordo žodynas jį išrinko metų žodžiu, kas neabejotinai
siejosi su to meto politiniais įvykiais: „Brexitu“ ir Donaldo Trumpo rinkimine kampanija.
Posttiesa politiniame kontekste minima vis dažniau. Ji suvokiama ne kaip faktų neigimas,
bet kaip tarptautinė manipuliacinė tendencija, kai faktus drįstama pakreipti (užgožti, at-
sijoti ar savaip interpretuoti) atskirų individų naudai, kad faktai atitiktų jų nuomonę, o
ne atvirkščiai. Posttiesos retorikoje logosas (loginis argumentavimas) nustumiamas į antrą
vietą, tuo tarpu patosas (apeliavimas į emocijas) ir etosas (siekis įtikinti) tampa esminiais
argumentavimo įrankiais. Taigi, XXI a. riba tarp melo ir tiesos tampa vis blankesnė, o
posttiesą galima laikyti nauja melo / tiesos kategorija, atsiradusia drauge su anksčiau
neegzistavusiomis informacinį chaosą sukeliančiomis technologijomis ir alternatyviosios
žiniasklaidos priemonėmis (McIntire, 2018).
Tyrimu analizuojama tiesos, melo, o ypač posttiesos bei įvairių jos formų (melagie-
nų, propagandos, šūdmalos, storytellingo ir kt.) konceptualizacija lietuvių ir anglų kalbo-
se, remiantis publicistiniais tekstais. Tyrimui atlikti pasitelkta pasaulėvaizdžio atkūrimo
metodologija, taikoma Liublino etnolingvistinėje mokykloje. Tyrimo empirinę medžiagą
sudaro kontekstai, išrinkti iš lietuvių ir anglų kalbų tekstynų ir interneto platybių, dau-
giausia publicistikos ir mokslo populiarinamojo žanrų. Ieškota kontekstų, atspindinčių
naujausią kalbinį-losonį tiesos, melo ir posttiesos fenomeno suvokimą.
Tyrimas atskleidė, kad lietuvių kalboje apie posttiesos fenomeną kalbama mažai, tiesa
ir melas labiau matomi iš istorinės-ideologinės perspektyvos, kalbama apie kolektyvinę,
pragmatinę tiesą, tuo tarpu melas suvokiamas makiaveliškai, siejamas su XX a. totalitari-
nėmis ideologijomis, ypač komunizmu. Anglų kalboje labiau stebima postmodernistinė
tiesos samprata, stipri technologijų įtaka tiesos ir melo suvokimui. Ypač dažnai minimi
XXI a. politiniai įvykiai. Vis dėlto, globalizacijos procesas veikia naujausius kalbos poky-
čius: lietuvių kalboje atsiranda atskirų posttiesos elementų, kurie daugiausia verbalizuo-
jami naujadarais arba skoliniais iš anglų kalbos, jau virstančiais bendriniais lietuvių kalbos
žodžiais, papildančiais leksinį-semantinį melo ir tiesos lauką.
49
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Žydrūnas Šidlauskas
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language
trinarė laiko perspektyva remiantis
„Lietuvių kalbos atlasu“
Pradėjus Kauno hidroelektrinės statybą, iki 1959 m. iš Nemuno slėnio buvo iškeldinti
keliasdešimties kaimų ir senojo Rumšiškių miestelio gyventojai. Užliejus teritoriją sufor-
muotas didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios.
Tarmių klasikacijose plotas vertintas kaip gana vientisas: Antanas Baranauskas
(1898 m. jį priskyrė rytiečiams pirmiesiems pietiečiams, Antanas Salys (1930) aukštai-
čiams viduriečiams, o Zigmas Zinkevičius ir Aleksas Girdenis (1966) – vakarų aukš-
taičiams kauniškiams. Tačiau remiantis skirtingų laikotarpių administraciniu teritoriniu
skaidymu išsiaiškinta, kad tarminiu požiūriu šis plotas nebuvo toks homogeniškas. Prie-
laida apie tarminio ploto fragmentiškumą taip pat patvirtinama „Lietuvių kalbos atlaso“
(1982) medžiaga.
Tarminę tiriamojo ploto įvairovę suponuoja 2020 m. tarminė medžiaga, surinkta šio
pranešimo autoriaus. Apklausti 53 informantai (gyventojai, iškeldinti iš Kauno marių du-
gno, ir jų palikuoniai) nuo 51 iki 100 m. amžiaus, įrašyta apie 50 val. pokalbių.
Šiame pranešime lyginami 2020 m. surinkti tarminiai duomenys ir 1982 m. „Lietuvių
kalbos atlaso“ medžiaga.
Įgalinama trinarė laiko perspektyva: atminties laiko metodu rekonstruojama, kaip gy-
ventojai galėjo kalbėti prieš keliasdešimt metų; iš realiojo ir stebimojo laiko perspektyvų
tikrinama, kokios ypatybės pateikėjų kalboje išsaugotos (pavyzdžiui, priebalsių l, r kieti-
nimas), kokios nyksta ar atsiranda naujų. Realizuojamas gyvenamosios teritorijos sunai-
kinimo ir tarminių ypatybių santykis.
Taigi „Lietuvių kalbos atlaso“ medžiaga pirmiausia rodo tarminį ploto nehomoge-
niškumą, o 2020 m. duomenys leidžia atsekti skirtingų laikotarpių tarminius aspektus,
jų silpnėjimą, stiprėjimą ir apskritai – tarminės (ar tarmiškosios) kalbos kaitos dinamiką,
kurios tyrimai galėtų būti ne tik rekonstrukcinių, bet ir prognostinių tarmių tyrimų pa-
grindas.
