Nauji duomenys Antano Baranausko lietuvių tarmių skirstymo rekonstrukcijai (New Data for the Reconstructon of the Classifcation of the Lithuanian Dialects by Antanas Baranauskas)

Abstract

The present study focuses on two new Antanas Baranauskas’ descriptions of the regional varieties of the Kaunas Governorate, namely Mikołaj Akielewicz’s Gramatyka języka litewskiego (Grammar of the Lithuanian Language) and a copy (transcription) of the manuscript Mokslas Lëtùwiszkos kalbós (Learning the Lithuanian Language) (stored in the manuscript sources in the library of the Institute for Lithuanian Literature and Folklore, signature F1-216/1). The dialect descriptions under consideration have not been addressed in Lithuanian dialectology yet and therefore they will complement the carthographic reconstruction of Antanas Baranauskas’ dialects drawn up by the author of this study.
The findings of the study based on two new sources do not only confirm the results but also validate the claims made in the previous reconstructive research. The conclusion can be drawn that Baranauskas was consistent in pointing out the same distinguishing dialectal features in all his dialect descriptions, however, he kept refining dialect boundaries.
Comparative geolinguistic analysis of all Baranauskas’ dialect descriptions highlights sequences in changes in the dialect boundaries of Second Eastern, Third Eastern, Fourth Eastern and Fifth Eastern. It may be hypothesised that the first attempt to determine dialect boundaries is associated with Akielewicz’s grammar, written on the basis of early Baranauskas’ descriptions.

Full text

LATVIEŠU VALODAS INSTITŪTA ŽURNĀLS
2018 RĪGA 26
LINGUISTICA
LETTICA

Dibinātājs / Founder
LU Latviešu valodas institūts
Iznāk kopš 1997. gada / Published since 1997
Atbildīgā redaktore / Editor-in-chief
Ilga JANSONE
Redakcijas kolēģija / Editorial Board
Aleksejs ANDRONOVS (Krievija), Laimute BALODE (Latvija/Somija),
Ina DRUVIETE (Latvija), Trevors FENNELS (Austrālija),
Juris GRIGORJEVS (Latvija), Ilga JANSONE (Latvija),
Daiva SINKEVIČŪTE-VILLANUEVA-SVENSONE (Lietuva),
Anna STAFECKA (Latvija), Agris TIMUŠKA (Latvija),
Lembits VABA (Igaunija), Bernhards VELHLI (Zviedrija),
Andrejs VEISBERGS (Latvija)
Mājaslapa / Website
www.lulavi.lv/zurnals-linguistica-lettica
Indeksācija / Indexing
Index Copernicus, ERIH PLUS
Literārie redaktori / Proof-readers
Gunita ARNAVA, Kristīne MEŽAPUĶE, Dace STRELĒVICA-OŠIŅA,
Jana TAPERTE, Andrejs VEISBERGS
Maketētāja / Layout designer
Gunita ARNAVA
Redakcijas adrese / Address of Editorial Board
Akadēmijas lauk. 1, 902./903. kab., Rīga, LV-1050
Tālr. / phone +371 67227696,
e-pasts / e-mail: linguisticalettica@gmail.com
ISSN 1407-1932
© LU Latviešu valodas institūts, 2018

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
5
SATURS / CONTENTS
Oleg POLJAKOV. Polytonic Languages, Languages
with Pitch and Syllabic Accents (Phonological Aspect) ........................... 7
Dzintra BOND, Linda SHOCKEY, Dace MARKUS.
Quantity and Duration in Latvian Songs from World War I:
Some Preliminary Observations ............................................................... 46
Laimute BALODE, Kersti LUST, Evar SAAR, Taavi PAE,
Muntis AUNS. Onīmi Mulgi un Muļķi Igaunijā un Latvijā:
šķietami līdzīgi? / Proper Names Mulgi and Muļķi in Estonia
and Latvia: Seemingly Similar? ................................................................ 55
Ieva OZOLA. Tagadnes pasīvie divdabji Lejaskurzemes
izloksnēs 21. gadsimtā / Present Passive Participles
in Sub-dialects of Lower Kurzeme in the 21st Century ............................. 81
Anna VULĀNE, Regīna KVAŠĪTE. Latviešu un lietuviešu
lingvodidaktikas terminu vārdnīcas: sastatāmais aspekts / Dictionary of
Latvian and Lithuanian Linguodidactic Terms: A Comparative Aspect .......... 93
Anta TRUMPA. Uzvārdu tēmas atspoguļojums 19. gadsimta
un 20. gadsimta sākuma latviešu presē / Reection of Surname-Related
Topics in 19th Century and Early 20th Century Latvian Press ...................118
Mirosław JANKOWIAK. Vocabulary of Belarusian
Subdialects as an Example of Language Contacts
in the Baltic-Slavic Borderland: A Project Concept ................................. 138
Малгожата ОСТРУВКА, Эва ГОЛЯХОВСКА. Современный
польский язык в Латвии / Contemporary Polish Language in Latvia .......... 154
Laura GERŽOTAITĖ. Nauji duomenys Antano Baranausko lietuvių
tarmių skirstymo rekonstrukcijai / New Data for the Reconstruction
of the Classication of the Lithuanian Dialects by Antanas Baranauskas ....... 174
Astrīda VUCĀNE. Laulības tematiskās leksikas lietojums
latviešu valodā padomju varas periodā / Latvian Thematic
Lexis of Marriage During the Soviet Period ............................................. 191
Sintija ĶAUĶĪTE. Stilistisks pieturzīmju lietojums prozā un publicistikā /
Stylistic Use of Punctuation Marks in Prose and in Mass Media ............. 204
Agnė ALEKSAITĖ, Daiva MURMULAITYTĖ. Naujoji
lietuvių kalbos leksika – sãva ir svẽtima / The New Vocabulary
of the Lithuanian Language: the Indigenous and the Foreign ..................236
Rūta KAZLAUSKAITĖ. Vėjo vaizdinys lietuvių poezijoje /
Mental Image of Wind in the Lithuanian Poetry ......................................259
Irma JURGAITYTĖ. Šnekamoji kalba kaip sistema /
Spoken Language as a System .................................................................. 282

