A Police Officer or a Social Worker? Research on the Professional Roles of Probation Officers

Abstract

The article discusses the results of the quantitative survey of Lithuanian probation officers. We attempt to answer the question of what roles officers choose in their professional service. Taking into account the specificity of probation officers’ duties and internationally accepted classifications, we use, in the article, the categories of the professional roles of policeman (or controlling agent) and social worker (or resocialising agent) to analyse Lithuanian probation officers. The conducted research demonstrates that the Lithuanian probation officers associate their professional service with the control-oriented and balanced roles. We explain the choice of the control-oriented role as influenced by such factors as strict punitive policies and punitive culture and the development of the Lithuanian probation system from the institution of police and control towards the institution of resocialisation and social support. The choice of the balanced role could be associated with the contrasting functions of control and resocialisation that the probation officers attempt to combine in their everyday professional activities.

Full text

FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2021. T. 32. Nr. 2, p. 126–132 © Lietuvos mokslų akademija, 2021
Policininkas ar socialinis darbuotojas?
Probacijos pareigūnų profesinių
vaidmenų tyrimas
SIMONAS NIKARTAS, JUSTINAS PALIAUKA, ARTŪRAS TEREŠKINAS
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, Ankštojig.1A, 01109 Vilnius, Lietuva
El.paštas: simonas.nikartas@teise.org; justinas.paliauka@teise.org; arturas.tereskinas@vdu.lt
Straipsnyje analizuojami empirinio tyrimo–kiekybinės Lietuvos probacijos pareigūnų
apklausos – rezultatai. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimą, su kokiais vaidmenimis
probacijos pareigūnai sieja savo profesinę veiklą. Atsižvelgiant į probacijos pareigūnų
profesinės veiklos speciką bei užsienio mokslinėje literatūroje pateikiamas klasika-
cijas, straipsnyje naudojamos policininko (arba kontroliuojančio) ir socialinio darbuo-
tojo (arba resocializacijos) profesinių vaidmenų kategorijos. Atliktas tyrimas rodo, kad
probacijos pareigūnai savo profesinę veiklą yra linkę sieti su kontrolės ir subalansuotu
vaidmenimis. Kontroliuojančio vaidmens pasirinkimo tendenciją straipsnio autoriai
aiškina tokiais veiksniais, kaip griežta baudžiamoji politika ir baudimo kultūra bei pro-
bacijos sistemos raida nuo probacijos kaip policinės ir kontroliuojančios iki resociali-
zacijos ir socialinės pagalbos institucijos. Subalansuoto vaidmens pasirinkimas sietinas
su tarpusavyje kontrastuojančiomis kontrolės ir resocializacijos funkcijomis, kurias
probacijos pareigūnai siekia derinti savo kasdienėje profesinėje veikloje.
Raktažodžiai: probacijos pareigūnas, probacija, profesiniai vaidmenys, vaidmenų kon-
iktai
ĮVADAS
Straipsnyje aptariame probacijos pareigūnų kiekybinės apklausos rezultatus, kurie atsklei-
džia, su kokiu vaidmeniu probacijos pareigūnai sieja savo profesinę veiklą. Daugumai pro-
bacijos sistemų yra būdingi kontrastuojantys resocializacijos ir visuomenės saugumo užti-
krinimo tikslai (West, Seiter 2004). Siekdami šių tikslų, probacijos pareigūnai įgyvendina
dvi tarpusavyje sunkiai suderinamas funkcijas–asmens elgesio kontrolės bei socialinės ir
asmeninės pagalbos teikimo – vadinamąsias „dvigubu mandatu“ (Sakalauskas, Jarutienė
2015:10). Kad būtų įgyvendintas „dvigubas mandatas“ ir pasiekti minėti tikslai, probacijos
pareigūnas turi prisiimti skirtingus vaidmenis ir juos atitinkančias bendravimo su klientu
formas.