50
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Christa Schneider
Berno universitetas, Freiburgo universitetas / University of Bern, University of Freiburg
In the early modern state of Bern (Switzerland), some criminals were brought to the Tower
of Bern (Kägturm) where they stood trial. Protocols of these criminal processes were
collected in the Bernese Tower Books (Turmbücher) and are today accessible in the State
Archive of Bern. Unfortunately, systematic research on the Bernese Tower Books from a
historical, linguistic, or jurisprudential perspective is missing to the present day. Reasons
for the absence of research could lay in the size of the corpus (approx. 250’000 pages) and
certainly also in the type of handwriting used in the documents (Kurrentschri). Aside
from that, investigations concerning historical dialects and vernaculars in Switzerland are
generally very rare. The following project aims to work on these unlled gaps.
One of the main goals of the project “Vergehen der Vergangenheit” (Crimes of the
Past) is to detect and describe historical Bernese Swiss German, the vernacular which
served as the spoken language in the early modern city-state of Bern. A rst pilot study
has already shown that the spoken language diered from the written language, which was
a German-based oce language. Interestingly, this points towards the early evolution of
the Swiss medial diglossic situation, which must go back at least 500 years: around 1550,
Bernese Swiss German was used as a spoken language while another German variant
served as the written language. A written dialect tradition did not exist in early modern
Switzerland (cf. Sonderegger 2003, 2849). When it comes to the investigation of the
early Bernese Swiss German dialect, the above outlined language situation complicates
the research a lot. In the past few months and due to recent developments in Digital
Humanities, a sample of 200 year (1547–1747, approx. 20’000 pages) has been digitized
with the so-called ScanTents. With the help of Transkribus, a test set of 500 pages has
been transcribed carefully and resulted in language models with a character error rate of
approx. 8 %. This improvement led to a higher quality of the automatic handwritten text
recognition which made it in the end easier to access the remaining 19’500 pages of the
Tower Books. Since very recently, a rst batch of data is ready for analysis.
In this talk, I want to focus on the few early Bernese Swiss German traces within the
written language of the Tower Books and answer some major questions: How frequent is
the dialect in this corpus and what purpose did it serve? First examinations have already
shown that utterances of both, suspects and witnesses, are mostly represented by indirect
speech. Nevertheless, we also nd direct speech in the protocols, oen characterized by
using the spoken language. Based on chosen criminal cases I will show which dierent
functions these dialect traces may have fullled and how their use must be understood as
an early testimonial of social injustice created by early modern dialect use.
51
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Vilniaus universitetas / Vilnius University
Fonetinis baltų kalbų prozodinių elementų pavidalas, ypač jų interakcijos požiūriu, iki
šiol išlieka gana probleminis. Kol kas maža darbų, į šį klausimą žvelgiančių iš tipologinės
perspektyvos, kuri galėtų atverti kelią universalesnių kirčio, priegaidės ir frazės intonaci-
jos skiriamųjų požymių suvokimo link. Įprastiniu laikomas kirčiuotų skiemenų fonetinis
pranašumas trukmės, intensyvumo, tono bei formatinės struktūros rodikliais nekirčiuo-
tųjų atžvilgiu ne visuomet yra atspindimas empirinės medžiagos. Šios tradicinės charak-
teristikos gali neatpažįstamai pakisti, pavyzdžiui, tam tikromis intonacinėmis sąlygomis.
Keltinas klausimas, ar abiem baltų kalboms yra būdingas šis interakcinis veiksnys ir kaip
jis (ne)leidžia išlaikyti fonetinį kiekvienos iš kalbų prozodinės sistemos savitumą. Atsa-
kymų į šiuos klausimus paieška šiame pranešime pradedama lyginamąja latvių ir lietuvių
bendrinių kalbų kirčio akustinės struktūros analize. Iš gautųjų duomenų matyti, kad bent
jau tvirtinamosios intonacijos sąlygomis abiejose kalbose pokirtinių dviskiemenių žodžių
skiemenų fonetinė struktūra yra akivaizdžiai blankesnio fonetinio pavidalo už kirčiuotų-
jų. Šių pozicijų skiemenų akustinis silpnumas galėtų suponuoti, kad tiek lietuvių, tiek lat-
vių kalbos kirčio akustinis efektas yra sukuriamas to paties tarpskiemeninio tono (garso,
platesne prasme) kontrolės skirtumo. Galima būtų teigti, kad bent jau šiais atvejais abiejų
baltų kalbų kirtis yra realizuojamas vienodomis fonetinėmis priemonėmis. Tiesa, iškart
reikėtų pabrėžti, kad lietuvių kalbos kirtis, priešingai nei latvių, yra laisvas. Ši aplinkybė
automatiškai sąlygoja platesnį lietuvių kalbos kirčio fonetinių realizacijų lauką. Empirinė
medžiaga rodo, kad lietuvių prieškirtinių ir pokirtinių skiemenų akustinė struktūra ski-
riasi, todėl latvių kalbos bekirčių skiemenų fonetinė raiška dėl šios priežasties turėtų būti
paprastesnė ir siauresnė. Tolimesniais tyrimais išgryninus šiuos probleminius aspektus,
visai tikėtina galėtų būti išvada, kad fonetiniu požiūriu lietuvių ir latvių kalbų kirtis turi
daugiau panašumų nei skirtumų.
