Available via license: CC BY
Content may be subject to copyright.
Kriminologijos studijos ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754
2018, vol. 6, pp. 8–28 DOI: https://doi.org/10.15388/CrimLithuan.2018.6.1
Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje:
teisinės kultūros perspektyva
Skirmantas Bikelis
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus
vyriausiasis mokslo darbuotojas
skirmantas.bikelis@teise.org
Santrauka. Straipsnio pagrindas yra tarptautiniame moksliniame projekte „DETOUR:
Towards Pre-Trial Detention as Ultima Ratio“ atlikti tyrimai. Straipsnyje bent keliais
pjūviais analizuojamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ikiteisminiame
tyrime praktika, ypač daug dėmesio skiriant teisinės kultūros ypatumams ir pokyčiams
Lietuvoje. Pateikiama išgryninta suėmimo taikymo statistinė dinamika, apžvelgiamos
objektyvios aplinkybės, galėjusios per tiriamąjį laikotarpį (2004–2017) sudaryti prielaidas
teisinės kultūros pokyčiams, ir parodomi konkretūs teisinės kultūros taikant suėmimą
ypatumai bei jų raida. Galiausiai Lietuvos situacija pateikiama Europos valstybių kontekste,
kuris rodo, kad, nepaisant ženklaus poslinkio europinių standartų įgyvendinimo link,
Lietuvoje dar lieka nemažai erdvės teisinės kultūros taikant kardomąsias priemones
plėtotei.
Pagrindiniai žodžiai: suėmimas, kardomosios priemonės, teisinė kultūra, nusikaltimų
struktūra, asmens laisvė, rungtyniškumo principas.
Profesinę teisinę kultūrą galima būtų apibrėžti kaip teisininkų vertybių, jų po-
žiūrių, vertinimų, darbo būdų ir sprendimų visumą. Tai artimas „praktikai“
terminas, tačiau platesnis – apimantis teisininkų požiūrius, vertybines nuos-
tatas, žinias, sprendimų priėmimo būdus, t.y. nemažai subjektyvaus elemento.
XXXI Baltijos kriminologų konferencija Vilniuje buvo dedikuota disku-
sijoms apie nusikaltimų kontrolės kultūrą Baltijos šalyse. Ne vienas pranešė-
Vilnius University Press
Received: 27/07/2018. Accepted: 18/10/2018
Copyright © 2018 Skirmantas Bikelis. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits
unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
9
jas pastebėjo ir akcentavo, kad profesinė kultūra baudžiamojoje justicijoje yra
svarbus veiksnys, kurio reikšmė ne ką mažesnė nei teisinio reguliavimo. Šią
tezę iliustruoja nemažai pavyzdžių, kai baudžiamoji politika keitėsi nesant tei-
sinio reguliavimo pasikeitimų, kai praktika nekito ar nežymiai kito, nepaisant
įstatymų pakeitimų, ar net pavyzdžiai apie praktikos pokyčius, vykusius prie-
šinga kryptimi nei ta, kurios siekė teisinio reguliavimo pakeitimų autoriai.
Suėmimo ikiteisminiame tyrime taikymo praktika yra ryškus teisinės kul-
tūros reikšmės pavyzdys. Kaip bus parodyta toliau šiame straipsnyje, per pas-
taruosius maždaug 15 metų Lietuvoje suėmimo taikymo apimtys labai ženkliai
sumažėjo, nors reikšmingesnių teisinio reguliavimo pakeitimų nebuvo pada-
ryta. Lyginamoji suėmimo taikymo praktikų analizė rodo, kad, esant iš esmės
analogiškam suėmimo pagrindų teisiniam reguliavimui, suėmimo taikymo
apimtys skirtingose Europos valstybėse labai skiriasi, kaip ir skiriasi praktikoje
dominuojantys suėmimo pagrindai. Nors ir yra tam tikrų objektyvių aplinky-
bių, turinčių įtakos šiems pokyčiams ir skirtumams, teisinės kultūros pokyčių
ir skirtumų ryšys su suėmimo taikymo apimtimis yra labai stiprus. Šio straips-
nio tikslas – parodyti kai kuriuos kultūrinius veiksnius, kurie, manytina, buvo
reikšmingi suėmimo ikiteisminiame tyrime Lietuvoje taikymo dinamikai. Es-
miniai tiriamieji klausimai šiame straipsnyje būtų – 1) parodyti išgrynintą suė-
mimo taikymo apimčių (dažnio) dinamiką, „atsijojant“ veiksnius, kurie neturi
ryšio su kardomųjų priemonių taikymo praktikos ypatumais; 2) parodyti, ko-
kios objektyvios aplinkybės darė poveikį teisinei praktikai ir 3) kokie subjek-
tyvieji (kultūriniai) teisės taikymo aspektai (jų pokyčiai) galėjo turėti reikšmės
suėmimo taikymo apimčių dinamikai. Atsakymai į šiuos klausimus galėtų pa-
dėti ieškant atsakymo, kokie aspektai būtų reikšmingiausi siekiant tobulinti
Lietuvos teisėsaugos institucijų praktiką sprendžiant kardomųjų priemonių (ir
suėmimo) taikymo klausimus.
Šiame straipsnyje pristatoma dalis rezultatų, gautų 2016–2017 metais at-
liekant tarptautinį, Europos Komisijos nansuotą tyrimą „DETOUR: Towards
Pre-Trial Detention as Ultima Ratio“. Šis tyrimas buvo atliktas kartu su part-
neriais iš septynių Europos Sąjungos valstybių, pasižyminčių gan skirtinga tei-
sine kultūra taikant kardomąsias priemones:
• Walter Hammerschick ir Veronika Reidinger iš Teisinės sociologijos ir
kriminologijos instituto (IRKS, Viena, Austrija) – vadovaujantis part-
neris;
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
10
• Christine Morgenstern ir Eva Tanz iš Ernst-Moritz-Arndt universiteto
Greifsvalde, vėliau iš Laisvojo Berlyno universiteto (Vokietija) – moks-
linis projekto vadovas;
• Eric Maes, Alexia Jonckheere ir Magali Deblock iš Nacionalinio krimi-
nalistikos ir kriminologijos instituto (NICC/INCC, Belgija);
• Miranda Boone, Pauline Jacobs, J.M.W.Lindeman iš Utrechto univer-
siteto (Nyderlandai);
• Ioan Durnescu ir Gabriel Oancea iš Bukarešto universiteto (Rumunija);
• Mary Rogan ir David Perry, Trejybės koledžas Dubline (Airija);
• Lietuvai šiame tyrime atstovavo Lietuvos teisės instituto mokslinin-
kai– šio straipsnio autorius ir Virgilijus Pajaujis.