Probacijos pareigūnų elgesio su klientais stiliams apibūdinti vartojami „policininko“,
„socialinio darbuotojo“ vaidmenų terminai (Fulton etal. 1997) ir kitos panašios sąvokos,
pavyzdžiui, „baudžiantysis pareigūnas“ ir „pagalbos pareigūnas“ (Clear, Latessa 1993; Al-
lardetal. 2003). Probacijos pareigūnas prisiima policininko vaidmenį, kai siekia užtik rinti

127S. Nikartas, J. Paliauka, A. Tereškinas. POLICININKAS AR SOCIALINIS DARBUOTOJAS? PROBACIJOS PAREIGŪNŲ...
probuojamojo elgesio kontrolę bei teisminį ir visuomenės pasitikėjimą probacija (Allardetal.
2003). Tuo metu jis stengiasi atidžiai sekti tokio asmens vykdomas probacijos sąlygas, ypa-
tingą dėmesį kreipdamas į menkiausius pažeidimus, neleistiną elgesį, kurį pastebėjęs, iš
karto kreipiasi į teismą dėl probacijos panaikinimo arba jos sąlygų griežtinimo. Atlikdamas
policininko vaidmenį probacijos pareigūnas būna griežtas, o su probuojamuoju sukuriamas
šaltas, kontroliuojantis santykis. Pats pareigūnas, atlikdamas šį vaidmenį, save vertina kaip
teisinių ir organizacinių reikalavimų laikymosi garantą (Allardetal. 2003).
Probacijos pareigūnas prisiima socialinio darbuotojo vaidmenį siekdamas padė-
ti probuojamajam išspręsti asmenines problemas: konsultuoja ir nukreipia jį pas įvairius
socialinius partnerius, padeda jam ieškoti darbo ar įgyti išsilavinimą, suteikia socialinę,
emocinę, psichologinę pagalbą ir t.t. Šis probacijos pareigūno vaidmuo kuria su probuoja-
muoju šiltą, nesmerkiantį santykį, pagrįstą supratimu, priėmimu, pasitikėjimu ir pagarba
(Allardetal. 2003).
Svarbus veiksnys, nulėmęs Lietuvos probacijos pareigūnų profesinius vaidmenis, gali
būti istorinė probacijos sistemos raida: 1990m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bausmių
vykdymo institucinės sistemos valdymo struktūra buvo paveldėta iš sovietinio periodo ir
priklausė LR vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai, o bausmes, nesusijusias su laisvės
atėmimu, iki 2000m. vykdė policija. Probacijos persiorientavimas į resocializacijos tikslus ir
priemones teisiniu lygmeniu įvyko tik 2012m., įgyvendinus probacijos reformą, įsigaliojus
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymui ir jį įgyvendinantiems teisės aktams. Naujas tei-
sinis reguliavimas buvo orientuotas į resocializacijos ir recidyvo prevencijos įgyvendinimo
tikslus ir tokias juos įgyvendinančias priemones, kaip rizikos vertinimas, elgesio korekcijų
programų vykdymas, socialinės ir psichologinės pagalbos teikimas. Po įstatymo įsigaliojimo
resocializacijai skiriama vis daugiau dėmesio ir praktikoje, pavyzdžiui, nuo 2013 iki 2018m.
asmenų, kuriems taikytos elgesio korekcijos programos, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai
(nuo 2227 iki 4798) (Kalėjimų departamentas 2013; 2018). Kita vertus, resocializacijos funk-
cijų įdiegimas nebuvo labai palankus probacijos pareigūnams, nes jiems padaugėjo darbo,
kurį atlikti buvo reikalingos naujos žinios ir įgūdžiai. Padidinus funkcijų skaičių, ėmė trūkti
ir pareigūnų specializacijos, todėl jiems būdingas daugiafunkciškumas: probacijos pareigūnas
atsakingas ir už klientų kontrolę, ir resocializacijos bei pagalbos priemonių vykdymą, ir nu-
teistųjų dokumentacijos tvarkymą.