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
6
Jolanta VASKELIENĖ. Romualdo Granausko esė „Dvylika
juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ kohezijos ypatumai /
The Particularities of Cohesion in the Essay “Dvylika juodvarnių,
apie Daukantą lakstančių” by Romualdas Granauskas ............................. 299
Anitra ROZE. Interneta lietotājvārdi: motivācija /
Internet Usernames and Their Motivation ................................................323
Rebecca AKPANGLO-NARTEY. The Oral Stops of Ga:
An Instrumental View ...............................................................................342
Rasmus PUGGAARD. Realizations of /t/ in Jutlandic
dialects of Danish ...................................................................................... 368
HRONIKA / CHRONICLE ................................................................... 395
Daudzpusīgā valodnieka Jāņa Zēvera 150. gadskārtu godinot /
Celebrating the 150th Anniversary of the Versatile Linguist
Jānis Sehwers (Renāte Siliņa-Piņķe) ........................................................ 395
Valodnieki tiekas akadēmiķa Jāņa Endzelīna dzimšanas dienas
atceres ikgadējā konferencē / Linguists Meet at the Annual Academician
Jānis Endzelīns Anniversary Conference (Liene Markus-Narvila) ..........397
CRiPaP konferencei – pirmā pusapaļā jubileja / CRiPaP Conference
Celebrates the First Milestone Anniversary (Jana Taperte) ......................401
Leksikogrāfu pavasaris Viļņā: tradicionālais un jaunais / Lexicographers’
Spring in Vilnius: Traditional and New (Anitra Roze) ...............................405
9. Starptautiskās Dialektoloģijas un ģeolingvistikas biedrības
kongress Viļņā / 9th Congress of the International Society
for Dialectology and Geolinguistics in Vilnius (Anete Daina,
Liene Markus-Narvila) ...............................................................................407
Īpašvārdu svētki / Celebration of Names (Sanda Rapa) ........................... 410
Onīmu pētīšanas dienas Somijā / Onyms Research Days in Finland
(Laimute Balode) ...................................................................................... 415
Vietvārdu diena 2018 / Place Names Day 2018 (Sanda Rapa,
Marita Silkāne) ..........................................................................................417
IN MEMORIAM ...................................................................................... 421
Sarmīte Lagzdiņa (30.04.1944–04.01.2018) (Ilga Jansone) .................... 421
Maija Poiša (19.05.1934–10.06.2018) (Vidvuds Medenis) ...................... 424
Dorisa Šnē (22.08.1931–20.11.2018) (Marita Silkāne) ............................. 429
2017. GADĀ IZDOTĀS VALODNIECĪBAS GRĀMATAS /
LINGUISTIC BOOKS 2017 (Marita Silkāne) .......................................... 431
ZIŅAS PAR AUTORIEM / ABOUT THE AUTHORS ........................443

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
174
Laura GERŽOTAITĖ
NAUJI DUOMENYS ANTANO BARANAUSKO
LIETUVIŲ TARMIŲ SKIRSTYMO
REKONSTRUKCIJAI
New Data for the Reconstruction of the Classication
of the Lithuanian Dialects by Antanas Baranauskas
Abstract
The present study focuses on two new Antanas Baranauskas’ descrip-
tions of the regional varieties of the Kaunas Governorate, namely a copy
(transcription) of the manuscript Moksl̄as Lëtùwiszkos kal̄bós (Learning the
Lithuanian Language) (stored in the manuscript sources in the library of the
Institute for Lithuanian Literature and Folklore, signature F1-216/1) and
Mikołaj Akielewicz’s Gramatyka języka litewskiego (Grammar of the Lithu-
anian Language). The dialect descriptions under consideration have not been
addressed in Lithuanian dialectology yet and therefore they will complement
the carthographic reconstruction of A. Baranauskas’ dialects drawn up by the
author of this study.
The ndings of the study based on two new sources do not only conrm
the results but also validate the claims made in the previous reconstructive
research. The conclusion can be drawn that A. Baranauskas was consistent
in pointing out the same distinguishing dialectal features in all his dialect
descriptions, however, he kept rening dialect boundaries.
Comparative geolinguistic analysis of all A. Baranauskas’ dialect de-
scriptions highlights sequences in changes in the dialect boundaries of Sec-
ond Eastern, Third Eastern, Fourth Eastern and Fifth Eastern. It may be hy-
pothesised that the rst attempt to determine dialect boundaries is associated
with M. Akielewicz’s grammar, written on the basis of early A. Baranauskas’
descriptions.
Keywords: Classication of the Lithuanian Dialects by Antanas Ba-
ranauskas, Mikołaj Akielewicz, territorial-administrative Principle of Dialect
Distribution, the Shift of dialectal Features

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
175
Jauni dati Antana Baranauska dialektālās klasikācijas
rekonstruēšanai
Kopsavilkums
Rakstā analizēti divi jauni Antana Baranauska Kauņas guberņas
izlok šņu apraksti, kas līdz šim nebija nokļuvuši lietuviešu dialektologu uz-
manības lokā: rokraksta Moksl̄as Lëtùwiszkos kal̄bós noraksts (glabāšanas
vieta – Lietuviešu literatūras un folkloras institūta bibliotēkas rokrakstu
glabātava, signatūra F1-216/1) un 1890. gadā publicētā Mikolaja Akele-
viča (Mikołaj Akielewicz) Gramatyka języka litewskiego. Šo avotu analīze
papildina raksta autores agrāk veikto A. Baranauska izlokšņu iedalījuma
rekonstruēšanu.
Divu jauno avotu analīzes rezultāti apstiprina un papildina agrākās re-
konstruēšanas galvenos pamatatzinumus. Rakstā secināts, ka A. Baranausks
visos dialektu aprakstos samērā konsekventi pamanījis tās pašas izlokšņu
īpatnības, taču izlokšņu robežas viņa darbos aizvien tiek precizētas.
Visu A. Baranauska dialektu aprakstu analīze salīdzināmās dialek-
toloģijas aspektā nepārprotami parāda dialektu robežu izmaiņas otrajā,
trešajā, ceturtajā un piektajā austrumaukštaišu izlokšņu grupā. Hipotētiski
var pieņemt, ka pirmais mēģinājums noteikt dialektu robežas ir saistīts ar
M. Akeleviča gramatiku, kas tika sarakstīta, pamatojoties uz A. Baranauska
aprakstiem.
Atslēgvārdi: Antana Baranauska lietuviešu dialektu klasikācija, Mi-
kolajs Akelevičs, teritoriāli administratīvais dialektu iedalījums, izlokšņu
īpatnību pārmaiņas.
1. Įvadas
Iki pat XXI a. pradžios apie Antano Baranausko lietuvių tarmių
skirstymą, apėmusį XIX a. Kauno gubernijos plotą1, buvo žinoma iš
paskelbtų Baranausko tarmių aprašų. Kartografuojant to meto tarmes
buvo analizuoti iki tol žinoti spausdinti ir nespausdinti šaltiniai.
1 Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. didžioji etnogra-
nės Lietuvos dalis įėjo į Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos (jai nepriklausė
tik Užnemunė ir Klaipėdos kraštas) teritoriją. 1842 m. iš septynių šios guberni-
jos apskričių sudaryta Baranausko aprašytoji Kauno gubernija (TLE II 255; TLE
IV 532).