Iš pirmo žvilgsnio projekte dalyvaujančias šalis būtų galima suskirstyti į
vokiškąją, amandiškąją, pereinamąjį laikotarpį iš sovietinės kultūros išgyve-
nusios ar vis dar išgyvenančiąją (Rytų Europos) ir anglosaksiškąją kultūrines
grupes. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė dar didesnę įvairovę: austriškoji ir
vokiškoji kardomųjų priemonių taikymo praktika turi ženklių skirtumų, ski-
riasi šios praktikos ir Lietuvoje bei Rumunijoje, toje pačioje Belgijoje esama
skirtumų tarp praktikų prancūziškojoje ir amandiškojoje dalyse. Ryškiausiai
bendrame kontekste išsiskyrė airiškoji kardomųjų priemonių taikymo tradi-
cija. Ir visa ši įvairovė – esant iš esmės analogiškam kardomųjų priemonių (ir
suėmimo) taikymo pagrindų reguliavimui1.
Tyrimo metodologija
Labiausiai tyrimo mokslininkus domino ligi šiol nedaug tyrinėti praktikų
požiūriai, jų darbo stiliaus ypatumai (t.y. teisinės kultūros dalykai) ir juos vei-
kiantys veiksniai. Tyrime atliktos teisinio reguliavimo, proceso ir institucinių
struktūrų, statistikos (neretai leidžiančios susidaryti tik labai apytikslį vaizdą),
ligi šiol atliktų tyrimų apibendrinimai, taip pat tiesioginiai teismo posėdžių
dėl suėmimo skyrimo stebėjimai ar teismo sprendimų šiuo klausimu apiben-
drinimai sudarė tik savotišką atspirties platformą, padedančią suformuluoti ir
tikslinti tyrimo klausimus ir hipotezes. Esminė projekto tiriamoji veikla buvo
1 Kiekvienos valstybės ypatumai išsamiai pristatomi projekto partnerių parengtuose
nacionaliniuose raportuose ir lyginamajame raporte, kurie yra paskelbti projekto
tinklalapyje <http://www.irks.at/detour/publications.html>.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
11
palyginti daug interviu su praktikais (kiekvienas partneris atliko ne mažiau
kaip 35) – prokurorais, teisėjais, advokatais, o kai kuriose valstybėse – ir su
probacijos tarnybos atstovais2. Kaip aktyvaus tyrimo, o kartu projekto sklai-
dos priemonė buvo organizuoti trejetas seminarų, kuriuose iš visų valstybių
pakviesti praktikai kartu su projekto vykdytojais diskutavo svarbesnėmis ty-
rimui temomis. Įdomus metodologinis interviu atlikimo elementas buvo pro-
jekto partnerių bendrai paruošta „vinjetė“ – hipotetinė situacija apie jaunuolį,
nakčia patekusį į gyvenamąjį namą ir pavogusį vertybių, kurioje spręstinas
kardomosios priemonės taikymo klausimas. Ši „vinjetė“ interviu metu buvo
naudojama kaip pokalbio išeities taškas arba pokalbio apibendrinimo, sukon-
kretinimo priemonė, be to, savotiškas unikuotas požiūrių testas skirtingų ša-
lių, skirtingų profesijų praktikams – interviu dalyviams. Visų šių veiklų metu
gauti rezultatai tyrimo vykdytojams leido atskleisti praktikų požiūrių, motyvų,
vertinimų ir tam tikrų darbo stiliaus ypatumų, kurie nėra matomi jokiuose
dokumentuose ar ataskaitose, bet yra neatsiejama teisinės kultūros dalis, daug
lemianti priimant sprendimus dėl kardomųjų priemonių taikymo.
Suėmimo taikymo statistika Lietuvoje
Statistiniai duomenys apie suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime apim-
tis patvirtina tezę, kad teisinė kultūra Lietuvoje šioje srityje gan stipriai keičiasi
(1pav.).
Šis grakas labai apibendrintai vaizduoja, kokie yra statistinio įtariamojo
„šansai“ būti suimtam. Šis rodiklis apytikriai atspindi, kiek Lietuvos pareigūnai
linkę taikyti suėmimą. Statistika šiuo pjūviu nemaža dalimi eliminuoja bendro
nusikaltimų skaičiaus pokyčius ir populiacijos pokyčius Lietuvoje, kurie dary-
tų didelę įtaką absoliutaus suimtųjų skaičiaus ar jų rodiklio 100000gyventojų
statistikai. Kita vertus, asmenų, kuriems skirtas suėmimas ikiteisminiame tyri-
me, ir visų įtariamųjų skaičiaus santykiui turi reikšmės nusikaltimų statistikos
struktūra.
2 Lietuvoje buvo atlikti interviu su 18 prokurorų (15 apylinkės ir 3 apygardos), 15teisėjų
(2apygardos ir 13 apylinkių) ir 4 advokatais. Geograškai interviu atlikti tiek didžiuo-
siuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai), tiek mažesniuose (Radviliškis,
Utena, Anykščiai).
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
12
1PAV. Asmenų, kuriems skirtas suėmimas ikiteisminiame tyrime, ir visų įtariamųjų
skaičiaus santykis (%)3
Grake vaizduojamas pokytis yra labai įspūdingas – esą per 14 metų suė-
mimo taikymo statistinis dažnis sumažėjo beveik keturis kartus. Kiek jį lėmė
objektyvių ar subjektyvių priežasčių nulemti kultūriniai pokyčiai teisėsaugos
institucijų praktikoje, pasvarstysime kituose šio straipsnio skyriuose. Bet pir-
ma reikėtų pasiaiškinti, kokią įtaką šiems duomenims galėjo padaryti minėtas
objektyvus faktorius, neturintis daug bendro su teisėsaugos teisinės kultūros
pokyčiais – nusikaltimų statistikos struktūra.
Atvejai, kai įstatymų leidėjas sukonstruoja arba dekonstruoja tam tikras
nusikalstamas veikas (pvz., vairavimas apsvaigus, smulkios vagystės, smurtas
artimoje aplinkoje), arba tam tikromis įstatymų nuostatomis paskatina asme-
nų pripažinimą įtariamaisiais, gali ženkliai padidinti arba sumažinti bendrą
įtariamųjų skaičių, suimtųjų skaičiui labai nedidėjant ar nemąžtant4. Tokiu
atveju įtariamųjų ir suimtųjų santykis keičiasi ne dėl praktikoje vyraujančių
nuostatų pasikeitimo, bet dėl baudžiamojo persekiojimo lauko išsiplėtimo ar
pasitraukimo iš tam tikrų socialinio elgesio sričių.
2paveikslas vaizduoja 1paveiksle pavaizduoto rodiklio dedamąsias – as-
3 Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie VRM skelbiamus duomenis, ataskaitos
forma „Duomenys apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotus asmenis, įtariamus
(kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu (ITĮ-30)“.
4 Taip susiklosto, jei naujai sukonstruotų ar dekonstruotų nusikalstamų veikų pobūdis
lemia, kad tokiose bylose pagrindas suėmimui esti retai.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
13
menų, kuriems taikytas suėmimas ikiteisminiame tyrime, ir visų įtariamųjų
skaičius. Gretindami duomenis apie bendrą įtariamųjų skaičių su baudžiamo-
jo arba baudžiamojo proceso įstatymų pakeitimais galime pastebėti anksčiau
aptartus nuo teisėsaugos teisinės kultūros nepriklausančius suėmimų statisti-
kos pokyčius, kurie leidžia kiek rezervuočiau vertinti 1paveikslo duomenis.