Svarbu pridurti, kad probuojamųjų priežiūrą vykdantys darbuotojai yra uniformuoti
statutiniai pareigūnai, jų veikla yra griežtai reglamentuota ir subordinuota. Tai leidžia da-
ryti prielaidą, kad probacijos pareigūnai, nepaisant deklaruojamų resocializacijos tikslų, gali
būti labiau linkę į policininko arba kontrolės vaidmenis. Svarbią įtaką profesiniams pareigūnų
vaid menims gali turėti ir Lietuvos kriminologų akcentuojama griežta šalies baudžiamoji poli-
tika ir baudimo kultūra (Sakalauskasir kt. 2012; Sakalauskas 2014; Petkevičiūtė 2015).
TYRIMO METODIKA
Probacijos pareigūnų apklausa vykdyta 2017m. lapkričio–gruodžio mėn. Tyrimo dalyviams
atrinkti buvo naudojama netikimybinė visuminė atranka. Apklausos vykdymo metu į visų
Lietuvos probacijos tarnybų padalinių vadovų bei probuojamųjų priežiūrą vykdančių parei-
gūnų elektroninius paštus (išskyrus tuos, kurie tyrimo metu atostogavo, buvo vaiko priežiū-
ros atostogose, nedirbo dėl ligos, mokymų, komandiruočių ir pan.), buvo nusiųstas prašy-
mas dalyvauti tyrime su nuoroda į internetinį apklausos puslapį. Iš viso buvo susisiekta su
178 pareigūnais. Toks atrankos būdas pasirinktas, nes visi apygardų probacijos tarnybų ir jų

128 FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2021. T. 32. Nr. 2
padalinių vadovai bei pareigūnai turi ir nuolat naudoja elektroninius paštus, todėl šiuo būdu
buvo įmanoma surinkti norimą kiekį tyrimo dalyvių. Taip pat toks bekontaktis duomenų
rinkimo būdas buvo pasirinktas siekiant išvengti bet kokios galimos tyrėjų įtakos respon-
dentams.
Reikia paminėti, kad dalis tyrimo dalyvių buvo pasiekti tiesiogiai–lankantis Vilniaus ir
Panevėžio probacijos tarnybose, kur tuo metu vyko pareigūnų mokymai. Kadangi pareigūnų
veikla yra griežtai reglamentuota ir subordinuota, siekiant nepakenkti tyrimo rezultatams, jų
dalyvavimas tiesioginėje apklausoje buvo visiškai savanoriškas. Gavę informaciją apie vyk-
domą tyrimą (el.laišku ar pristatant gyvai jų mokymų metu), respondentai turėjo galimybę
laisvai apsispręsti dalyvauti apklausoje. Pažymėtina, kad nebuvo taikoma jokio tiesioginio ar
netiesioginio spaudimo. Pristatant tyrimą respondentai buvo tik motyvuojami prisidėti savo
atsakymais prie mokslinio tyrimo jiems svarbia tema.
Klausimynu nebuvo renkami jokie duomenys, galintys padėti identikuoti tyrimo daly-
vius (pvz., jų vardai, pavardės, kontaktai, gimimo metai, užimamos pareigos ar pan.). Taigi,
tiek pasirinktas apklausos metodas, tiek ir pats tyrimo instrumentas garantavo dalyvių ano-
nimiškumą, kurio laikytis tyrėjai įsipareigojo kviesdami probacijos pareigūnus dalyvauti šioje
apklausoje. Tyrimas buvo suderintas su visų penkių probacijos apygardų tarnybų vadovais ir
gautas jų sutikimas.