52
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Larysa Taranenko
Nacionalinis Ukrainos technikos universitetas, Igorio Sikorskio Kijevo politechnikos institutas /
National Technical University of Ukraine “Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute”
Numerous studies in linguistics and folklore prove that the conceptual sphere of folk texts
is a fundamental component of the spiritual culture of humanity in general. A present-day
researcher views it in the form of a certain multi-vector cognitive-and-communicative
space, which throughout the course of development of ethnic cultures played the role of
a systemic didactic tool. The archetype ideas embedded within the conceptual sphere of
small form folk texts provided each individual with a rational orientation as to behaviour
in the society as well as the perception of the universe.
We dene the conceptual sphere as a complex self-developing system of an open type.
Its general function (i.e. formation of a certain picture of the world in the individual’s
psyche) is performed by the elements, or concepts, of all its hierarchical levels. A constant
expansion or enrichment of the language conceptual sphere as a key tool for creating
pictures of the world in the human mind is due to introduction of new concepts generated
by the speakers of various professions and sociocultural groups.
Considering the ideas about the conceptual sphere structuring, we formed the folk
texts’ conceptual sphere being created by intersection of the following dialectically op-
posed axes: “religion – ideology” and “idealized ideas – realistic ideas”, as they are char-
acteristic of any society.
The analysis of folk genres’ topological orientation within thus created conceptual
sphere enables us, rst of all, to qualify the legend, whose archetypal nucleus, originating
within the plane of realistic ideas (or historical facts) and nally being formed in the
plane of idealistic ideas, to be the most powerful ideological tool capable of producing the
subliminal inuence on the addressee. According to the degree of a suggestive potential,
the legend is followed by proverbs, fables, anecdotes, fairy tales, and riddles, respectively.
Secondly, the analysis showed that the conceptual nucleus of the parable contains
the maximum of spiritual and religious potential, while the myth is less eective in this
respect.
Thirdly, in terms of conceptual nuclei localization within the given conceptual sphere,
all small folk texts can be dierentiated as follows. The nuclei of legends, proverbs, fables,
and parables are oriented towards serving the demands of a society set by its ideology and
necessity to survive as a whole entity, while the conceptual nuclei of myths, anecdotes,
fairy tales, and riddles are located closer to the individuals’ everyday life.
The analysed conceptual sphere allows presenting a broader description of the factors
that determine generation and functioning of texts of dierent folk genres.
53
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Anta Trumpa
Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas / Latvian Language Institute
of the University of Latvia
Apie Latvijos namų pavadinimų
Didžiojoje Latvijos teritorijos dalyje per amžius daugiausia buvo statomos sodybos ir jos
iki šiol tebėra išlaikiusios savo ypatingus pavadinimus. Išimtis – Latgala, kur sujungti į
kaimus namai iki XX a. III deš. administracinės reformos atskirų vardų neturėjo. Šiais
laikais Latvijoje iš daugybės tūkstančių namų pavadinimų 99 proc. atvejų jie turi vyriš-
kosios arba moteriškosios giminės daugiskaitos formas, pvz.: Abavas, Abavieši, Abrakaši,
Abrupji (Lģia 2022). Visai nedaug namų vardų turi abiejų giminių vienaskaitos formas,
pvz., Akmens Kaunatos valsčiuje arba Adlere Goliševos valsčiuje. Daugiausia tokių vie-
naskaitinių pavadinimų yra Latgaloje – teritorijoje, kurioje dar prieš 100 metų išvis ne-
būta namų įvardijimo tradicijos.
Tačiau taip buvo ne visada. Jānio Endzelino vietovardžių žodynas „Latvijas vietu
vārdi“, išleistas prieš 100 metų (I dalis – 1922 m., II – 1925 m.), gana sistemingai liudija
kompaktiškoje teritorijoje Vidžemės šiaurėje, šiaurės rytuose ir centre paplitusią namų pa-
vadinimų vartoseną vyriškosios giminės vienaskaitos forma, pavyzdžiui, Baižkalno vals-
čiuje ksuojami tik vienaskaitiniai namų pavadinimai, daugiausiai vyriškosios giminės:
Adrēns, Bitmetis, Stuķis, kartais ir moteriškosios giminės, pvz.: Ķsa, Raũska (Endzelīns
1922, 7). Prieš 100 metų ir kitur Latvijoje, ypač Kuržemėje, pavadinimai sporadiškai
buvo užrašomi vienaskaita, pavyzdžiui, Nuogalės valsčiuje kai kurie namų vardai buvo
vyriškosios giminės, pvz.: Piñdars, Vilciņš, Vītuols, kai kurie – moteriškosios giminės,
pvz., Tīda (Endzelīns 1922, 118).
Per šimtmetį vienaskaitos formos namų pavadinimai gana sparčiai nyko ocialiuose
tekstuose, o šnekamojoje kalboje jie išsilaikė šiek tiek ilgiau – tai liudija 1950–1980 m.
vietovardžių ekspedicijų metu rinkta medžiaga, saugoma Latvijos vietovardžių žodyno
kartotekoje (LVŽK). Tačiau ir čia jau galima stebėti vyraujančias daugiskaitos formas,
pavyzdžiui, Baižkalne dar 1963 m. buvo minimos gretutinės formos Adrẽns // Adrẽni,
savo ruožtu 1978 m. – tik daugiskaitos forma Andrēni. Vienaskaita ilgiau išliko vieto-
vardžiuose, kurie yra namų pavadinimų dariniai, pvz., Jaunburtniekų valsčiuje 1974 m.
ksuotas vietovardis Baļļas dzirnavas, tačiau pats namų pavadinimas tais pačiais metais
užrašytas tik daugiskaitos forma – Baļļas (LVVK).