2 PAV. Visi įtariamieji ir įtariamieji, kuriems taikytas suėmimas5
Matyti, kad 2016–2017 metais suėmimų taikymo dažnis, pagal 1paveikslo
duomenis, sumažėjo 20proc. (įtariamųjų, kuriems paskirtas suėmimas, dalis
sumažėjo nuo 3,18 iki 2,56proc.). Būtų galima manyti, kad suėmimo taikymo
tendencijos išlaikė labai ženklaus mažėjimo kryptį. Iš 2paveikslo matome, kad
2017 metais įvyko nenatūraliai staigus įtariamųjų skaičiaus pokytis (augimas),
tokius paprastai sukelia teisinio reguliavimo pasikeitimai, kuriais sukons-
truojamos naujos nusikalstamos veikos. Nuo 2017 metų sausio 1d. įsigaliojo
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo
nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus6. Informatikos ir
5 Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie VRM skelbiamus duomenis, ataskaitos
forma „Duomenys apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotus asmenis, įtariamus
(kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu (ITĮ-30)“.
6 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių
pakeitimo įstatymas. Teisės aktų registras, 2015-07-10, Nr. 11240. Įstatymas įsigaliojo
2017-01-01, įstatymo įsigaliojimas pakeistas 2016-03-25 įstatymu Nr.XII-2277.
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
14
ryšių departamento prie VRM (toliau – IRD) duomenimis, lyginant 2016 ir
2017 metus, asmenų, įtariamų padarius veiką, numatytą BK 281 straipsnyje,
padaugėjo nuo 635 iki 43727. Pagrindo suimti tokius įtariamuosius papras-
tai nėra, tad toks staigus įtariamųjų skaičiaus padidėjimas sumažino suimtųjų
ir įtariamųjų santykį. Tad iš 1paveikslo dalies, apimančios 2016–2017 metų
laikotarpį, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad Lietuvoje tęsėsi vis retesnio
suėmimo taikymo tendencija.
Suėmimų dažnio mažėjimas 2012–2013m. taip pat vertintinas atsargiai,
turint omenyje staigoką įtariamųjų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar
skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnį skaičiaus padidėjimą (nuo 5831 iki
7642, arba 12%)8. Daugelį įtariamųjų tokiu nusikaltimu suimti pagrindo ne-
būna dėl nedidelio nusikaltimo sunkumo, dažniausiai pakanka įpareigojimo
gyventi skyrium ar švelnesnių kardomųjų priemonių (arba kardomosios prie-
monės gali būti neskiriamos). Tad šis kriminalizacijos atvejis, kaip ir vairavi-
mo apsvaigus kriminalizacija, objektyviai sumažino bendrą statistinį suėmimo
taikymo dažnį.
Paminėtinas ir, manytina, gan reikšmingas baudžiamojo įstatymo pakeiti-
mo atvejis, taip pat galėjęs turėti įtakos suėmimo taikymo statistikai. Tai vagys-
čių, kai svetimo turto vertė viršijo 3MGL, bet nesiekė 5MGL9, perklasika-
vimas iš nesunkaus nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą, kartu pašalinant
galimybę įtariamiesiems tokiose bylose taikyti suėmimą (BPK 122str. 8d.).
Taip pat iš baudžiamojo persekiojimo sferos buvo pašalintos 1–3 MGL vertės
turto vagystės. Toks pakeitimas įsigaliojo nuo 2015 metų sausio 1d.10 Pakeiti-
mo įsigaliojimo metais įtariamųjų dėl vagysčių, lyginant su 2014 metais, suma-
žėjo daugiau nei 2000, nuo 7144 iki 4941 (30proc.). Per šiuos metus ženkliai
sumažėjo ne tik bendras įtariamųjų skaičius (12,5proc.), bet ir (dar ženkliau)
bendras įtariamųjų, kuriems taikytas suėmimas, skaičius (27proc.). Suimtųjų
skaičiaus sumažėjimą bent iš dalies galima būtų sieti su vagysčių klasikacijos
pakeitimais, kadangi nors 3–5 MGL vertės turto vagystės ir yra nedidelio pa-
7 IRD ataskaita ITĮ-30.
8 Taip sutapo, kad tais metais beveik identišku skaičiumi (1700) padidėjo ir bendras
įtariamųjų skaičius Lietuvoje.
9 Pagal 2014–2015 metais galiojusį reguliavimą tai sudarė 38–114EUR.
10 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas. Teisės
aktų registras, 2014-12-31, Nr.21142.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
15
vojingumo nusikaltimai, kuriais įtariamiems asmenims suėmimą taikyti lyg ir
būtų nelabai proporcinga, vis dėlto tokiems įtariamiesiems kai kuriais atvejais
suėmimas būdavo taikomas, o esant dideliam vagysčių skaičiui, suėmimų skai-
čius taip pat susidarė palyginti nemažas. Mūsų kalbinti prokurorai nupasakojo
vieną iš įtariamųjų vagystėmis tipažų, kuriam suėmimas, jų nuomone, būtų
adekvati kardomoji priemonė – tai asocialus, narkotikus vartojantis asmuo,
darantis palyginti smulkias vagystes serijomis, labai nedideliais intervalais (jų
gali būti padaroma ir dešimtimis). Kalbintų prokurorų nuomone, be suėmimo,
kitos priemonės tokio tipažo asmenims nebūtų veiksmingos ir šių vagysčių
serijų nenutrauktų: „Jei neužkardysi čia pat ir jo neišimsi, tai tie nusikaltimai
tęsis be galo. Turi jį sustabdyti, kad jis nebeturėtų galimybės daryti“ (Interviu P6
su prokuroru).
Taigi kriminalizacijos, dekriminalizacijos ar nusikaltimų klasikacijos pa-
keitimai daro poveikį suėmimų dažnio statistikai. Būtų pernelyg drąsu ir ne-
pagrįsta vien matematiškai teigti, kad mūsų teisėsauga suėmimą 2017 metais
buvo linkusi taikyti beveik keturis kartus rečiau nei 2004 metais. Kita vertus,
suėmimo taikymo statistinis pokytis, net ir atsižvelgiant į aptartus objektyvius
veiksnius, yra ženklus ir stipriai signalizuoja apie suėmimo taikymo kultū-
rinius pokyčius, kuriuos galima patvirtinti ir konkretizuoti kitais mokslinio
tyrimo metodais, pavyzdžiui, remiantis interviu su praktikais rezultatais, ku-
riuose matyti tiek bendrų vertinimų, tiek labai konkrečių praktikos pokyčių
pavyzdžių. Konkrečius pavyzdžius aptarsime toliau. O bendro pobūdžio suė-
mimų praktikos vertinimai sutampa su statistinėmis tendencijomis. Daugelis
kalbintų praktikų išsakė nuomonę, kad, žvelgiant iš pastarųjų dešimties metų
perspektyvos, šiuo metu suėmimas taikomas gerokai rečiau. Teisėjų vertini-
mais, prokurorų prašymų taikyti suėmimą ne tik pateikiama kur kas mažiau,
bet jie parengiami kokybiškiau: „Aš sakyčiau, kad šiek tiek mažėjimą jaučiu.