Apklausoje dalyvavo 129 probacijos pareigūnai, tad buvo pasiektas apie 70% atsakomu-
mas. Tyrimo imties struktūrą sudarė 94 moterys ir 31 vyras (lyties nenurodė 4 asmenys). Re-
miantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktais
duomenimis (pagal individualią straipsnio autorių užklausą), tiriamuoju laikotarpiu apygar-
dų probacijos tarnybose dirbo 78% pareigūnių moterų ir 22% vyrų. Taigi imties struktūra
pagal lytį atitinka realiai probacijos tarnybose dirbusių vyrų ir moterų santykį. Respondentų
amžius tyrimo metu buvo nuo 24 iki 55 metų (M=38,7, SD=7,87, amžiaus nenurodė 9
asmenys). Didžioji dalis dalyvių turėjo aukštąjį išsilavinimą (n= 108, 83,7%, išsilavinimo ne-
nurodė 3 asmenys) bei teisinės srities specialybę (n=36, 27,9%, išsilavinimo srities nenurodė
21 asmuo). Probacijos pareigūnų įgytas darbo stažas siekė nuo 0,5 iki 24 metų (vidurkis 9 me-
tai). Šiek tiek daugiau nei pusės (52%) respondentų darbo vieta buvo didžiuosiuose Lietuvos
miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose), likusiųjų (46%)–mažes-
niuose miestuose.
Apklausai sudarėme klausimyną–probacijos pareigūno vaidmens skalę. Ji skirta įvertinti,
kokį vaidmenį–socialinio darbuotojo ar policininko–vykdydamas probuojamųjų priežiūrą
mieliau renkasi probacijos pareigūnas. Ši skalė sudaryta remiantis B.Fulton ir bendraauto-
rių (1997) Subjektyvaus vaidmens ir Subjektyvios strategijos skalėmis bei Lietuvos Respublikos
probacijos įstatymu, reglamentuojančiu probacijos tikslus ir probacijos pareigūnų funkcijas.
Teiginių ir atsakymo variantų pavyzdžiai pateikti 1lentelėje.
Siekiant įvertinti klausimyno turinio patikimumą, buvo atliktas pradinės jo versijos eks-
pertinis vertinimas. Jį atliko penki ekspertai, probacijos pareigūnai, turintys ne mažesnę kaip
penkerių metų darbo šioje srityje patirtį. Ekspertų vertinimu atrinkti klausimai yra būdingi ir
atitiko situacijas, su kuriomis darbe susiduria probacijos pareigūnai. Taip pat jie pateikė pas-
tabų dėl tyrimo instrumentų, į kuriuos buvo atsižvelgta ir klausimynas pakoreguotas. Verta
paminėti, kad probacijos pareigūnams buvo pateiktas platesnis klausimynas, taip pat apiman-
tis ir klausimų blokus, susijusius su pareigūnų diskrecija ir indėliu siekiant probacijos tikslų.
Šių klausimyno dalių analizė pateikta kituose straipsniuose (Nikartas, Rinkevičiūtė 2018; Ni-
kartas 2019).

129S. Nikartas, J. Paliauka, A. Tereškinas. POLICININKAS AR SOCIALINIS DARBUOTOJAS? PROBACIJOS PAREIGŪNŲ...
TYRIMO REZULTATAI: PAREIGŪNŲ VAIDMENS PASIRINKIMO REZULTATŲ TENDENCIJOS
Kaip matome 2 lentelėje, 36,4% probacijos pareigūnų mano, kad jų funkcijos labiausiai su-
sijusios su policininko, o 23,3%–su socialinio darbuotojo vaidmeniu. Tai reiškia tam tikrą
kontrolės vaidmens pasirinkimo tendenciją. Dar aiškesnė kontroliuojančiojo probacijos
pareigūno elgesio stiliaus tendencija aiškėja iš 2 lentelėje pateiktų 2 ir 3 klausimų procenti-
nių išraiškų: atitinkamai 58,5% ir 38% respondentų probacijos pareigūno profesiją sieja su
į kontrolės vaidmenį orientuotais elgesio modeliais. Ypač didelę disproporciją atskleidžia 2
klausimas: tik 9,4% respondentų yra linkę savo svarbiausias funkcijas labiau sieti su elgesio
keitimo programų taikymu ir net 58,5% mano, kad pirminė jų funkcija yra priversti klien-
tą laikytis įstatymų. Tokia atsakymų tendencija taip pat gali reikšti, kad didžioji dauguma
probacijos pareigūnų savo svarbiausių funkcijų nesieja su elgesio keitimo (korekcijos) pro-
gramų taikymu.