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
176
Pagrindiniu laikytas rusiškasis Baranausko tarmių klasikacijos
aprašas (Baranovskij 1898: 50–51). Kai kurie rusiškojo aprašo
pagrindu sudaryto žemėlapio tarmių plotai tikslinti lietuviškųjų
šaltinių (rankraštinio ir spausdinto) duomenimis (F1-E137: 50–58;
dar plg. Specht 1922: 4, 74, 131, 251, 341, 387, 414, 444; Almi-
nauskis 1930: 72–73).
Straipsnio autorės atlikta kartogranė Baranausko tarmių
skirstymo rekonstrukcija (plačiau žr. Geržotaitė 2014, žemėl. Nr. 2;
2015: 133–165; 2016: 39–55) parodė, kad šio skirstymo autorius gana
tik sliai apibrėžė tarmių plotus ir aiškiai suformulavo skiriamąsias jų
ypatybes, tačiau iki šiol trūko medžiagos, kad būtų galima apibūdinti
Kauno gubernijos tarmių klasikavimo ir ribų tikslinimo eigą.
Šio straipsnio tikslas – geolingvistine gretinamąja dviejų nau jų
šaltinių analize papildyti rekonstruotą Baranausko tarmių skirstymą.
Išsikelti šie uždaviniai: 1) struktūriniu požiūriu išnagrinėti du
naujus šaltinius ir juos palyginti su ankstesniais, 2) aptarti juose
aprašytus tarmių skiriamuosius požymius, 3) taikant geolingvistinį
ir kartogranį metodus identikuoti to meto lietuvių tarmių ribų
pokyčių sekas2.
Tyrimo objektas – Kauno gubernijos lietuvių tarmių pasiskirsty-
mas dviejuose naujuose Baranausko tarmių skirstymo aprašuose.
Pirmasis aprašas – Moksl̄as Lëtùwiszkos kal̄bós – yra surastas
Jurgitos Venckienės (F1-216/1: 1–3)3. Jo nuorašas saugomas Lietu-
vių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne4. Apie
antrąjį aprašą – Mikalojaus Akelaičio 1890 m. Gramatyka języka
litewskiego, kaip šaltinį, – užsimenama Danguolės Mikulėnienės
monograjoje (Akielewicz 1890: 25–27; plačiau žr. Mikulėnienė
2018). Suradus naujos archyvinės medžiagos, kurios, pasak Algirdo
Sabaliausko (1979: 168), turėtų būti dar daugiau, šis tyrimas būtų
tęsiamas.
2 Dabartiniai patarmių, atitinkančių Baranausko tarmių skirstymo pavadinimus, įvar-
dijimai nurodyti straipsnio dėstomojoje dalyje.
3 Autorė nuoširdžiai dėkoja dr. Jurgitai Venckienei, pasidalijusiai šiuo rankraščiu.
4 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne saugomas dar
vie nas Baranausko gramatikos rankraštis (žr. F1-216/2), tačiau lietuvių tarmių ribos
jame neaprašytos.

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
177
2. Tarmių plotų aprašymai naujuosiuose šaltiniuose
Straipsnyje nagrinėjami naujieji šaltiniai yra ankstesni už
aprašus, kuriais remtasi kartografuojant Baranausko tarmių skirstymą.
Abie juose tarmių plotų aprašymai akivaizdžiai yra pagrįsti teritori niu-
administraciniu principu. Tai rodo vienos iš vienuolikos Baranausko
išskirtų tarmių – žemaičių – aprašų analizė (žr. 1 lentelę 178–179 p.).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pirmajame, arba rankraštiniame,
šaltinyje žemaičių tarmės ploto (telšiečių ir raseiniečių kartu sudėto)
ribos aprašytos itin glaustai: nurodytos tik apskritys, kuriose kalbama
žemaičių tarme. Akelaičio gramatikoje aprašant paskirų žemaičių pa-
tarmių – telšiečių ir raseiniečių – ribas, taip pat apsiribota nurodyti
tik apskritis, o ne detaliai išvardyti tarmės ribas žyminčias vietoves
(Akielewicz 1890: 25).
Pridurtina, kad siauroki šiuose dviejuose šaltiniuose yra ir kitų
tarmių (t. y. aukštaičių vakariečių ir rytiečių) aprašai (F1-216/1: 2–3;
Akielewicz 1890: 25–27). Juose, be apskričių pavadinimų, minima arba
viena kita tarmės ribą žyminti vietovė, arba nenurodoma nei viena. Nau-
jai surasti šaltiniai pagal juose išvardytų ir tarmių ribas leidžiančių iden-
tikuoti vietovių skaičių yra gerokai skurdesni nei anksčiau išnagrinėtie-
ji. Vėlesniuose aprašuose pateikiama daugiau tarminių duomenų.
3. Tarmių skiriamieji požymiai naujuosiuose šaltiniuose
Abu analizuojamieji aprašai išsiskiria, nes juose aiškiau nei Ba-
ranausko gramatikoje ir kituose šaltiniuose nurodytos skiriamosios tarmių
ypatybės. Lietuviškajame rankraštiniame apraše pagal ie, uo tarimą skiri-
ami žemaičiai (F1-216/1: 2). Žemaičių tarmės plote ie, uo atliepiami kitais
garsais: telšiečių ei, ou, o raseiniečių – y, u. Ši žemaičių tarminė ypatybė
(nevienodas uo atliepimas) paminėta ir Akelaičio (Akielewicz 1890: 28)5.
Abiejuose šaltiniuose nurodytas tas pats aukštaičių tarmių skyrimo
pagrindas – dvigarsių an, am, buvusių nosinių balsių ą, ę tarimas (F1-
216/1: 2–3; Akielewicz 1890: 28). Be aptartų aukštaičių tarmių skiriamųjų
5 Nevienodi ie, uo atliepiniai tapo ir pačių žemaičių, ir smulkesnių jų patarmių
skyrimo pagrindu vėlesnio laikotarpio lietuvių tarmių klasikacijose (Girdenis,
Zinkevi čius 1966: 139–147; Zinkevičius 1966: 13–15; 1969: 365–380; Geržotaitė,
Mikulėnienė 2014, žemėl. Nr. 1; Geržotaitė 2016: 79).