Pranešime bus bandoma paaiškinti, kokios yra namų vardų vienodinimo priežastys ir
laikas. Taip pat bus apibūdinami arealai, kuriuose namų pavadinimų vienaskaitos formų
būta sistemiškesnių ar sporadiškesnių.
Literatūra
Endzelīns, Jānis 1922, Latvijas vietu vārdi 1, Rīga: Gulbis.
Lģia 2022 – Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūras vietvārdu datubāze, https://vietvardi.lgia.gov.lv/
vv/to_www.sakt
LVŽK – Latvijos vietovardžių žodyno kartoteka. Saugoma Latvijos universiteto Latvių kalbos institute.
54
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Nijolė Tuomienė
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language
1. Tyrimo objektas – Ródūnios apylinkėse (Varanãvo r., brus. Вóранава) – buvusioje
lietuviškoje saloje Baltarusijoje – vartojamo vietinio lenkų kalbos varianto sintaksės
tyrimas. Pasitelkiant XX a. pabaigoje surinktą kalbinę medžiagą, siekiama ištirti pa-
stebėtą specinę, šiai slavų kalbai nebūdingą kilmininko linksnio su veiksmažodžiais
vartojimo ypatybę – sintaksinių lituanizmų atsiradimą.
2. Šiuo metu Ródūnios miestelis (brus. Рáдунь) ir aplinkiniai kaimai – baigianti išnykti
lietuvių kalbos sala netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos, už 20 km į pietus nuo Lietu-
vos pasienio miesto Eišiškių ir už 30 km į šiaurės vakarus nuo pramoninio didmiesčio
Lydos (brus. Лiда) ir maždaug tiek pat iki rajono centro – Varanãvo. Apylinkėse dar
pačioje XXI a. pradžioje neocialioje aplinkoje vartotos trys kalbos: baltarusių, lietu-
vių ir lenkų. Ketvirtoji kalba, labai plačiai vartojama ocialiojoje aplinkoje, adminis-
tracijoje, mokyklose ir apskritai viešose vietose – rusų kalba. Svarbu pabrėžti, kad Va-
ranavo r. buvusiose ir esamose lietuviškose salose maždaug nuo XX a. vidurio lietuvių
kalba traukėsi iš viešojo vartojimo ir namų aplinkos, ji sparčiai nyksta.
3. Daugiakalbėse Ródūnios apylinkėse paplitusi vietinė lenkų kalbos atmaina ilgus metus yra
išlikusi religijos, t. y. „lenkiško–katalikiško“ tikėjimo, kalba. Ji greta vietinės baltarusių
tarmės, vadinamos „poprostu“, vartojama kaimo bendruomenėse, kur vyrauja tradicinė
religinė kultūra, tačiau lenkų kalbos vartojimo sritys ir socialinis statusas yra siauresni.
4. XX a. pabaigoje Ródūnios apylinkėse įrašytų lenkų kalbos tekstų analizė parodė, kad
kalbų sąveikos padarinių esama ir šios kalbos gramatinėje struktūroje. Tyrimas pa-
tvirtinto visiškai priešingą tendenciją – apylinkėse pasyviai vartojama lietuvių kalba
palikusi ryškių pėdsakų sudėtingoje vietinės lenkų kalbos linksnių vartojimo sistemo-
je – aptiktos net kelios sintaksinių lituanizmų rūšys.
5. Konstrukcijų l. jest / brus. ёсць / lie. yra ir dalies arba neapibrėžto kiekio kilmininkas bu-
vimas vyresniosios kartos lenkų kalboje – įprasti ir dažnai tiriamose apylinkėse vartojami
junginiai. Šių konstrukcijų atsiradimą paskatino lietuvių kalba, t. y. kalbėtojai vartoja
sintaksinius derinius, kuriuos paraidžiui išsivertė iš lietuvių kalbos. Galima prielaida, kad
tokio tipo deriniai čia buvo vartojami daug anksčiau – informantų tėvų ar senelių. Toks
vertinių radimasis – reiškinys, būdingas aktyvios dvikalbystės teritorijoms.
6. Sintaksinių lituanizmų Ródūnios apylinkių lenkų kalboje analizė parodė, kad kiek-
vienas dvikalbis ir trikalbis jų atstovas galėjo pats „pasidaryti“ atitinkamų sintaksinių
junginių ar gramatinių formų visose savo vartojamose kalbose. To įrodymas – lygiai
tokios pat konstrukcijos vartojamos ir baltarusių tarmėje.
7. Neslaviškų junginių buvimas vietinėse slavų kalbose patvirtina tai, kad abi slavų kalbų
atmainos buvo išmoktos vėliau ir funkcionuoja tik sakytine forma. O vietinėje lenkų
kalboje, atsiradę tarmei būdingų bruožų – bet tai ne lenkų tarmių specika, o skoliniai
iš lietuvių ir baltarusių kalbų.
55
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Latvijos universitetas / University of Latvia
The rst half of the 21st century has been marked as a time of digital technologies. Society
is switching to partial communication in a new type of multilingual and multimodal space
provided by dierent technologies, and this tendency essentially aects language usage.
A variety of smart devices have become a signicant part of people’s everyday life, and
they determine new language usage habits for us. These new habits must be considered in
language planning and codication because they pick the duration of standard language
norms.