Visose pateiktose klausimų kategorijose trečdalis ir daugiau pareigūnų (atitinkamai 40,3;
32; 41,9 ir 28,9%) yra linkę pasirinkti subalansuotą vaidmenį. Mokslinėje literatūroje tokiems
pareigūnams priskiriamas apsaugančiojo pareigūno (angl. protective agent) vaidmuo, nes jie
pirmenybę teikia tam, kad atitiktų abi funkcijas (Allardet al. 2003). Panašios tendencijos
atskleidžiamos ir kitų autorių tyrimuose, nes dauguma pareigūnų pirmenybę teikia šiam su-
balansuotam vaidmeniui (Allardetal. 2003; West, Seiter 2004).
Atkreiptinas dėmesys į 4 klausimu atskleistas tendencijas. Šis klausimas buvo orientuo-
tas į vertybinį vaidmens aspektą–tikėjimą esminiu probacijos tikslu–siekiu asmeniui padėti
pakeisti savo elgesį. Procentinis atsakymų pasiskirstymas parodė, kad didelė dalis pareigūnų
(37,5%) nemano, jog jų klientų elgesį įmanoma pakeisti. Nors ¾ apklaustųjų buvo moteriškos
lyties pareigūnės (72,9%), o visi tyrimo dalyviai dar gana jauni (didžioji dauguma (n=45)
tarp 40–45 metų imtinai), tokia atsakymų tendencija galėtų būti aiškinama nebent gana dide-
liu pasiektu darbo stažu (iš atsakiusiųjų (n=114) didesnė dauguma (n=61) jau išdirbę šioje
srityje 10–24 metus imtinai). „Naujus ratus“ probacijos tarnybose besukantys pakartotinai
nuteisti klientai, didelis darbo krūvis, stresas bei pervargimas ir panašūs veiksniai veikiausiai
irgi gali turėti įtakos minėtiems pareigūnų pasirinkimams.
Apibendrinant galima teigti, kad pareigūnai yra labiau linkę sieti savo profesiją su suba-
lansuotu ir kontrolės vaidmenimis, kuriems prioritetą skyrė panašus respondentų skaičius.
1 lentelė. Probacijos pareigūnų vaidmens pasirinkimo skalės teiginiai ir atsakymų variantai
Eil.
Nr. Teiginys
Atsakymų variantai
(1–visiškai pritariu kairėje esančiam teiginiui; 7–visiškai pritariu
dešinėje esančiam teiginiui)
1.
Probacijos pareigūno
statusą ir funkcijas
labiau apibūdina
socialinis darbuotojas 1 2 3 4 5 6 7 policininkas
2. Pirminė probacijos
pareigūno funkcija yra
taikyti elgesio keitimo
programas 1 2 3 4 5 6 7 priversti klientą
laikytis įstatymų
3. Efektyviausi būdai
keičiant elgesį yra
socialinė pagalba,
motyvavimas
pozityviam elgesiui
1 2 3 4 5 6 7
kontrolė, griežtas
reagavimas į
pažeidimus
4. Daugumos
probuojamųjų elgesį įmanoma pakeisti 1 2 3 4 5 6 7 neįmanoma pakeisti

130 FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2021. T. 32. Nr. 2
Tai rodo, kad pareigūnai vis dar neprioretizuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo
deklaruojamų resocializacijos tikslų. Galimas to priežastis aptarsime išvadų ir diskusinių as-
pektų dalyje.
IŠVADOS IR DISKUSINIAI ASPEKTAI
Mūsų tyrimas pagrindžia prielaidą, kad Lietuvos probacijos pareigūnai yra labiau linkę sieti
savo profesiją su subalansuotu ir kontrolės vaidmenimis.