Kardinalaus tikrai ne, bet mažiau tokių neaiškių, ginčytinų situacijų“ (Interviu
T6 su teisėju); „Suėmimų mažiau, prokurorai mažiau kreipiasi, rimtesni pagrin-
dai, nors pasitaiko neaiškių, bet ten labiau tyrėjų, policijos spaudimas“ (Interviu
T1 su teisėju). Prokurorai savo ruožtu pasidalijo įspūdžiu, kad pastaraisiais
metais prašymai taikyti suėmimą teismų yra vertinami griežčiau: „Tai taip, ver-
čia prokurorus stengtis labiau argumentuoti, gilintis, daugiau duomenų teikti,
stebėti praktiką, tiesiog tobulėti“ (Interviu P5 su prokuroru).
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
16
Objektyvieji veiksniai, keičiantys suėmimo taikymo
praktiką (ir teisinę kultūrą)
Kaip objektyvius veiksnius, kurie negalėjo neturėti reikšmės retesnio suė-
mimų taikymo tendencijai Lietuvoje, galima išskirti Lietuvos prisijungimą prie
Europos arešto orderio (toliau – EAO) sistemos, taip pat Europos Žmogaus
Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką (pavienį, bet reikšmingą jos atvejį).
Paminėtinas ir vienas iš baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimų, susijęs su
skundų nagrinėjimo tvarka, kuris lėmė gan paradoksalių pokyčių praktikoje.
Remiantis mūsų atlikto teismų sprendimų dėl suėmimo taikymo anketa-
vimo duomenimis11 ir daugumos kalbintų praktikų liudijimais, Lietuvoje vy-
raujantis suėmimo taikymo pagrindas yra rizika, kad įtariamasis bėgs (slėpsis)
nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio
1 dalies 1p.).
Efektyvi įtariamųjų paieškos ir grąžinimo sistema turi mažiausiai dvejo-
pą teigiamą poveikį – mažina riziką, kad įtariamieji bėgs, kadangi jie suvokia
menką sėkmės tikimybę, antra – net ir įtariamajam nusprendus bėgti, jis dau-
geliu atvejų anksčiau ar vėliau yra surandamas ir grąžinamas, ir teisingumo in-
teresai dėl tokio bandymo pernelyg nenukenčia. Šie EAO sistemos privalumai
sudaro prielaidas rečiau taikyti suėmimą, nes vis labiau iš asmeninės ir kolegų
patirties įsitikindami EAO efektyvumu, prokurorai vis adekvačiau vertina įta-
riamojo pabėgimo riziką ir rečiau prašo taikyti suėmimą šiuo pagrindu.
Štai vieno iš prokurorų nuomonė: „Kur jis nubėgs, Europoje visada Europos
arešto orderis galioja, tikrai teisėsauga dirba, taip, užtruksim su tyrimu, viskas
tvarkoj, nebent yra kažkokia pajautrinta byla atsižvelgiant į nukentėjusiųjų in-
teresus, <...> jeigu nėra specikos, jinai būna retai, kad tie interesai savaime
11 Anketuoti 63 sprendimai skirti arba neskirti suėmimą, priimti 2014–2015 metais, bylose
dėl vagysčių, išskyrus didelės vertės turto (BK 178str. 1–2 dalys), narkotinių ar psichotro-
pinių medžiagų platinimo ar disponavimo turint tikslą platinti, kai nėra didelio ar labai di-
delio kiekio (BK 260 straipsnio 1 d.), nežymaus ar nesunkaus smurto ir terorizavimo (BK
138, 140, 145 straipsniai). Visų kategorijų bylose didžiausia dalis sprendimų suimti įta-
riamuosius ar kaltinamuosius buvo motyvuoti rizika, kad asmuo bėgs ar slėpsis nuo bau-
džiamojo teisingumo (dažnai kartu su pagrindu, kad asmuo darys naujus nusikaltimus,
kuris buvo retesnis): bylose dėl vagysčių minėtas pagrindas nurodytas 93proc. sprendimų,
bylose dėl smurto – 78proc. sprendimų, bylose dėl disponavimo narkotinėmis ar psicho-
tropinėmis medžiagomis turint tikslą platinti – 88proc.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
17
reikalautų, kad va čia ir dabar ta byla vyktų. Bet iš principo nu ir kas, kur jis
pabėgs – į trečiąsias šalis reikia pinigų, jis ten vienišas, vizų reikia, kitos proble-
mos, Europoj teisėsauga puikiai dirba, nu taip, užtruksime, dar galbūt metus,
bet vis tiek surasime, senatis sustos, atsakomybės neišvengs <...> tas dingimas,
pabėgimas ir neatvykimas į tyrimą man asmeniškai nėra jokia tragedija. Jeigu
nėra nukentėjusiųjų specinių interesų“ (Interviu P5 su prokuroru).
Bėglių paieškos ir susigrąžinimo problema reikšmingesnė nebent dėl įta-
riamųjų iš ne Europos Sąjungos valstybių ir gali būti bylose, kuriose padaryta
žala yra menkesnė, nusikaltimo sunkumas nedidelis: „Su tuo suranda – grąži-
na taip, bet vėlgi, ar išduoda, žiūrint kokia tai nusikalstama veika, kokia žala,
ar yra išduodamas tas Europos arešto orderis. Ne kiekvienu kartu jis yra išduo-
damas“ (Interviu P13 su prokuroru). Kita vertus, jei nusikaltimo pavojingu-
mas ir padaryta žala nedidelė, kyla klausimas, ar suėmimas būtų proporcinga
priemonė mėginant neutralizuoti pabėgimo ar pasislėpimo riziką. Įdomu, kad
prokurorai randa ir alternatyvių kelių, kaip susigrąžinti bėglį: „Iš savo patirties
galiu pasakyt, kad mes darom ir tokį dalyką, kad skambinam, bandom per gi-
minaičius išaiškint, kokios grėsmės yra, kad gal geriau jam pačiam parvažiuot,
prisistatyt. Jei asmuo parvažiuoja, net jeigu aš ir turiu suėmimą už akių, tikrai
žiūrim tolerantiškai, ir net jei ir buvo pažeistos kardomosios priemonės sąlygos,
keičiu į švelnesnę – ne suėmimą. Jeigu jis parodė geranoriškumą, negaliu elgtis
priešingai. Paprastai tada jau viskas gražiai išjuda iki galo. Jau nedaro trukdy-
mų, nedaro problemų“ (Ibid.).
EŽTT sprendimai, kuriais buvo ginamas rungtyniškumo principas ir as-
mens teisė susipažinti su visa prokuroro teismui pateikta medžiaga, kuria
grindžiamas prašymas skirti suėmimą ir jos pagrindu efektyviai gintis, taip
pat turėjo reikšmės mažinant suėmimų kiekį12. Šių sprendimų įtaka Lietuvos
baudžiamojoje justicijoje labiausiai pasijuto po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senatas 2004 metų gruodžio 30d. teismų praktikos apibendrinime su-
formulavo atitinkamas rekomendacijas13. 2015 metais įstatymų leidėjas BPK
12 Pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Garcia Alva prieš Vokietiją, 2001m. vasario
13d. sprendimas.