The report focuses on the economy principle in language. The economy principle
in language predicts saving time and energy by conveying more information with less
eort. This principle is not new in language, it has been widely debated and studied
in linguistics. The economy principle has been more studied in the colloquial register,
but this tendency also spreads in other varieties and registers. However, nowadays this
principle has been activated and manifested at all levels of the language and in dierent
aspects by the impact of the writing possibilities of technologies.
Technologies give users limited time, space, and conditions for communication,
and users adapt language usage for these options, economy principle is part of the
pragmatic aspect. The economy principle in grammar occurs in the shortening of words
(abbreviations, clip-words), forms (simple, short grammar forms vs. complex forms), and
sentences (minimal syntactic structure). This principle is also observed in semantics and
applies to the economy of semantic elements of linguistic units (denotational as well
as connotational). The choice of graphics indicates the economy of time and space for
communication (numbers, acronyms, and punctuation).
It is necessary to analyze and value language usage from the economy principle
in language practice if we have to consider the usefulness of language units in the
standardization process.
56
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian Language
konstrukcijos valentingumo požiūriu
Šio pranešimo objektas – atžvilgiu konstrukcijos. Tradiciškai laikomasi nuomonės, kad
bendrinės kalbos (1)–(3) sakiniuose, skirtingai nei (4), atžvilgiu konstrukcijos nevar-
totinos (KP2 S1 2009, 89; Akelaitis 2005, 71, 76; plg. Šukys 1998, 268). Pažymima,
kad bendrinėje kalboje atžvilgiu gali būti vartojamas netiesioginiam santykiui su objektu
reikšti (KP2 S1 2009, 89; plg. Akelaitis 2005, 72; žr 4 sakinį). Teigiama, kad tada, „kai
vartojamos konstrukcijos kilm. + atžvilgiu [...], veiksmo, veiklos ar ypatybės tiesioginis
kreipimas į objektą tarsi sušvelninamas, užtušuojamas“ (Akelaitis 2005, 72).
1) Daroma įtaka užsakovo atžvilgiu (= užsakovui). (cituojama pagal Akelaitis 2005, 71)
2) Netolerancijos Lietuvos atžvilgiu (= Lietuvai), be abejo, buvo. (cituojama pagal Ake-
laitis 2005, 71)
3) Jūs būsite korektiški mūsų atžvilgiu (= mums). (cituojama pagal Akelaitis 2005, 71)
4) Nieko blogo vaiko atžvilgiu nepadariau.
Pranešime keliamas klausimas, kodėl ir kada kalbantysis renkasi „sušvelnintą“ san-
tykio su objektu raišką ir žiūrima, ar / kokios atžvilgiu vartojimui įtakos turi pre-
dikato semantika, valentingumas (plg. 5–7 sakinius).
5) Prancūzijos visuomenė nusiteikusi priešiškai. Iki tolerantiškos visuomenės musulmonų
atžvilgiu (plg. visuomenė tolerantiška musulmonams) šiuo atveju kaip niekada toli.
DLKT
6) Aplankė daugelį Lietuvos miestų ir miestelių, propaguodamas zinius pratimus, mankš-
tą, varžybas, žmonių bendravimą sportuojant. Jis buvo tolerantiškas dideliam ir ma-
žam, su visais mielai dalindavosi savo sporto žiniomis ir patirtimi. DLKT
7) [Tėvai] buvo šalti, priešiški savo vaikams. [...] Kai kurių psichologų nuomone, agresija
yra veiksmai, kuriuos sukelia priešiškumas to asmens, į kurį nukreipiama agresija, at-
žvilgiu. DLKT
8) „Myli – nemyli“ Lietuvą. Rusijoje atliktos apklausos duomenimis, 61 procentas res-
pondentų mano, jog Lietuva yra nedraugiška Rusijos atžvilgiu valstybė. DLKT
Tai tekstynu paremtas (corpus-based) tyrimas. Medžiaga rinkta iš Vytauto Didžiojo
universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos teksty-
no (DLKT).
Akelaitis, Gintautas 2005, Konstrukcijos su atžvilgiu, požiūriu administracinėje kalboje, Kalbos kultūra 78,
67–78.
DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės
lingvistikos centras. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt.
KP S1 2009 – Kalbos patarimai 2: Sintaksė 1. Linksnių vartojimas, Miliūnaitė, Rita (sud.), Vilnius: Mokslo
ir enciklopedijų leidybos institutas.
Šukys, Jonas 1998, Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa.