Subalansuotą vaidmenį taip pat būtų galima vadinti prisitaikymo (adaptacijos) arba
kompromiso ieškojimo vaidmeniu. Darytina prielaida, kad probacijos pareigūnai, teisės aktų
įpareigoti vykdyti tiek resocializacijos, tiek kontrolės funkcijas, priima šiuos vaidmenis kaip
savo profesinės veiklos būtinybę. Vis dėlto, kaip teigia T.R.Clearas ir E.J.Latessas (1993),
probacijos pareigūnai klientams negali būti nei pagalbos šaltiniai, nei kontroliuojantys vei-
kėjai, kartu nekurdami prieštaringų „pranešimų“ ir nesukeldami painiavos tiek jiems, tiek ir
sau patiems. Pasak T.J.Allardo ir kt. (2003), pagalbos ir kontrolės (baudimo) aspektų įgyven-
dinimas gali sukurti neužtikrintumo ir vidinio prieštaravimo situaciją, kai nėra aišku, kaip
laviruoti tarp šių priešingų vaidmenų. Toks vidinis koniktas mokslinėje literatūroje dar va-
dinamas intervaidmens koniktu (angl. interpersonal role conflict), jis atsiranda, kai asmenys
užima kelis vaidmenis, o lūkesčiai ir elgesys, susiję su vienu iš jų vaidmenų, neatitinka lūkes-
čių ir elgesio, susijusio su kitu jų vaidmeniu (Grace 1972; Forsyth 2010). Pavyzdžiui, vykdyda-
mas pagalbos ar motyvavimo funkcijas probacijos pareigūnas gali susidurti su supratingumo
ir palaikymo lūkesčiu iš kliento pusės, tačiau vykdydamas kontrolės ar baudimo funkcijas jis
nebegali patenkinti šių lūkesčių. Kaip rodo tyrimai, šis vidinis koniktas atsiliepia probacijos
pareigūnams darbe patiriant didesnį stresą, emocinį išsekimą, profesinį perdegimą (Gayman,
Bradley 2013) bei palaikant probacijos pareigūno ir probuojamojo tarpasmeninius santykius
(West, Seiter 2004). Subalansuoto vaidmens dominavimą „užprogramuoja“ probacijos tikslai,
2 lentelė. Probacijos pareigūnų vaidmens pasirinkimo procentinis pasiskirstymas
Klausimas Atsakymo variantai 7 balų Likert skalėje (%)
1 2 3 4 5 6 7 N/A
1. Probacijos pareigūno
statusą ir funkcijas
labiau apibūdina
socialinis darbuotojas
40,3
policininkas
–9,3 7,0 7,0 13,2 14,7 8,5
23,3 36,4
2. Pirminė probacijos
pareigūno funkcija yra
taikyti elgesio keitimo programas
32,0
priversti klientą laikytis įstatymų
–1,6 4,7 3,1 11,7 19,5 27,3
9,4 58,5
3. Efektyviausi būdai
keičiant elgesį yra
socialinė pagalba, motyvavimas
pozityviam elgesiui
41,9
kontrolė, griežtas reagavimas į
pažeidimus
–
7,8 4,7 7,8 10,1 15,5 12,4
20,1 38,0
4. Daugumos
probuojamųjų elgesį
įmanoma pakeisti
28,9
neįmanoma pakeisti
–4,7 7,8 21,1 22,7 14,1 0,8
33,6 37,5

131S. Nikartas, J. Paliauka, A. Tereškinas. POLICININKAS AR SOCIALINIS DARBUOTOJAS? PROBACIJOS PAREIGŪNŲ...
ypač jeigu pareigūnams trūksta specializacijos ir jie atlieka kontrastuojančias kontrolės ir re-
socializacijos funkcijas to paties kliento atžvilgiu.