13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004m. gruodžio 30d. nutarimu Nr.50 patvir-
tinta „Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo ter-
miną apibendrinimo apžvalga“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų prakti-
ka“, 2005, Nr.22. Taip pat žr.: Rimšelis 2005, p. 69–75.
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
18
121 straipsnio 2 dalyje įrašė atitinkamą įstatymo normą14, tik įtvirtinusią status
quo. Praktika šia linkme buvo pasikeitusi prieš beveik 10 metų iki šių pataisų
įsigaliojimo (Interviu P5 su prokuroru).
Rungtyniškumo principo sustiprinimas sprendžiant dėl kardomųjų prie-
monių net keliais aspektais stabdo sprendimų dėl suėmimo priėmimo proce-
są. Taip sudaromos geresnės galimybės įtariamajam ir jo gynėjui ginčyti argu-
mentus, kuriais prokuroras grindžia suėmimo pagrindus, taip pat didinamas
sprendimų skaidrumas ir atsakomybė už juos. Šalių lygybė tampa ir reikšmin-
gu baudžiamojo persekiojimo taktikos veiksniu. Prokurorams tenka spręsti di-
lemą, ar tikrai būtina ir verta siekti įtariamojo suėmimo ir jam atskleisti byloje
surinktus duomenis, kurie galėtų pagrįsti suėmimo pagrindus (iš kurių, be to,
būtų matyti, kokie tyrimo veiksmai buvo daromi), ar geriau palikti įtariamąjį
laisvėje, išsaugant tyrimo duomenų slaptumą. Pasak vieno iš mūsų kalbintų
prokurorų, ši dilema aktualiausia ir skatina susilaikyti nuo prašymų suimti įta-
riamąjį tuomet, kai pagrindai suimti nėra labai stipriai pagrįsti ir prokuroras
nėra tikras, kad teismas tikrai tenkintų prašymą skirti suėmimą (Ibid.).
Tuo pačiu minėtu 2015 metų BPK pakeitimu buvo nustatyta, kad skundus
dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo nagrinėja ne vienas aukštesniojo teismo tei-
sėjas, bet teisėjų kolegija. Ši nuostata įstatymo projekte atsirado svarstymų Seimo
komitete metu, tad parengiamuosiuose dokumentuose jos motyvų nėra nurody-
ta. Šiaip ar taip, gyvenimas parodė, kad ši nuostata taip pat šiek tiek sušvelnino
vyraujančią praktiką tokiu būdu, kurį iš anksto būtų buvę sunku numatyti: „Yra
teisėjai – „vanagai“ ir teisėjai – „balandžiai“. Ironiška, kad kai buvo sudarytos tri-
jų teisėjų kolegijos, o pas mus skyriuje per mažai žmonių (jei visi po tris skirsim
suėmimus, negalėsim apeliacijų nagrinėti), pas mus iš šonų sodina civilistus, kurių
daugiau tokių „balandžių“. <...> Nors trijų kolegijų intencija buvo, kad sugriežtėtų
paleidimas, dabar yra priešingai – pastebiu, kad civilistai linkę kritiškiau vertinti
prokuroro pateikiamus duomenis“ (Interviu T6 su teisėju).
Ar galėjo vienu iš objektyvių suėmimo taikymo apimčių mažėjimo veiks-
niu būti švelnesnės kardomosios priemonės, kurios dažnai, bet, mano nuomo-
ne, nelabai pagrįstai, vadinamos alternatyviomis (suėmimui) kardomosiomis
priemonėmis? Vargu. Naujos ir griežtumu artimiausios suėmimui kardomo-
sios priemonės – intensyvios priežiūros (elektroninio monitoringo)– taikymui
14 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131 ir
181 straipsnių pakeitimo įstatymas. Teisės aktų registras, 2015-07-10, Nr. 11239.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
19
buvo techniškai pasirengta tik 2016 metų balandį. Pasak kalbintų prokurorų,
šios priemonės taikymas techniškai sudėtingas, dėl to jie nėra linkę ją taikyti
tyrimo pradžioje, kai itin spaudžia 48val. sulaikymo terminas (Interviu P3 su
prokuroru). Be to, šios kardomosios priemonės procesinis efektyvumas toli
gražu neprilygsta suėmimo efektyvumui, tad ją taikyti nėra labai daug pras-
mės. Dėl to intensyvios priežiūros taikymo galimybė nelabai mažina asmenų,
kuriems paskiriamas suėmimas, skaičiaus, greičiau tarnauja tam, kad asmenys
būtų anksčiau paleidžiami iš suėmimo.
Subjektyvieji suėmimo taikymo veiksniai
Sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą pareigūnų diskre-
cija yra labai plati ir, natūralu, jų teisinė kultūra turi didelę reikšmę suėmimo
taikymo apimtims ir praktikoms. Atlikto tyrimo metu aptikome nemažai ryš-
kių teisinės kultūros pokyčių pavyzdžių, kurie galėjo prisidėti prie to, kad Lie-
tuvoje per pastaruosius 14 metų reikšmingai sumažėtų (perteklinio) suėmimo
taikymo apimtys.
Aukšti suėmimo taikymo rodikliai savaime nebūtų problema, jei suėmi-
mas būtų taikomas pakankamai apgalvotai ir pagrįstai. Ne suimtųjų asmenų
skaičiaus mažinimas yra siektinas tikslas, bet sumažinti atvejų, kada suėmimas
skiriamas be pakankamo pagrindo. Su daugelio Europos Sąjungos valstybių
suėmimo taikymo praktikomis Lietuvai reikėtų lygintis ne kiekybiškai, ne sta-
tistiniais rodikliais, o kokybiškai, reikia stengtis pasiekti šiose valstybėse esantį
teisinės kultūros lygį, kurį, tiesa, netiesiogiai atspindi kiekybiniai rodikliai.
Kokios teisinės kultūros ydos prisideda prie perteklinio suėmimo taiky-
mo? Kokie pozityvūs kultūriniai pokyčiai buvo pastebėti mūsų tyrimo metu?
Viena iš galimų ydų – vienpusiškas rizikų, galinčių sudaryti pagrindą su-
ėmimo taikymui, vertinimas, jų pervertinimas, tam tikras sprendimų priėmi-
mo automatizmas, vadovavimasis stereotipais.