57
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Loreta Vilkienė
Vilniaus universitetas / Vilnius University
Po Antrojo pasaulinio karo daugiau nei 81 000 politinių kalinių iš Lietuvos buvo depor-
tuota į lagerius Kazachstane, Karagandos srityje. Dalis jų į Lietuvą galėjo grįžti maždaug
po 15 metų, tačiau kita dalis neturėjo tam jokios galimybės. Šie žmonės kūrė savo gy-
venimą Kazachstane. Taip pat pasakytina, kad apie 1953–1965 m. žmonės iš Lietuvos
vyko arba buvo siunčiami dirbti į Kazachstaną, o vėliau dalis jų ten liko ir gyventi. Taigi
Kazachstane šiuo metu gyvena ir dalį lietuviškos etninės tapatybės yra išsaugoję keli tūks-
tančiai lietuvių kilmės migrantų ir jų palikuonių. Pasakytina ir tai, kad 1990 m. Lietuvai
atkūrus nepriklausomybę buvo priimtas politinių kalinių ir tremtinių grįžimui palankus
pilietybės įstatymas, pradėjo veikti grįžtančių nukentėjusių nuo okupacinių režimų žmo-
nių integracijos sistema. Todėl dalis iki 1990 m. Kazachstane gyvenusių lietuvių ir (ar) jų
palikuonių grįžo į Lietuvą. Taigi šiame pranešime dėmesys sutelkiamas į žmones, kurių
gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su Kazachstanu. Duomenys rinkti 2020–2022 metais
Vilniaus universitetui vykdant Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Prievartinės
migracijos iš Lietuvos diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai“
(LIP-20-12). Medžiaga, kurios pagrindu svarstoma pranešime, – 30 informantų, šiuo
metu gyvenančių Kazachstane, ir 12 asmenų, kurie gyvena Lietuvoje, kokybiniai pusiau
struktūruoti interviu. Pranešimo tikslas – atskleisti tikslinės grupės tapatybės lietuviš-
kumą, lietuvių kalbos mokėjimą, nuostatas šios kalbos atžvilgiu. Apibendrintai galima
teigti, kad minėti du informantų pogrupiai – 1) gyvenantieji Kazachstane; 2) Lietuvos
gyventojai – kiek skirtingai suvokia savo tapatybę. Tipiška, kad pirmasis pogrupis palaiko
savo lietuvišką tapatybę, nes mano ją esant potencialaus kultūrinio kapitalo dalimi. Šis
pogrupis yra išlaikęs tik lietuvių kalbos rudimentus, o pati kalba dažnu atveju nelaikoma
lietuviškos tapatybės ašimi, nors taip pat suvokiama kaip kultūrinio kapitalo dalis. Antra-
sis pogrupis nėra vienalytis. Tie, kurie grįžo į Lietuvą po įkalinimo ir tremties, turi stiprią
lietuvišką tapatybę, kurios niekada nebuvo ir praradę, lietuvių kalbą laiko lietuviškumo
ašimi. Grįžusieji po 1990 m. kuria savo tapatybę Lietuvoje, tačiau numanu, kad yra išlaikę
ir nostalgiją keliančią Kazachstano gyventojo tapatybę. Lietuvių kalba, kuri nėra mokama
visiškai laisvai, šios dalies yra laikoma lietuviškos tapatybės šerdimi.
58
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Giusepper Visco
Osnabriuko universitetas / University of Osnabrück
a Dialect of Eastern Campania
The intent of my proposal is to focus on the use of dierent articles in the municipality
of San Nicola Baronia (that has never been considered in dialectological or sociolinguistic
studies on the Campania region). This dialect is traditionally characterized by a 3-gender
system: masculine, feminine, and neuter. However, the use of these articles diers across
generations. While the local population agrees on the use of the masculine singular article
lu and the feminine singular article la, there are dierences in the form of the neuter. In
both the older and the younger population, the presence of a neuter form is marked by
phonosyntactic doubling but the realisation through the article is dierent.
(1) Ru kkafè / Ru mmangia
The coee / The eating
(2) Lu kkafè / Lu mmangia
The coee / The eating
Like Neapolitan, in the San Nicola dialect there are 3 genders (M, F, N) and the neuter
is indicated by phonosyntactic doubling. The dierence with Neapolitan, however, lies in
the realisation of the article. While Neapolitan uses the same article o for the masculine
and the neuter, Sannicolese use two dierent variants: the older generation (65+) always
uses the article ru, while the younger generation (18–30) always uses lu. In any case, the
presence of a neuter noun is marked by phonosyntactic doubling, as in Neapolitan. In
fact, the whole population of San Nicola marks the presence of the neuter noun with
the phonosyntactic doubling, regardless of the age group. Finally, the middle age group
(30–65) has a strong tendency to use the article ru. The younger generation (18–30) has
changed the article (ru --> lu), conforming to the Italian standard, in which neuter nouns
have taken the masculine article.
The internal reorganisation of the Sannicolese dialect is bringing about a change in
the realisation of the article used for the neuter from ru to lu without changing, however,
the 3-gender system is present in the dialect.
References
Loporcaro, Michele. 1997. L‘origine del raddoppiamento fonosintattico: saggio di fonologia diacronica romanza.
Basel and Tübingen: Francke Verlag.
Manzini, M. Rita, Savoia, Leonardo. M. 2005. I dialetti italiani e romanci. Morfosintassi generative. Alessandria:
Edizioni dell’Orso.
Rohlfs, Gerhard. 1969. Grammatica storica della lingua italiana e dei suoi dialetti 3. Torino: Einaudi.
Russo, Michela. 2002. La categoria neutrale nella diacronia del napoletano: implicazioni morfologiche,
lessicali, semantiche. Vox Romanica. Basel and Tübingen: Francke Verlag, 117–150.
59
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Latvijos universitetas, Latvių kalbos agentūra / University of Latvia; Latvian Language
Agency
Latvian language consultation services are provided by language consultants in the Latvian
Language Agency. Consultations are provided mostly by e-mail and telephone, and in
rare cases in person. The language consultants receive around 800 phone calls and 1200
e-mails per month, mostly about rendering of personal names in Latvian (see https://
www.personvarduatveide.lv/). Although handbooks (like http://valodasrokasgramata.
lv/) and electronic language consultations database (https://www.valodaskonsultacijas.
lv/) are available for public use, a large part of inquiries made electronically and by phone
are concerned with grammar, language norms, terminology, style, and the like.