Kontroliuojančio vaidmens pasirinkimo tendencija sietina su tokiais šio straipsnio įvade
minėtais veiksniais, kaip griežta baudžiamoji politika ir baudimo kultūra bei probacijos siste-
mos raida nuo probacijos kaip policinės ir kontroliuojančios iki resocializacijos ir socialinės
pagalbos institucijos. Kaip atskleidė K.Kras ir kolegų (2017) JAV atliktas tyrimas, bausmių
vykdymo sistemos pareigūnai patyrė profesinių vaidmenų koniktus vykstant organizaci-
niams pokyčiams, susijusiems su organizacijos tikslų (losojos) persiorientavimu (nuo bau-
dimo link resocializacijos): pareigūnams, kurie buvo prisitaikę prie ankstesnių, į baudimą
orientuotų organizacijos tikslų, buvo sudėtinga persiorientuoti ir adaptuotis prie naujų, į re-
socializaciją orientuotų vaidmenų. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos probacijos sistema,
kurios esminė reforma buvo įvykdyta 2012m., o tam tikri teisiniai, struktūriniai ir organiza-
ciniai pakeitimai vyksta iki šiol, vis dar išgyvena ideologinės ir atitinkamai pareigūnų profe-
sinių vaidmenų transformacijos etapą. Svarbu atkreipti dėmesį į T.R.Clearo ir E.J.Latessa’o
(1993) tyrimą, kuriuo šie autoriai nustatė, kad tada, kai policininko vaidmens pasirinkimą
veikia tiek asmeninė losoja, tiek ir organizacinė politika, socialinio darbuotojo vaidmens
pasirinkimą tarp pareigūnų dažniau lemia organizacinė politika. Kitaip tariant, organizacijos
pastangos pabrėžiant reabilitacijos tikslų svarbą gali būti esminis veiksnys, skatinantis proba-
cijos pareigūnus vertybiškai orientuotis į resocializacijos ir pagalbos vaid menis.
Atliktas tyrimas turi tam tikrų ribotumų. Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad šiuo tyrimu
atskleidžiame tik bendras pareigūnų vaidmenų pasirinkimo tendencijas. Mūsų naudota tyri-
mo metodika neleidžia atskleisti kitų moksliškai reikšmingų aspektų, pavyzdžiui, vaidmenų
pasirinkimo veiksnių, subjektų, dalyvaujančių probacijos procese, lūkesčių sąveikų, kurios daro
įtaką probacijos pareigūnų išgyvenamiems vaidmenų koniktams. Šiuos aspektus tikslinga
analizuoti tolimesniuose tyrimuose. Be to, didesnio kontrastuojančius vaidmenis atspindinčių
teiginių skaičiaus įtraukimas į klausimyno skalę galėtų dar labiau padidinti tyrimo rezultatų
patikimumą. Nors kiekybiniuose tyrimuose visada yra abejonių, ar respondentai tiksliai suprato
jiems pateiktus klausimus (mūsų tyrime pareigūnai galėjo skirtingai suvokti, ką reiškia keisti
nuteistųjų elgesį), probacijos pareigūnų dalyvavimas rengiant klausimyną padėjo sumažinti šią
riziką.
Gauta 2020 09 29
Priimta 2021 05 04
Literatūra
1. Allard,T.J.; Wortley,R.K.; Stewart,A.L. 2003. ‘Role Conict in Community Corrections’, Psychology,
Crime and Law 9(3): 279–289.
2. Clear,T.R.; Latessa,E.J. 1993. ‘Probation Ocers’ Roles in Intensive Supervision: Surveillance versus
Treatment’, Justice Quarterly 10(3): 441–462.
3. Forsyth,D.R. 2010. Group Dynamics. 5th edn. Belmont: Wadsworth Cengage Learning.
4. Fulton,B.; Stichman,A.; Travis,L.; Latessa,E. 1997. ‘Moderating Probation and Parole Ocer Attitudes
to Achieve Desired Outcomes’, ePrison Journal 77(3): 295–312.
5. Gayman,M.D.; Bradley,M.S. 2013. ‘Organizational Climate, Work Stress, and Depressive Symptoms
among Probation and Parole Ocers’, Criminal Justice Studies 26(3): 326–346.