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
178
6 Už Akelaičio išspausdintų Baranausko tarmių aprašų vertimą iš lenkų kalbos dėko-
ju dr. Rolandui Kregždžiui.
1 lentelė. Baranausko žemaičių tarmių ribos įvairių šaltinių duomenimis6
Tarmių pavadinimai
Rankraštiniai Ba-
ranausko tarmių aprašai
lietuvių kalba (F1-
216/1)
Baranausko tarmių
aprašai lenkų kalba
(Akielewicz 1890)
Žemaičiai telšiečiai „Tarmė́ lëtûwinįku Tel-
sziú pawё́to, pákrasz-
czo Sziau lú pawё́to in
wakarùs didesnės pùses
Reséiniu in žëmiù ir
wakarús, wadinama
yrà žemaitiszka <...>“
(p. 1).
„1. Žemaičių telšiečių
<...> apima Telšių ap-
skritį“ (s. 25).
Žemaičiai raseiniečiai „2. Žemaičių rasei-
niečių <...> apima šiau-
rinę Raseinių apskrities
dalį“ (s. 25).
ypatybių, pirmajame, arba rankraštiniame, apraše nurodyta ir dar vie-
na – nevienodas priebalsio l tarimas. Teigiama, kad žemaičiai kartu su
aukštaičiais vakariečiais jį taria minkštą, o visų rytiečių plotuose priebal-
sis l yra kietinamas (F1-216/1: 2–3).
Šiuose šaltiniuose taip pat nurodytos skiriamosios aukštaičių
patarmių ypatybės (F1-216/1: 3; Akielewicz 1890: 28). Pavyz džiui,
kirčiuoto pailgėjusio balsio a atliepimas balsiu o su a atspalviu, abie-
jų aprašų duomenimis, buvo būdingas rytiečiams ketvirtiesiems (arba
dabartiniams rytų aukštaičiams anykštėnams) ir penktiesiems (arba
dabartiniams rytų aukštaičiams kupiškėnams) (F1-216/1: 3; Akielewicz

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
179
1890: 27). Kaip matyti iš rankraštinio šaltinio, balsius e, ⸱ žodžio gale ir
prieš kietąjį priebalsį balsiu a atliepė tik rytiečiai penktieji (F1-216/1: 3).
Taigi galima teigti, kad Baranauskas gana nuosekliai laikėsi tų pačių
tarmėms būdingų bruožų aprašymo visuose tarmių aprašų variantuose.
4. Tarmių ribų pokyčių sekos
Dviem naujais aprašais papildyta analizė rodo, kad autoriui api-
brėžti tarmių ribas buvo sudėtinga. Jas Baranauskas, matyt, vis tiksli
no atsižvelgdamas į savo kunigų seminarijos klierikų ar kitų asmenų
surinktus tarmių faktus (žr. 2 lentelę 180–181 p.). Iš pateiktų aprašų
matyti, kad plačiau aptartinos daugiausia Baranausko tikslintų tarmių
(rytiečių antrųjų, trečiųjų, ketvirtųjų ir penktųjų) ribų pokyčių sekos.
Baranausko tarmių
aprašai rusų kalba (Ba-
ranovskij 1898)
Baranausko tarmių
aprašai lietuvių kalba
Spechto rinkinyje
(Specht 1922) ir rank-
raštyje (F1-E137)
Baranausko tarmių
aprašai lietuvių kalba
laiške Weberiui (Almi-
nauskis 1930)
„1) Žt. (Že maĩczai tel-
szë
̂czai). Žemaičių tarmė
Telšių ir šiaurės vakarinė-
je Šiaulių apskrities daly-
je nuo Kuršių sienos išil-
gai iki linijos, einančios
per vietoves linijų: Ve-
geriai, Kruopiai, Papilė,
Upyna, Luokė, Telšių ap-
skrityje Varniai, Raseinių
apskrityje Veiviržėnai“
(s. 50) (aut. vert.).
„Ż. T. tarmė̃ yrà wiso-
jè Telsziũ walstĩjoje ir
żëm
̀wakariai Sziaulũ
wal stĩjos lỹg Krů́piams,
Pa pĩlui (Popielany), Kur -
szė́nams ir Kurta wė́ -
nams“ (Specht 1922:
444; dar žr. F1-E137:
52).
„Żemaítiszka tarmė́ yrà
wisamè Telsziú pawëtè,
Reséiniu, atskýrus pëtú
pákrasztį (Jurborg, Skir-
stymoń, Erz̀wiłk, Lido-
wiany, Cytowiany) ir
Sziaulú pawë́to wakarú
pakrasztýs: parapìjos
Wė́k szniu, Akmenós,
Pa pi lë́s (Popielany)
Kur szė́ nu ir Kùrtawënu“
(p. 72).
„2) Žr. (Že maic zai rasei-
nczai). Že mai čių tarmė
Ra sei nių ir Šiau lių
apskri ties piet vaka rinė-
je dalyje nuo Žt. tarmės
iki linijos, einančios per
Kuršėnus, Kurtu vė nus,
Pakapę, Šaukėnus, Ra-
seinius, Eržvilką, Gaurę“
(s. 50) (aut. vert.).
„Ż. R. Raséiniu walsti-
jà, atskýrus jõs pëtũ
pãkrasztį nů̃ Gáuros,
miẽsto Raséiniu ir rytũ
pãkrasztį nů̃ Raséi-
niu lỹg Kurtawė́nams“
(Specht 1922: 444; dar
žr. F1-E137: 52).
1 lentelė. Baranausko žemaičių tarmių ribos įvairių šaltinių duomenimis