The present research is based on inquiries made by language users: a sample of 150
e-mails collected from January the 1st until March the 31st 2022 was made and an analysis
on the topics covered in these e-mails was conducted.
The conclusions drawn in the research state the following:
• 25 % of the inquiries are concerned with inection of words – inection of
personal names and surnames (how to inect surnames like Platacs, Nelijus), proper
inection of numerals (no nulle grādiem/no nulles grādiem) and nouns (stomatologs
Jānis, stomatoloģe Anna);
• 22 % of the inquiries concern lexical units and language style – these inquiries
include concerns about the impact of English on Latvian (bullings, permanents),
choice between two words in a particular context (nodot darbu savlaicīgi/laikus) etc.;
• 16 % of the inquiries are on orthography issues – choice between spelling a compound
in one word or in two words (foto pastkarte/fotopastkarte, vārda diena/vārdadiena),
correct spelling of personals names (is it acceptable to use names like Nikolas, Mateo);
• 14 % of the inquiries are concerned with punctuation – usage of full stops aer
titles, proper use of hyphens and dashes, usage of commas in compound sentences,
between coordinated parts of sentence, in date and time, and participial clauses etc.
Amongst the collected examples there are also questions on capitalization (10 %),
terminology (7 %), text organization and sometimes even proofreading (6.6 %), as well
as abbreviations, pronunciation, word order and even theory of grammar (like name all
modal verbs in Latvian).
The democratization of language is noticeable in all media and in all levels of education
(Veisbergs 2018). However, some of the language norms and standardization issues which
are observed in the latest description of the Latvian language grammar (Kalnača, Lokmane
2021) can be also found within the analyzed sample, showing that language norms still
play an important role for Latvian language users in the 21st century.
60
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
References
Kalnača, Andra, Lokmane, Ilze. 2021. Latvian Grammar. Rīga: University of Latvia Press. Available at: https://
www.apgads.lu.lv/leadmin/user_upload/lu_portal/apgads/izdevumi/2021/Latvian_Grammar-2021.
pdf.
Latviešu valodas rokasgrāmata = Handbook of Latvian. Available at: http://valodasrokasgramata.lv/.
Language consultations: electronic database. Available at: https://www.valodaskonsultacijas.lv/.
Rendering of personal names in Latvian. Available at: https://www.personvarduatveide.lv/.
Veisbergs, Andrejs. 2018. Word-formation pattern borrowing in Latvian. Baltic Journal of English Language,
Literature and Culture 8, 129–146. Available at: https://www.lu.lv/leadmin/user_upload/lu_portal/
apgads/PDF/BJELLC/BJELLC_08/BJELLC-08-Veisbergs.pdf.
61
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Vilma Zubaitienė
Vilniaus universitetas / Vilnius University
Lietuvių leksikos raida ir kaita
Pirmame Kazimiero Būgos darbe leksikograjos srityje – „Lietuvių–rusų kalbų žodynė-
lyje“ pagal Jono Jablonskio išleistas „Lietuvių pasakas“ (1912) paminėti keli lietuvių kal-
bos mokymosi šaltiniai. Tai Frydricho Kuršaičio lietuvių–vokiečių kalbų žodynas (Halė,
1883). Antano Juškos Lietuvių kalbos žodyno I tomas (Sankt Peterburgas, A–J). Mykolo
Miežinio „Lietuviszkai–latviszkai–lenkiszkai–rusiszkas žodynas“ (Tilžė, 1894), Antano
Lalio dviejų dalių „Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas“ (Čikaga, 1905) ir „Lenkų ir
lietuvių kalbos žodynas“ (Vilnius, 1912) bei Jurgio Pesio lietuvių–lenkų ir lenkų–lietuvių
kalbų žodynėliai. Yra žinoma, kad Kuršaitis, sudarydamas savo žodyną, jam nežinomus ar
abejotinus, jo tarmėje nevartotus žodžius dėjo į skliaustelius. Lalys lietuvių–anglų kalbų
žodyno pratarmėje nurodo tuos pačius Kuršaičio, Juškos ir Miežinio darbus kaip pagrin-
dinius savo šaltinius, tačiau pabrėžia, kad nevengė dėti ir savo paties surinktų žodžių,
neužrašytų minėtuose žodynuose. Taip pat nepabijojo traukti ir „taip vadinamus naujus,
taikiau ir niekiau yvairių musų raštininkų nukaltus žodžius, kurių daugumas spējo įgyti
populiarišką lietuviškoje literaturoje vartonę, šalip daugelio techniškų, įējusių tarptau-
tiškon vartonēn, teminų, kurių ir mes savo raštuose, ypačiai gi moksliškuose, negalime
išsisaugoti ne vartoję“. Prie abejotinų žodžių Lalys pateikė juos pavartojusių ar jų raštuo-
se rastų autorių pavardžių santrumpas. Kaip matyti iš sutrumpinimų sąrašo, tie autoriai
yra: Jonas Basanavičius, Simonas Daukantas, Jurgis Pabrėža, Augustas Schleicheris, Jonas
Šliūpas, Antanas Tatarė, Petras Kriaušaitis, taip pat Juška, Kuršaitis ir Miežinis.
Istoriniu aspektu lietuvių kalbos leksinių naujadarų kūrimo būdingesniuosius etapus
yra nurodęs Pranas Skardžius savo veikale „Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1941). Jonas
Palionis pateikė leksinių naujadarų sąrašą savo kartoteka ir ankstesniais tyrimais paremta
medžiaga knygoje „Aušrininkų ir varpininkų leksinių naujadarų kūryba“ (2014).