6. Grace,G. 1972. Role Conflict and theTeacher (RLE Edu N). London: Routledge.
7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2013. Darbo su asmenimis,
esančiais apygardų probacijos tarnybų priežiūroje, 2013m. ataskaita. Prieiga per internetą:http://kaldep.lt/lt/
kalejimu-departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html (žiūrėta 2020 09 28).

132 FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2021. T. 32. Nr. 2
8. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2018. Darbo su asmenimis,
esančiais Lietuvos probacijos tarnybos priežiūroje, statistinė ataskaita. Prieiga per internetą:http://kaldep.lt/lt/
kalejimu-departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html (žiūrėta 2020 09 28).
9. Kras,K.R.; Rudes,D.S.; Taxman,F.S. 2017. ‘Managing up and down: Community Corrections Middle
Managers’ Role Conict and Ambiguity During Organizational Change’, Journal of Crime and Justice
40(2): 173–187.
10. Nikartas,S. 2019. „Probacijos pareigūno individualus indėlis siekiant probacijos tikslų: empirinio tyri-
mo rezultatai“, Teisės problemos 1(97): 103–115. Prieiga per internetą:http://teise.org/wp-content/uplo-
ads/2019/07/Nikartas_2019_1.pdf (žiūrėta 2020 09 28).
11. Nikartas,S.; Rinkevičiūtė,G. 2018. Probacijos pareigūnų diskrecija individualizuojant sprendimus dėl probuo-
jamųjų pažeidimų: empirinis tyrimas. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas. Prieiga per interne-
tą:http://teise.org/wp-content/uploads/2019/01/Probacijos-pareigunu-diskrecija.pdf (žiūrėta 20200928).
12. Petkevičiūtė,R. 2015. Laisvės atėmimo bausme nuteistų vyrų adaptacija Lietuvos pataisos namuose. Daktaro
disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
13. Sakalauskas,G. 2014. „Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje?“, Kriminologijos studi-
jos 2:96–137.
14. Sakalauskas,G. ir kt. 2012. Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Vilnius: Teisės
institutas. Prieiga per internetą:http://teise.org/wp-content/uploads/2012/10/Baudziamoji-politika-
Lietuvoje.pdf (žiūrėta 20200910).
15. Sakalauskas,G.; Jarutienė,L. 2015. Probacijos veiksmingumo vertinimas. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos
teisės institutas. Prieiga per internetą:http://teise.org/wp-content/uploads/2016/06/Mokslo-studija-
probacijos-veiksmingumo-vertinimas.pdf (žiūrėta 2020 09 10).
16. West,A.D.; Seiter,R.P. 2004. ‘Social Worker or Cop? Measuring theSupervision Styles of Probation and
Parole Ocers in Kentucky and Missouri’, Journal of Crime and Justice 27(2): 27–57.
SIMONAS NIKARTAS, JUSTINAS PALIAUKA, ARTŪRAS TEREŠKINAS
A Police Ocer or aSocial Worker? Research on
theProfessional Roles of Probation Ocers
Summary
e article discusses theresults of thequantitative survey of Lithuanian probation of-
cers. We attempt to answer thequestion of what roles ocers choose in their pro-
fessional service. Taking into account the specicity of probation ocers’ duties and
internationally accepted classications, we use, in thearticle, thecategories of thepro-
fessional roles of policeman (or controlling agent) and social worker (or resocialising
agent) to analyse Lithuanian probation ocers. econducted research demonstrates
that theLithuanian probation ocers associate their professional service with thecon-
trol-oriented and balanced roles. We explain thechoice of thecontrol-oriented role as
inuenced by such factors as strict punitive policies and punitive culture and thedevel-
opment of theLithuanian probation system from theinstitution of police and control
towards theinstitution of resocialisation and social support. echoice of thebalanced
role could be associated with thecontrasting functions of control and resocialisation
that theprobation ocers attempt to combine in their everyday professional activities.
Keywords: probation ocer, probation, professional roles, role conicts