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
180
Tarmių
pavadi nimai
Rankraštiniai Baranaus-
ko tarmių aprašai lietu-
vių kalba (F1-216/1)
Baranausko tarmių
aprašai lenkų kalba
(Akielewicz 1890)
Rytiečiai antrieji (dab.
šiaurės vakarinė rytų
aukštaičių panevėžiškių
dalis)
„Rytë́czai an trie ji <...>
puse Páne wezio pawë-
to in wakarùs“ (p. 2).
„7. Antroji rytų tarmė
apima Panevėžio (Pã́-
neṿēƶ
̦is, Poniewież)
apskritį“ (s. 26).
Rytiečiai tretieji
(dab. šiaurės rytinė
rytų aukštaičių
panevėžiškių dalis)
„Rytë́czai 3i <...> Pan-
ewezio, Wabalnikëczai,
Biržënai, i. t. t. in Rytùs,
atskyrus Salamëstį, ir
jů́sta wakaríne Auk-
merges pawëte“ (p. 2).
„8. Trečioji rytų tęsi-
asi nuo vakarinio Uk-
mergės apylinkės pa-
kraščio iki Kavarsko
ir Kurklių (Kavā́rskai,
Kur̃kljaí) <...>“
(s. 26–27).
Rytiečiai
ketvirtieji
(dab. rytų aukštaičiai
anykštėnai)
„Rytë́czai 4ji <...> Pá-
newežio pawëto Sa l̄a-
mëstė́nai. Aukmergís
pawëto rytëczai nů́ Su-
bòczaus, Troszkúnu,
Anyk szcù, Skemoniú
in rytùs; ir Nowoalek-
sandrówo pa wëtè nů́
Kamajù, Rókiszkia in
(in) wakarùs ir žëmiùs“
(p. 3).
„9. Ketvirtoji rytų
tarmė eina nuo
Troškūnų (Traskū́nai)
iki Anykščių (Aṇī́ksc-
jai) ir Alantos (Ałañtá),
esančioje rytinėje Uk-
mergės apskrities daly-
je“ (s. 27).
Rytiečiai
penktieji
(dab. rytų aukštaičiai
kupiškėnai)
„Ryt. 5ji <...> Kùpisz-
kyje ir pó kitàs paràpi-
jas apylinkes“ (p. 3).
„10. Penktoji rytų apima
Viešintas (Vɐṣiñtaí), Su-
bačių (Subã́cjus), Kupiškį
(Kúpisḳis), Palėvenę (Pa-
ł ṿeṇis) ir Panemunį (Pa-
ṇemuṇĩ́s), Zarasų ap skri-
tyje iki Nemunė lio (Ne-
munéłĩs, lub Namu ṇélĩs)“
(s. 27).
2 lentelė. Baranausko rytiečių antrųjų–penktųjų tarmių ribos įvairių šaltinių
duomenimis

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
181
Baranausko tarmių aprašai
rusų kalba (Baranovskij
1898)
Baranausko tarmių
aprašai lietuvių kalba
Spechto rinkinyje
(Specht 1922) ir rank-
raštyje (F1-E137)
Baranausko tarmių
aprašai lietuvių kalba
laiške Weberiui (Almi-
nauskis 1930)
„7) R2. (Rytë
̂czai antrë́ji),
antroji rytų lietuvių tarmė
šiaurės vakarinėje Panevėžio
apskrities dalyje iki Mūšos
ir Lėvens upių“ (s. 50) (aut.
vert.).
„R. 2 Pãnewėżio wal-
stĩjos wakarũ pũsė nẽt
lỹg ũpėms Mûszai
(Aa) ir Łẽweniai“
(Specht 1922: 251;
dar žr. F1-E137: 53).
„R2. Pànewez
̀
io pa-
wëtè, atskýrus rytu
pákrasztį (Bìrz̀iu,
Pabìrz̀iu, Wabalní̧ko
parápijas)“ (p. 73).
„8) R3. (Rytë
̂czai tretë́ji),
trečioji rytų lietuvių tarmė
rytinėje Pa nevėžio apskri-
ties da lyje nuo upių Mūša
ir Lė vuo iki Papilio Zarasų
ap skrityje ir vakarinėje Uk-
mergės apskrities dalyje iki
linijos: Subačius, Troš kūnai,
Kavarskas“ (s. 51) (aut.
vert.).
„R. 3 Pãnewėżio
walstĩjos rytũ pũsė
nů ũpiu Mūszõs ir
Łewenë̃s ir wakarũ
krãsztas Aukmergė̃s
(Wiłko mierz) walstĩjos
lĩg Rãguwai, Kawár-
skui ir Aũkmergei“
(Specht 1922: 131; dar
žr. F1-E137: 53).
„R3. Aukmergė́s (Wił-
komierz) pawëtè wa-
ka rú pakrasz týs: Ra-
gu wà, Së́ si kai, Déł tu-
wa, Auk mer gė́, Wý -
disz kės, Traú pis, Ka-
wárskas, Kur klai, Že-
maít këmiai etc“
(p. 73).
„9) R4. (Rytë
̂czai ketwirtë́ji)
ketvirtoji rytų lietuvių tarmė
nuo R3. tarmės į rytus eina
per Sala miestį, Pane vėžio
apskritis, Žiobiškį, Zarasų
apskritis, Anykščius, De-
beikius, Vyžuonas, Alantą,
Kurklius, Bal ninkus, Uk-
mergės apskritis, ir įeina į
Vilniaus apskritį“ (s. 51)
(aut. vert.).
„R. 4 Aukmergė̃s
walstĩjoje nů̃ Trosz-
kúnu, Anykszczũ,
Kurklũ, Lydů́kiu (Ni-
doki) in rytùs ir ineĩ-
na Wíl niaus walstĩ-
jon“ (Specht 1922:
74; dar žr. F1-E137:
53).
„R4. Aukmergė́s pa-
wëtè nů Subá czaus,
Troszkúnu, Anyk sz-
czú, Ałantós in ry tùs,
ir Pánewėz̀io pa wë́to
Sałamëstė́nai, Za-
rasú (Nowoaleksan-
drowo) pawë́to in
pë tùs ir žëmiùs (Ró-
kiszkis etc.)“ (p. 73).
„10) R5. (Rytë
̂czai penktë́ji)
penktoji rytų lietuvių tarmė
šiaurės rytinėje Ukmergės
apskrities dalyje: Palėvenė,
Kupiškis, Viešintos, ir Za-
rasų apskrityje: Skapiškis,
Pa nemunis, Čedasai“ (s. 51)
(aut. vert.).
„R. 5 Aukmergẽs wal-
stĩjoje parãpijos: Sub-
aczaus, Pałė́wenio,
Wë szintũ, Kũpiszkio,
Pã nemunio, Skãpisz-
kio, Czadasũ, Panemu-
nêlo ir pakraszczaĩ
ki tũ“ (Specht 1922: 4;
dar žr. F1-E137: 53).
„R5.Aukmergė́s pa-
wë tè dalìs parápi-
jos Subáczaus, wisà
Pałė́ve nio, Kùpisz-
kio, Wëszintú, Pane-
munė́lo ir Skápìsz-
kio“ (p. 73).
2 lentelė. Baranausko rytiečių antrųjų–penktųjų tarmių ribos įvairių šaltinių
duomenimis