Pavyzdys galėtų būti dažniausiai įžvelgiamo suėmimo pagrindo – rizikos,
kad įtariamasis bėgs, slėpsis nuo tyrimo ar teismo, motyvavimas tuo, kad įtaria-
masis turi ryšių užsienyje (yra dirbęs ir gyvenęs užsienyje, turi ten giminių, drau-
gų). Taip pat tai, kad įtariamajam gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Arba kad
jis yra bėgęs praeityje. Tokia motyvacija turi logikos, tačiau minėtos aplinkybės
neturėtų būti vertinamos vienpusiškai. Kaip nurodė kai kurie kalbinti praktikai,
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
20
reikia matyti ir kitą pusę – kad bėgimas nuo teisėsaugos yra didelis stresas, kurį
ne kiekvienas gali atlaikyti ir jam pasiryžti, reikalauja organizuotumo, psicholo-
ginio tvirtumo ir pasiruošimo (kuo dažnas įtariamasis nepasižymi), tai kainuoja
(tiek gyvenimas slapstantis, negalint visavertiškai įsilieti į socialinį gyvenimą,
tiek grąžinimo į Lietuvą operacija), o turint galvoje EAO efektyvumą – bėgimas
daugeliu atvejų pasmerktas nesėkmei ir garantuoja sugrąžinto įtariamojo suė-
mimą. Ankstesnio bėgimo patirtis dažnai gali atgrasyti įtariamąjį nuo bandymo
tai pakartoti: „Dažnai, jau kurie kelis kartus teisti asmenys, jie labai puikiai tą
supranta, ką reiškia Europos arešto orderis, ką reiškia parsivežimas“ (Interviu P13
su prokuroru). Vienas kalbintų advokatų pasidalijo klientų, įtariamų dėl sunkių
nusikaltimų, kuriems grėsė realus laisvės atėmimas, įžvalgomis: „Jų argumenta-
cija, kodėl nebėga, tokia, kad jie nemato prasmės, nes tai labai daug kainuoja, o
pagal senaties terminus, kiek reiktų išbėgioti, jie neišgyventų, nes per daug brangu.
Jų argumentacija, kad bet kokioje šalyje turi gyventi pogrindyje, o tai kainuoja
labai daug pinigų“ (Interviu A1 su advokatu).
Dėl tų pačių priežasčių ir socialinių ryšių turėjimas Europos Sąjungoje ne-
turėtų būti pernelyg sureikšminamas, kaip ir tokios aplinkybės kaip darbo ar
išlaikytinių neturėjimas.
Gan vienpusiškų vertinimų gali pasitaikyti ir vertinant recidyvo riziką.
Interviu metu pateiktoje vinjetėje buvome pateikę situaciją, kurioje nusikal-
to prieš dvejus metus jau teistas asmuo. Kai kurie mūsų interviu dalyviai itin
daug reikšmės teikė įtariamojo ankstesnio teistumo faktui, ankstesnio nusikal-
timo pobūdžiui, bet ne itin gilinosi į tai, kiek laiko yra praėję nuo ankstesnio
nusikaltimo. Tačiau nemažai praktikų atkreipė dėmesį, kad metai ar daugiau
nuo praėjusio nusikaltimo yra reikšmingas įtariamojo gyvenimo tarpsnis ir
vienareikšmiškų vertinimų apie sistemingo recidyvo grėsmę daryti neleidžia.
Juolab kad prognozė apie įtariamojo recidyvą turi būti nukreipta į labai artimą
laikotarpį – tam laikotarpiui, kuriam gali būti skiriamas suėmimas, kitaip kal-
bėti apie suėmimo prevencinį pagrindą nebūtų pagrįsta. O, manytina, nedaž-
nas įtariamasis ryžtųsi artimiausiu metu kartoti nusikaltimą po to, kai sulaukia
teisėsaugos dėmesio ir įtarimų.
Faktas, kad šiomis įžvalgomis su mumis dalijosi praktikai, nuteikia opti-
mistiškai ir leidžia manyti (statistinių rodiklių ir minėtų teisėjų ir prokurorų
išsakytų bendrųjų vertinimų kontekste), kad kruopštesnio ir visapusiško pro-
cesinių rizikų vertinimo kultūra vis labiau įsigali Lietuvos teisėsaugoje.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
21
Kalbėdami apie rečiausiai pasitaikantį suėmimo pagrindą – riziką, kad įta-
riamasis mėgins trukdyti procesui – mūsų pašnekovai konstatavo, kad ryškus
praktikos pokytis vertinant šį pagrindą ir siaurinant jo taikymą jau yra įvykęs.
Pastaraisiais metais teismuose reikalaujama labai konkrečių retrospektyvių
duomenų, kurie pagrįstų trukdymo procesui riziką, o duomenys, kurie tik leis-
tų prognozuoti tokį elgesį, nelaikomi pakankami. Nemažai prokurorų tokią
praktiką laikė netgi pernelyg liberalia.
Kas skatina praktikus labiau gilintis, visapusiškiau žiūrėti į suėmimo tai-
kymo pagrindus? Kodėl vis mažiau pasitaiko, kad pirmenybė būtų teikiama
prievartos priemonei, kuri garantuoja didesnį proceso greitį (eliminuojant bet
kokią riziką, kad asmuo neatvyktų), patogumą (įtariamasis visada „po ran-
ka“), didesnę tyrimo sėkmės tikimybę (nes palaikytas suimtas įtariamasis ima
kalbėti, be to, izoliuojamas nuo bendrininkų), galiausiai, kuri užtikrina, kad
suimtas įtariamasis nedelsiant „gautų pamoką, sužinotų, kas yra kalėjimas“,
kurios po teismo sprendimo jis gali ir negauti, nes teismai daugeliu atvejų ne-
skiria realių laisvės atėmimo bausmių? Manytina, tai kintančios teisinės kultū-
ros rezultatas, kai asmens laisvė vis labiau suvokiama kaip vertybė. Paklausti,
kas, jų nuomone, galėjo lemti suėmimo taikymo mažėjimo tendenciją, taip
pat griežtesnę suėmimų kontrolę teismuose, nemažai interviu dalyvių išsky-
rė praktikų korpuso atsinaujinimą jaunais, aukštos kvalikacijos ir europinių
vertybių, EŽTT formuojamų standartų dvasia išsimokslinusiais teisėjais, jų
padėjėjais, prokurorais. Be to, buvo pažymėta, kad tam, kad praktikai viso-
je Lietuvoje sužinotų, priimtų ir susigyventų su naujais kultūriniais dalykais,
tokiais kaip EŽTT nustatomi standartai, reikia laiko ir tai palaipsniui vyksta.
Pokyčiai vyksta ne tik teisėjų ir prokurorų, bet ir ikiteisminio tyrimo parei-
gūnų teisinėje kultūroje. Policijos pareigūnų spaudimas prokurorams kreiptis
dėl įtariamojo suėmimo nuo seno buvo teisinės praktikos faktas. „Ta nema-
tomoji pusė būna, kad ateina čia pas tave pusė policijos ir sako, kad jį reikia
suimti, ir jie čia įrodinėja, kad mes čia galim tą, galim, žinom, kaip tą parodyti“
(Interviu P8 su prokuroru). „Kartais būna taip, kad iš tikrųjų galbūt prokuroras
nepriklausomas, bet iš policijos pusės būna taip, kad reikia eit, reikia [prašyti
suėmimo – aut. past.]. <...> Būna kartais pasiduodi. <...> kad neliktum kaltas,
kartais suveikia savisaugos instinktas“ (Interviu P18 su prokuroru). „Klasika
(tiesą pasakius, dabar jau tos klasikos yra mažiau, jeigu lygint net su kokiais
dešimt metų atgal), kad [tyrėjai – aut. past.] praneša, kad yra sulaikytas žmogus,
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
22
pareikštas įtarimas ir, aišku, kaip visą laiką, kad jis šiaip blogas žmogus ir mes
norim suėmimo, o prokuroras yra pati blogiausia asmenybė, nes jis pasako, kad
ne, nėra pagrindų, dirbkite kitaip. Aišku, šitoje situacijoje dabar jau turime labai
didelių pasikeitimų <...> Ta situacija tikrai buvo, ir labai dažnai būdavo papras-
čiausiai paprastą žmogų užsidarai ir tada dirbi, tai buvo paprastesnis būdas“
(Interviu P6 su prokuroru).
Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnų požiūrio ir darbo metodų pokyčiai
taip pat prisideda prie retesnio suėmimų taikymo tendencijos.
Ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų – prokurorų, bet ir prokurorų – tei-
sėjų santykiai yra svarbi teisinės kultūros dalis, turinti reikšmės sprendimų
priėmimo praktikai. Neprocesinis bendravimas kitais, nei techniniai posė-
džių laiko derinimo ar panašūs, klausimais prasilenkia su šalių lygybės, rung-
tyniškumo principu. 2015 metais įdiegus informacinę baudžiamojo proceso
sistemą (IBPS), kuri leidžia elektroniniu būdu perduoti bylos dokumentus,
poreikio ir progų prokurorams tiesiogiai kontaktuoti su ikiteisminio tyrimo
teisėjais ženkliai sumažėjo15. Daugelis respondentų (tiek prokurorų, tiek teisė-
jų) teigė jokių papildomų (ekstraprocesinių) kontaktų kardomųjų priemonių
skyrimo klausimais neturintys ir nesiekiantys, visus klausimus išsprendžiantys
posėdžių metu. Tik pora respondentų (prokuroras ir teisėjas, abu iš tos pačios
nedidelės apylinkės) pripažino, kad vis dar pasitaiko prokurorui ir teisėjui ne
posėdžio metu aptarti suėmimo taikymo perspektyvas ar bylos aplinkybes, ne-
atskleistas įtariamajam: „Prokurorai kartais prieš tą posėdį kitąsyk pasako šiek
tiek daugiau, negu yra parašyta ten, tarkim, pareiškime. Nu tokį foną papildo,
kad labiau suprastum, pajustum tą situaciją. Nesgi praktiškai į teismą atneša
tiek medžiagos, kiek gali susipažinti ir įtariamasis“ (Interviu T12 su teisėju).
„Labai jaučiasi, tarkim, provincijoje, mažas miestelis, mažas rajonas, trys tei-
sėjai, trys prokurorai, vis tiek yra tas bendravimas glaudesnis tarpusavio, ir ten
paprasčiau į tuos klausimus žiūrima, ten svarbus žodis „reikia“. O didžiuosiuose
miestuose tas jaučiasi visiškai kitaip“ (Interviu P6 su prokuroru).
15 Respondentai mažesniuose miesteliuose išreiškė daugiau abejonių dėl IBPS reikalin-
gumo, kadangi, esant nedideliam atstumui tarp teisėsaugos įstaigų, tiesioginis, o ne
elektroninis kontaktavimas sukelia mažiau gaišaties: „IBPS veikia, bet mes ja nebuvom
patenkinti, nesam ir turbūt nebūsim. Nei mes, nei policija. Šiaip gal dėl to, kad tas ra-
jonas nėra labai didelis, ne tiek labai daug tyrėjų ir mūsų ne tiek daug, dėl kardomųjų
bendraujam tiesiogiai“ (Interviu P18 su prokuroru).
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
23
Suėmimo taikymo praktikos Lietuvoje
Europinis kontekstas
Pokalbiai su pareigūnais ir advokatais atskleidė nemažai teisinės kultūros
pozityvių pokyčių ženklų, rodančių vis didesnę pagarbą asmens laisvei ir pro-
ceso šalių lygiateisiškumui, vis artinančių Lietuvą prie europinėmis vertybė-
mis grįstų baudžiamojo proceso standartų. Šie ženklai ir statistika rodo, kad
Lietuva per pastaruosius keliolika metų padarė didelę pažangą. Ar dar yra kur
tobulėti?
Statistika rodo, kad, Lietuvoje sumažėjus įtariamųjų, kuriems taikytas su-
ėmimas, beveik keturis kartus, pagal SPACE I skaičiuojamus rodiklius pavyko
pasiekti Europos Sąjungos (įtraukiant ir Norvegiją su Šveicarija) valstybių vi-
durkį. Jei pasitenkintume tik tokia statistika, galėtume teigti, kad lyg ir esame
vidutiniokai (3 pav.).
Tačiau neturėtume skubėti pasidžiaugti „pirmavimu“ prieš Liuksemburgą,
Austriją, Belgiją, Kiprą, lygybe su Norvegija. Pirma pažvelkime į duomenis
apie tai, kokią dalį tarp suimtųjų sudaro užsieniečiai (4 pav.).
Iš šio paveikslo matome, kad visose valstybėse (išskyrus Estiją), prieš ku-
rias lyg ir „pirmaujame“, tarp suimtųjų užsieniečių dalis yra kur kas didesnė
ar netgi dominuojanti. Užsieniečiai beveik visuomet turi socialinių ryšių už-
sienyje, yra mobilūs, neretai jų socialiniai ryšiai valstybėje, kurioje jie įtariami
padarę nusikaltimą, nėra stiprūs (žinoma, yra ir priešingų pavyzdžių), neretai
neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tad žvelgiant iš suėmimo taikymo pa-
grindų perspektyvos, lyginant su šalies piliečiais, dažnai (tikrai ne visuomet)
egzistuoja didesnė rizika, kad užsienietis įtariamasis gali bėgti ar pasislėpti nuo
ikiteisminio tyrimo ar teismo. Tad, jeigu lygintume rodiklius iš šalių, kuriose
tarp suimtųjų dominuoja užsieniečiai, su šalimis, kuriose dauguma suimtų-
jų yra savos šalies piliečiai, mes lygintume labai skirtingas situacijas ir toks
lyginimas būtų nelabai prasmingas. Iš pateiktų duomenų galime matyti, kad
lyginant apimtis, kuriomis taikomas suėmimas savo valstybės piliečiams, Lie-
tuva nėra vidutiniokė, o kartu su Slovakija ir Estija užima prasčiausias pozici-
jas iš valstybių, kurių statistiką apžvelgiame. Tad statistika, kaip netiesioginis
teisinės kardomųjų priemonių taikymo kultūros atspindys, rodo, kad dar yra
nemažai erdvės tobulėti.
