Vaiko, kuriam atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV), priežiūra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specializuotų techninių intervencijų ir ekspertinių žinių. Nuo DPV priklausomą vaiką išleidus slaugyti į namus, pagrindinė atsakomybė už gyvybinių funkcijų stebėjimą, kvėpavimo funkcijos užtikrinimą, visavertę mitybą, paslaugų koordinavimą tenka šeimai. Slaugytojas tampa svarbiu paramos šaltiniu šeimoms, slaugančioms vaikus, kuriems DPV atliekama namuose. Nepriklausomai nuo to, ar slaugytojas dirba ligoninės skyriuje, šeimos gydytojo kabinete, ar teikia ambulatorines slaugos paslaugas namuose, jis atlieka neįkainojamą vaidmenį, dalindamasis savo profesinėmis žiniomis ir įgūdžiais, kurdamas pasitikėjimu grįstus santykius su šeima, į vaiko priežiūros procesus įtraukdamas tėvus, juos mokydamas, teikdamas emocinę paramą bei dalindamasis svarbia informacija su šeimos nariais, bendradarbiaudamas su kitais tarpdalykinės komandos specialistais, kad kartu užtikrintų priežiūros kokybę. Straipsnyje pristatomas kokybinis tyrimas, kurio tikslas − atskleisti slaugytojų, dirbančių su šeimomis, slaugančiomis nuo DPV priklausomus vaikus namuose, patirtį ir pateikti apibendrintus duomenis. Tyrimo patikimumui užtikrinti buvo taikomi tiriamųjų trianguliacijos ir saturacijos principai. Duomenys iš tyrimo dalyvių buvo surinkti naudojant giluminį pusiau struktūruotą interviu. Tyrime dalyvavo 13 skirtingų profesinių specializacijų slaugytojų: vaikų intensyviosios terapijos, bendrosios praktikos, bendruomenės slaugytojai; skirtinguose rajonuose ir skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose (universitetinėje ligoninėje, rajonų pirminės sveikatos priežiūros centruose, socialinių paslaugų centruose) dirbančios slaugytojos, teikiančios paslaugas šeimoms, namuose slaugančioms nuo DVP priklausomus vaikus. Tyrime atsiskleidė, kad šeimos kelias link slaugomo vaiko vyksta etapais, kuriuose slaugytojas yra pagrindinis paramos šaltinis. Stebėdamas šeimų patiriamus sunkumus, slaugytojas jaučia kaltę dėl teikiamos paramos ribotumo, tarpdalykinio bendradarbiavimo trūkumo. Darbas su vaikais, kuriems namuose atliekama DPV, reikalauja nuolatinės slaugytojo emocijų, kalbos, veiksmų kontrolės ir kompetencijų, kurių trūksta. Slaugytojų vaidmenų neaiškumas, specializuotos vaiko slaugos kompetencijų ir efektyvios komunikacijos trūkumas, patiriamas stresas ir emocinė įtampa yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys užtikrinti laiku teikiamas ir kokybiškas paslaugas šeimoms, slaugančioms vaikus, kuriems namuose atliekama DPV.