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
182
4.1. Rytiečiai antrieji
Kelių šnektų pagrindu, anot Baranausko (Baranovskij 1898: 56),
susiformavusios rytiečių antrųjų tarmės (dabartinės tarmių klasikaci-
jos požiūriu, šiaurės vakarinės rytų aukštaičių panevėžiškių dalies) ri-
bos iš pradžių sutapo su to meto Panevėžio apskrities ribomis (Akiele-
wicz 1890: 26) (žr. 1 pav.).
Iš laiške Weberiui Baranausko pateikto rytiečių antrųjų tarmės
aprašo matyti, kad šios tarmės plotas traukėsi iki Biržų, Pabiržės (LKA
57)7, Vabalninko (LKA 142) apylinkių, arba tęsėsi maždaug iki Pasvalio
(LKA 112) (Alminauskis 1930: 73). Vėliau, kaip matyti iš likusių aprašų,
rytiečių antrųjų tarmės rytinė riba brėžta ties Lėvens ir Mūšos upėmis
(F1-216/1: 2; Baranovskij 1898: 50; Specht 1922: 251; dar žr. F1-E137:
53) (žr. 1 pav.). Taigi rytiečių antrųjų tarmė, kaip ir apibendrinta lietuviš-
kajame rankraštiniame šaltinyje, apėmė maždaug pusę Panevėžio apskri-
ties ploto ir įėjo į vakarinę jos dalį (F1-216/1: 2).
7 Skliaustuose nurodyti skaičiai yra Lietuvių kalbos atlaso vietovių (punktų) atitikme-
nys (žr. LKA I 21–30).
1 paveikslas. R2 ribų pokyčių seka (smulkiais punktyrais žemėlapyje
apibrėžtas Panevėžio apskrities plotas. Stambesnių punktyrų linija ir ja
pažymėti punktai nurodo rytinę rytiečių antrųjų tarmės ribą, aprašytą
Baranausko laiške Weberiui (Alminauskis 1930: 73)

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
183
Pažymėtina, kad visuose tarmių aprašuose, išskyrus Akelaičio
gramatiką, nurodytos rytiečių antrųjų tarmės ribos beveik sutampa. Net
1875 m. laiške Weberiui Baranausko nurodytas šios tarmės ribas gali-
ma laikyti panašiomis į paties rusų kalba gramatikoje aprašytąsias. Šie
rezultatai rodo, kad Akelaičio paskelbtas Baranausko tarmių klasikaci-
jos aprašas, matyt, yra vienas pirmųjų Baranausko bandymų apibrėžti
rytiečių antrųjų ir, kaip bus matyti toliau, likusių tarmių plotus.
4.2. Rytiečiai tretieji
Pamažu Baranauskui aiškėjo ir rytiečių trečiųjų (dabartinės tarmių
klasikacijos požiūriu, šiaurės rytinės rytų aukštaičių panevėžiškių
dalies) tarmės ploto kontūrai (F1-216/1: 2; Akielewicz 1890: 26; Ba-
ranovskij 1898: 51; Alminauskis 1930: 73).
Ši tarmė, kaip matyti iš bene panašaus laikotarpio aprašų, pirmiausia
sieta tik su vakarine Ukmergės apskrities dalimi. Ši dalis driekėsi iki
Raguvos (LKA 302), Traupio (LKA 303), Kavarsko (LKA 340), Kurklių
(LKA 341), Vidiškių (LKA 375a), Siesikų (LKA 408), Ukmergės, Že-
maitkiemio (~ LKA 410 Lyduokius), Deltuvos (~ LKA 446 Jakutiškius)
(Akielewicz 1890: 26; Alminauskis 1930: 73) (žr. 2 pav.).
2 paveikslas. R3 ribų pokyčių seka (punktyrų – trumpų, vidutinio ilgumo, ilgų –
linijos ir jomis pažymėti punktai nurodo rytiečių trečiųjų tarmės pokyčių seką)

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
184
Tačiau ne visoje vakarinėje Ukmergės apskrities dalyje kalbėta
tik rytiečių trečiųjų tarme. Pietvakariniame šios apskrities krašte ties
Jonava ir šiauriau miestelio, kaip matyti iš rekonstruoto Baranausko
tarmių klasikacijos žemėlapio, pramaišiui vartotos arba rytiečiams
tretiesiems ir rytiečiams pirmiesiems (žiemiečiams) (dabartiniams
vakarų aukštaičiams šiauliškiams) būdingos, arba dominavo rytiečių
pirmųjų plote paplitusios ypatybės (Geržotaitė 2014, žemėl. Nr. 2;
2015: 133–165).
Vėliau rytiečių trečiųjų tarmė plėtėsi. Nurodyta, kad ja kalbė-
ta ne tik vakarinėje Ukmergės apskrities dalyje ties Raguva, Kavar-
sku ir Ukmerge, bet dar ir rytinėje Panevėžio apskrities dalyje, t. y.
plote nuo Mūšos ir Lėvens upių iki Biržų, Vabalninko ir kitų vietovių,
išskyrus Salamiestį (LKA 143) (F1-216/1: 2; Specht 1922: 131; dar žr.
F1-E137: 53).
Iš to aišku, kad rytiečių trečiųjų tarmė aprėpė net trijų apskričių
teritoriją: vakarinę Ukmergės iki Subačiaus, Troškūnų ir Kavarsko
(ankstesniuose aprašuose minėtos Ukmergės ir jos apylinkių tarsi ir
nesiekė), beveik visą rytinę Panevėžio ir Zarasų apie Papilį (LKA 84)
(Baranovskij 1898: 51).
Pridurtina, kad rytiečių trečiųjų tarmės ploto vietovėse (jos
priklausė Vabalninko, Biržų, Pabiržės, Krinčino, Subačiaus, Papilio
parapijoms) Baranausko surinkti ir Spechto išleisti tekstai daugiausia
žymi tik šiaurės rytinę šios tarmės ribą (Specht 1920: XIII; dar žr.
žemėl. Mikulėnienė 2015: 33). Pietinėje rytiečių trečiųjų tarmės ploto
dalyje tarmių tekstai užrašyti tik iš Siesikų (LKA 408) parapijos. Tai-
gi kalbinių duomenų pietinei šios tarmės ribai nustatyti Baranauskui
galėjo ir trūkti.
4.3. Rytiečiai ketvirtieji
Rytiečių ketvirtųjų tarmės (dabartinės tarmių klasikacijos
požiūriu, rytų aukštaičių anykštėnų) ploto kaita, galima teigti, yra
panaši į jau aptartų rytiečių trečiųjų. Vienos apskrities, t. y. Ukmergės,
teritorijoje esanti tarmė nurodyta ne tik Akelaičio, bet ir Spechto
paskelbtuose Baranausko tarmių aprašuose (Akielewicz 1890: 27;
Specht 1922: 74; dar žr. F1-E137: 53) (žr. 3 pav.).