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
24
3 PAV. Asmenų, laikomų suimtų ikiteisminio tyrimo metu 2016m. rugsėjo 1d., skai-
čius 100 tūkst. gyventojų16
16 Histograma parengta remiantis Council of Europe, SPACE I 2016. 5 lentelės a) stulpelyje
pateiktais duomenimis. * pažymėtų valstybių 2016 metų duomenys nėra pateikti, tad yra
pateikiami 2015 metų duomenys. Vidurkis ir mediana apskaičiuoti iš šioje histogramoje
pateiktų duomenų, o ne visų minėtoje lentelėje pateiktų duomenų. Siekiant į palyginimą
įtraukti kultūriškai aktualias valstybes, įtrauktos tik Europos Sąjungos valstybės (taip
pat Norvegija ir Šveicarija). Neįtraukti duomenys iš valstybių, kurios nėra pateikusios
duomenų nei už 2016, nei už 2015 metus. Už pagalbą paruošiant 3–4 paveikslus dėkoju
Dainiui Nauburaičiui, Lietuvos teisės institute atlikusiam teisės studento praktiką.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
25
4 PAV. Asmenų, neturinčių kalinančios valstybės pilietybės, dalis tarp visų suimtųjų
ikiteisminiame tyrime17
17 Histograma parengta remiantis Council of Europe, SPACE I 2016 4 lentelės 6) stulpelio ir
5 lentelės a) stulpelyje pateiktais duomenimis. * pažymėtų valstybių 2016 metų duomenys
nėra pateikti, tad yra pateikiami 2015 metų duomenys.
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
26
Apibendrinimas
Suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime kultūra per pastaruosius beveik
penkiolika metų Lietuvoje padarė ženklų poslinkį link EŽTT formuojamais
pagarbos asmens laisvei, teisei į gynybą, proceso rungtyniškumo standartais
grįstos kultūros, link baudžiamojo persekiojimo vykdymo vengiant naudoti
prievartą (suėmimą). Kultūriniai pokyčiai vyksta ne iškart ir ne visoje šalyje
vienu metu, tam reikia laiko.
Bene reikšmingiausios objektyvios aplinkybės, katalizavusios pokyčius
praktikoje, buvo efektyviai veikianti EAO sistema ir EŽTT pastangos (lydimos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir vėliau žemesnių teismų pastangų) užtikrinti
rungtyniškumo laikymąsi nagrinėjant suėmimo taikymo klausimą.
Tolimesnė praktikos tobulinimo perspektyva pirmiausia sietina su prak-
tikų profesinės kultūros raida: susilaikymu nuo profesinio komforto siekio
įtariamojo laisvės sąskaita, visapusišku ir kritišku pagrindų taikyti suėmimą
vertinimu bei atsparumu neformaliam spaudimui priimti nevisiškai pagrįs-
tus sprendimus taikyti procesinę prievartą. Šiai raidai sudaro prielaidas tiek
dabartinių darbuotojų kvalikacijos kėlimas, tiek personalo papildymas kva-
likuotais, europinių žmogaus teisių apsaugos standartų dvasia išugdytais tei-
sėsaugos pareigūnais.
Literatūra
I. Norminiai teisės aktai
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr.89-2741.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Valstybės žinios, 2002, Nr.46-0.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas. Teisės
aktų registras, 2014-12-31, Nr.21142.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284
straipsnių pakeitimo įstatymas. Teisės aktų registras, 2015-07-10, Nr.11240.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284
straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.XII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Teisės
aktų registras, 2016-03-25, Nr.6428.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131
ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymas. Teisės aktų registras, 2015-07-10, Nr.11239.
Skirmantas Bikelis. Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva
27
II. Mokslinė literatūra
Bikelis S., Pajaujis V. 2017, DETOUR – Towards Pre-trail Detention as Ultima Ratio,
2nd Lithuanian Report on Experts Interviews. Prieiga per internetą: <http://www.
irks.at/detour/Uploads/LT%202nd%20Report%20nal%20f2.pdf>.
Hammerschick W., Morgenstern Ch., Bikelis S., Boone M., Durnescu I., Jonckheere A.,
Lindeman J., Maes E., Rogan M. 2017, DETOUR - Towards Pre-trial Detention as
Ultima Ratio, Comparative Report, Vienna, December 2017. Prieiga per internetą:
<http://www.irks.at/detour/publications.html>.
Rimšelis E. 2005, ‘Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas teismui skiriant kardo-
mąsias priemones’, Jurisprudencija, Nr.75(67), p.69–75.
III. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika
Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2001m. vasario 13d. sprendimas Garcia Alva prieš
Vok i e t i j ą byloje Nr.23541/94. Prieiga per internetą: <http://hudoc.echr.coe.int/en-
g?i=001-59208>.
IV. Kiti šaltiniai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004m. gruodžio 30d. nutarimu Nr.50 patvir-
tinta „Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo
terminą apibendrinimo apžvalga“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų
praktika“, 2005, Nr.22.
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM ataskaitos „Duomenys apie ikiteisminio
tyrimo įstaigose užregistruotus asmenis, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų vei-
kų padarymu (ITĮ-30)“ (2004-2017).
Tyrimo DETOUR metu atlikti interviu su advokatais, prokurorais, teisėjais.
Trends in Pre-Trial Detention Practices in Lithuania:
Perspectives of Legal Culture
Skirmantas Bikelis
Summary
is article presents some of the results from the research project “DETOUR: Towards
Pre-Trial Detention as Ultima Ratio,” funded by the European Commission (2016–
2017), where the author of the article, together with his colleague V. Pajaujis from the
Law Institute of Lithuania, as well as project partners from Austria, Germany, Ireland,
Belgium, the Netherlands and Romania, addressed the legal, procedural-structural
and legal-cultural particularities in dierent countries that might be the roots of the
ISSN 2351-6097 eISSN 2538-8754 KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS 2018/6
28
dierent practices in pre-trial investigation when deciding on coercive measures for
suspects. e research was particularly focused on the views and attitudes of the prac-
titioners: judges, prosecutors, defense lawyers. Multiple semistructural interviews (no
less than 35 per project partner), and four international events with the practitioners’
participation, have been carried out during the project.
First, the article presents and discusses the dynamics of statistics in pre-trial deten-
tion in Lithuania. Some factors that make impact on statistics that have no relation to
the changes of the legal culture in pre-trial investigations are discussed. However, the
author comes to the conclusion that even revised statistics indeed indicate a huge drop
in the prevalence of pre-trial detention.
is assumption is further conrmed by the opinions of the respondents and by the
particular instances of objective and subjective factors that might have impact on the
downward trend in the application of pre-trial detention.
Among the objective factors, the positive experiences of the practitioners in the ef-
fective operation of the European arrest warrant have been noted. Also, the practice of
the European Court of Human Rights, which emphasized the importance of the equal-
ity of parties and the adversarial principle in detention hearings, highly contributed to
the elimination of ill-practices, whereas before and during the detention hearings pros-
ecutors used to provide less information from les for the defense than for the judge.
e interviews with prosecutors and judges showed instances of a positive shi
in attitudes from an orientation toward (or even an over-emphasis of) securing the
proceedings to a reasonable balance between the interests of justice and the protection
of human rights. It seems that this shi is closely connected with higher standards mo-
tivating pre-trial detention. Also, standards of professional contacts between the police
and the prosecution, and between the prosecution and the judiciary, have reportedly
risen quite substantially, especially in bigger cities.
Even though the Lithuanian justice system still employs more coercion in the
pre-trial investigation (more detention) against suspects more than most of the Euro-
pean countries, the general outlook in this eld is rather optimistic.
Keywords: detention, coercive measures in pre-trial investigation, legal culture,
crime structure, liberty, adversarial process.