Šiame pranešime, remiantis minėtais leksikograniais veikalais, parodoma, kaip kito
lietuvių kalbos leksika XIX ir XX a. sandūroje, kokioms sąvokoms ieškota įvardijimų, ką
rodo leksikos varijavimas, kokia buvo savų ir svetimų žodžių konkurencija, kurie nauja-
darai jau buvo traukiami į žodynus kaip labiau paplitę ir plačiau vartoti.
Dalyviai
63
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Vardas / Name Institucija / Aliation
Daiva Aliūkaitė Vilniaus universiteto Kauno fakultetas / Kaunas Faculty of
Vilnius University
Audrys Antanaitis Valstybinės lietuvių kalbos komisija / Commission of the
Lithuanian Language
Diego Ardoino Berno universitetas, Vilniaus universitetas / University of
Bern, Vilnius University
Laimutė Balodė Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, Helsinkio
universitetas / Latvian Language Institute of the University
of Latvia, University of Helsinki
Joseph M. Brincat Maltos universitetas / University of Malta
Mariia Boichenko Nacionalinis Ukrainos technikos universitetas, Igorio Sikorskio
Kijevo politechnikos institutas / National Technical University
of Ukraine “Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute”
Adriano Cerri Pizos universitetas / University of Pisa
Christian Chiarcos Gėtės universitetas Frankfurte prie Maino / J. W. Goethe
University in Frankfurt am Main
Pierluigi Cuzzolin Bergamo universitetas / University of Bergamo
Diana Dambrauskienė Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Pietro Umberto Dini Pizos universitetas / University of Pisa
Albinas Drukteinis Klaipėdos universitetas / University of Klaipėda
Jürg Daniel Fleischer Marburgo Pilypo universitetas / University of Marburg
Kazimieras Garšva Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Jolanta Gelumbeckaitė Gėtės universitetas Frankfurte prie Maino / J. W. Goethe
University in Frankfurt am Main
Piotr Grablunas Pozananės Adomo Mickevičiaus universitetas, Varšuvos
universitetas / Adam Mickiewicz University in Poznan,
University of Warsaw
Tomáš Hoskovec Prahos lingvistinis būrelis / Prague Linguistic Circle
Yulia Ilina Šiaurės Rytų Ilinojaus universitetas / Northeastern Illinois
University
Vytautas Kardelis Vilniaus universitetas / Vilnius University
Aurelija Kaškelevičienė Helsinkio universitetas / University of Helsinki
Katarzyna Konczewska Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos institutas /
Institute of Polish Language, Polish Academy of Sciences
Ilja Lemeškin Prahos Karolio universitetas / Charles University in Prague
Jūratė Lubienė Klaipėdos universitetas / University of Klaipėda
Nicola McLelland Notingamo universitetas / University of Nottingham
Alice Migliorelli Perudžos užsieniečių universitetas / University for
Foreigners of Perugia
64
27-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija (KALBOS) VARIANTIŠKUMAS, KAITA IR STANDARTIZAVIMAS
27th Jonas Jablonskis’ conference (LANGUAGE) VARIABILITY, CHANGE, STANDARDIZATION
Vardas / Name Institucija / Aliation
Anna Mlekodaj Podhalės valstybinis profesinis universitetas Naujajame
Targe / Podhale Vocational University in Nowy Targ
Jowita Niewulis-Grablunas Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas / Adam
Mickiewicz University in Poznan
Jūratė Pajedienė Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Dalia Pakalniškienė Klaipėdos universitetas / University of Klaipėda
Nida Poderienė Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Jogilė Teresa Ramonaitė Vilniaus universitetas / Vilnius University
Dorota Krystyna
Rembiszewska
Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas / Institute
of Slavic Studies, Polish Academy of Sciences
Vilija Sakalauskienė Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Marius Smetona Vilniaus universitetas / Vilnius University
Irena Smetonienė Vilniaus universitetas / Vilnius University
Irena Snukiškienė Vilniaus universitetas / Vilnius University
Christa Schneider Berno universitetas, Freiburgo universitetas / University of
Bern, University of Freiburg
Žydrūnas Šidlauskas Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Evaldas Švageris Vilniaus universitetas / Vilnius University
Aurelija Tamulionienė Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Larysa Taranenko Nacionalinis Ukrainos technikos universitetas „Igorio Sikorskio
Kijevo politechnikos institutas“ / National Technical University
of Ukraine “Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute”
Anta Trumpa Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas / Latvian
Language Institute of the University of Latvia
Nijolė Tuomienė Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Inta Urbanoviča Latvijos universitetas / University of Latvia
Loreta Vaičiulytė-
Semėnienė
Lietuvių kalbos institutas / Institute of the Lithuanian
Language
Loreta Vilkienė Vilniaus universitetas / Vilnius University
Giuseppe Visco Osnabriuko universitetas / University of Osnabrück
Evelīna Zilgalve Latvijos universitetas, Latvių kalbos agentūra / University of
Latvia, Latvian Language Agency
Vilma Zubaitienė Vilniaus universitetas / Vilnius University
Leidinio sudarytoja / Edited by Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė
Maketuotoja / Layout Vida Vaidakavičienė
Vilnius University Press
Saulėtekio Av. 9, LT-10222 Vilnius
info@leidykla.vu.lt, www.leidykla.vu.lt
Books online bookshop.vu.lt
Scholarly journals journals.vu.lt