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
185
Likusiuose tarmių aprašuose nurodyta, kad rytiečių ketvirtų-
jų tarme kalbėta jau trijų apskričių plotuose: Ukmergės, Panevėžio
ties Salamiesčiu (LKA 143) ir Zarasų ties Žiobiškiu (~ 147 Rokiškio
punktą) ir Kamajais (~ LKA 209 Kamajėlių punktą) (F1-216/1: 3;
Baranovskij 1898: 51; Alminauskis 1930: 73) (žr. 2 lentelę). Taigi
tas pats šiuose šaltiniuose nurodytas tik šia tarme kalbančiųjų plotas
Panevėžio apskrityje.
Bene smulkiausiai rytiečių ketvirtųjų tarme kalbančiųjų teritori-
ja Ukmergės apskrityje aprašyta Baranausko gramatikoje (Baranovskij
1898: 51). Joje iš šios apskrities vietovių nurodyti Anykščiai (LKA
305), Debeikiai (LKA 274), Vyžuonos (LKA 275), Alanta (LKA 377),
Kurkliai ir Balninkai (LKA 411). Be jau išvardytų vietovių, dar priside-
da tik pirmajame, arba rankraštiniame, šaltinyje paminėti Skiemonys
(LKA 343) (F1-216/1: 3)8.Tai leidžia manyti, kad kaip tik rytinė Uk-
mergės apskrities dalis ir laikyta rytiečių ketvirtųjų tarmės branduoliu.
8 Išskyrus Debeikius, nepakitusi išvardytų vietovių tarminė priklausomybė ksuota
iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio (Geržotaitė 2016: 71).
3 paveikslas. R4 ribų pokyčių seka (punktyrų – vidutinio ilgumo, ilgų – lini-
jomis pažymėti punktai nurodo rytiečių ketvirtųjų tarmės pokyčių seką)

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
186
Iš Zarasų apskrities vietovių Baranausko nurodytas tik Žiobiškis
(Baranovskij 1898: 51). Galimą tokią pačią lietuviškajame rankrašti-
niame apraše (F1-216/1: 3) ir laiške Weberiui (Alminauskis 1930:
73) Baranausko nurodytą tarminę dar Kamajų ir Rokiškio (LKA 147)
priklausomybę patvirtina Kazimiero Jauniaus paskelbta Zarasų apskrities
aprašo medžiaga, kurioje rašoma apie rytiečių ketvirtųjų tarmei būdingos
ypatybės paplitimą Zarasų apskrities pakraščiuose su Ukmergės apskriti-
mi (Javnisʼʼ 1894: 174–176; dar plg. Drotvinas, Grinaveckis 1970: 111).
Beveik nepakitusi į vakarus nuo Kamajų ir Rokiškio punktų
esančių vietovių tarminė situacija ksuota ir XX a. 6–7 dešimtmečių
dialektologų tyrimų duomenimis (Geržotaitė 2016: 153–155).
4.4. Rytiečiai penktieji
Labiausiai išsiskiria rankraštiniame šaltinyje esantis itin abstrak-
tus rytiečių penktųjų tarmės (dabartinės tarmių klasikacijos požiūriu,
rytų aukštaičių kupiškėnų) ploto aprašas (F1-216/1: 3). Iš jo matyti,
kad rytiečių penktųjų tarmė vartota pačiame Kupiškyje ir jo parapijos
apylinkėse (žr. 4 pav.).
4 paveikslas. R5 ribų pokyčių seka (punktyrų – vidutinio ilgumo, ilgų –
linijomis pažymėti punktai nurodo rytiečių penktųjų tarmės pokyčių seką)

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
187
Išryškėję kitų aprašų skirtumai pirmiausia susiję su vietovių
skaičiumi, minimų kiekviename šaltinyje. Daugiausia jų nurody-
ta Spechto paskelbtame Baranausko tarmių apraše (Specht 1922: 4;
dar žr. F1-E137: 53). Taigi likusieji rytiečių penktųjų tarmės aprašai
skiriasi išsamumu.
Be to, keliuose šaltiniuose nurodytos šios tarmės vietovės –
Palėvenė (~ LKA 205 Noriūnų punktą), Panemunis (~ LKA 86 Aukštad-
vario punktą) (Akielewicz 1890: 27; Specht 1922: 4; dar žr. F1-E137:
53) ir Čedasai (~ LKA 87 Užubalių punktą) (Specht 1922: 4; dar žr.
F1-E137: 53) – priskirtos Ukmergės apskričiai, nors akivaizdžiai įėjo į
Zarasų apskrities teritoriją (Geržotaitė 2015: 149) (žr. 4 pav.).
Iš šių aprašų matyti, kad rytiečių penktųjų tarme kalbėta ne tik
Kupiškyje, bet ir kitose šiaurės rytinės Ukmergės apskrities dalies vie-
tovėse: šiek tiek į vakarus nuo Kupiškio esančioje Palėvenėje (Ba-
ranovskij 1898: 51; Alminauskis 1930: 73), į pietvakarius – Subačiuje
(LKA 235) (Specht 1920: 4; dar žr. F1-E137: 53; Alminauskis 1930:
73), į pietus – Viešintose (LKA 237) (Baranovskij 1898: 51; Almi-
nauskis 1930: 73) ir pačiame Ukmergės apskrities paribyje esančiame
Skapiškyje (LKA 176) (Alminauskis 1930: 73)9.Taip pat šia tarme
kalbėta Zarasų apskrityje apie Panemunį ir Čedasus (Baranovskij
1898: 51), Panemunėlį (~ LKA 177 Roblių, Panemunėlio punktą)
(Akielewicz 1890: 27; Specht 1922: 4; dar žr. F1-E137: 53) iki Nemu-
nėlio upės (Akielewicz 1890: 27).
Taigi rytiečių penktųjų tarmės aprašai ne tiek skiriasi, kiek vieni
kitus papildo. Šios tarmės pokyčiai nėra tokie ryškūs. Visų šaltinių
duomenų analize ne tiek išryškinami rytiečių penktųjų tarmės poky-
čiai, kiek detalizuojamos šios tarmės, ypač centrinės jos dalies, ribos.
5. Išvados
Gretinamoji geolingvistinė naujai surastųjų Baranausko tarmių
aprašų analizė ne tik patvirtina straipsnio autorės jau atliktą kartogranę
9 Iš rekonstruoto Baranausko tarmių skirstymo žemėlapio matyti, kad Skapiškis buvo
ne Zarasų apskrityje, kaip gramatikoje nurodė Baranauskas, bet ties pačiu Uk-
mergės apskrities pakraščiu su Zarasų apskritimi (žr. Geržotaitė 2014, žemėl. Nr. 2;
2015: 149).

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
188
Baranausko tarmių skirstymo rekonstrukciją, bet ir ją patikslina bei
papildo.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Baranauskas tų pačių tarmėms
būdingų bruožų aprašymo laikėsi gana nuosekliai visuose iki šiol
žinomuose tarmių aprašuose, tačiau tarmių ribas nuolat tikslino. Vie-
nas pirmųjų bandymų jas apibrėžti, matyt, sietinas su labiausiai iš visų
aprašų besiskiriančia Akelaičio gramatika, kuri parengta remiantis
ankstyvaisiais Baranausko rankraščiais.
Visų Baranausko aprašų sugretinimas labiausiai išryškino kelių
šnektų bruožų turinčių rytiečių antrųjų ir trečiųjų tarmių ribų pokyčių
sekas. Žinota ar numanyta apie galimas tikrąsias ir kitų tarmių –
rytiečių ketvirtųjų ir penktųjų – ribas, tačiau tiksliausiai apibrėžti tų
tarmių centrinių dalių plotai.
Literatūra
Akielewicz 1890 – Akielewicz, Mikołaj. Gramatyka języka litewskiego.
Głosownia. Poznań: Nakładem Biblioteki Kórnickiej, 1890.
Alminauskis 1930 – Alminauskis, Kazys. Vyskupo Antano Baranausko
laiškai Hugo Weberiui. Archivum Philologicum, 1, 1930, 69–103.
Baranovskij 1898 – Baranovskij, Antonіj. Zametki о litоvskоmʼ jazike i
slоvаre. Sаnktpеtеrburgʼ: Tipоgrаfіja I. Akаdеmіi Nаukʼ, 1898.
Drotvinas, Grinaveckis 1970 – Drotvinas, Vincentas; Grinaveckis, Vladas.
Kalbininkas Kazimieras Jaunius. Vilnius: Mintis, 1970.
F1-E137 – Baranauskas, Antanas, [be datos]: Vysk. Baranausko „Mokslas lëtu-
viškos kalbos“ su laišku Weberiui / nuorašai / Priedai J. Gerulio paaiš-
kinimai ir laiškai prof. Būgai. Signatūra F1-E137. Rankraštis saugomas
Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje.
F1-216/1 – Baranauskas, Antanas, [be datos]: Moksl̄as Lëtùwiszkos kal̄bós.
Signatūra F1-216/1. Rankraštis saugomas Lietuvių literatūros ir tauto-
sakos instituto bibliotekos rankraštyne.
F1-216/2 – Baranauskas, Antanas, 1882: Mokslas Lëtuviszkos kalbõs. Sig-
natūra F1-216/2. Rankraštis saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos
instituto bibliotekos rankraštyne.
Geržotaitė 2014 – Geržotaitė, Laura. Antano Baranausko tarmių klasika-
cija (rekonstrukcija): žemėlapis ir komentarai. XXI a. pradžios lietu-
vių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
189
komentarai). Sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius:
Briedis, 2014, II žemėlapis ir komentaras (sp. įklija).
Geržotaitė 2015 – Geržotaitė, Laura. Geolingvistinė Antano Baranausko lie-
tuvių tarmių klasikacijos analizė. Kalbos istorijos ir dialektologijos
problemos, 4. Sud. Vilija Ragaišienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lie-
tuvių kalbos institutas, 2015, 133–165.
Geržotaitė 2016 – Geržotaitė, Laura. Lietuvos tarmių klasikacijos tyrimas
geolingvistiniu aspektu. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos
institutas, 2016.
Geržotaitė 2017 – Geržotaitė, Laura. Ramygalos šnekta lietuvių tarmių kla-
sikacijose: geolingvistinė analizė. Acta Linguistica Lithuanica, 77,
2017, 167–195.
Geržotaitė, Mikulėnienė 2014 – Geržotaitė, Laura; Mikulėnienė Danguolė.
Dabartinė lietuvių tarmių klasikacija ir Lietuvių kalbos atlaso punktai:
žemėlapis ir komentarai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvis-
tinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Sud.
Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 2014,
I žemėlapis ir komentaras (sp. įklija).
Girdenis, Zinkevičius 1966 – Girdenis, Aleksas; Zinkevičius, Zigmas. Dėl
lietuvių kalbos tarmių klasikacijos. Kalbotyra, 14, 1966, 139–147.
Javnisʼ 1894 – Javnisʼ, Kаzimir. [Nоvоаlеksаndrоvskij uezdʼ.]. Pаmjatnа-
ja knižkа Kоvenskoj gubеrnii nа 1895 gоdʼ. Kоvnа: Vʼ Tipоgrаi Gu-
bеrnskаgо Prаvlеnija, 1894, 174–176.
LKA I – Lietuvių kalbos atlasas, 1. Leksika. Ats. red. Kazys Morkūnas. Vil-
nius: Mokslas, 1977.
Mikulėnienė 2015 – Mikulėnienė, Danguolė. Kalbotyrinė Antano Bara-
nausko veikla: stereotipai. XXI amžiaus įžvalgos. Kalbos istorijos ir
dialektologijos problemos, 4. Sud. Vilija Ragaišienė, Violeta Meiliūnai-
tė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015, 11–42.
Mikulėnienė 2018 – Mikulėnienė, Danguolė. Lietuvių tarmėtyra: genezė,
raida ir paradigminiai lūžiai 1: Ikitarmėtyrinis laikotarpis. Lietuvių
tarmėtyros pradžia: tarmių skyrimas, tyrimų perspektyvų užuomazgos
ir jų tipai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018
(spausdinama).
Sabaliauskas 1979 – Sabaliauskas, Algirdas. Lietuvių kalbos tyrinėjimo is-
torija iki 1940 m. Vilnius: Mokslas, 1979.
Specht 1920 – Specht, Franz. Litauische Mundarten gesammelt von A. Ba-
ranowski, 1. Tekste. Leipzig: Verlag von K. F. Koehler, 1920.
Specht 1922 – Specht, Franz. Litauische Mundarten gesammelt von A. Ba-
ranowski, 2. Grammatische Einleitung mit lexikalischen Anhang.
Leipzig: Verlag von K. F. Koehler, 1922.

Linguistica Lettica 2018 ● 26
= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =
TLE II–IV – Tarybų Lietuvos enciklopedija, 2–4. Red. Jonas Zinkus. Vil-
nius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986–1988.
Zinkevičius 1966 – Zinkevičius, Zigmas. Lietuvių dialektologija. Lyginamo-
ji tarmių fonetika ir morfologija. Vilnius: Mintis, 1966.
Zinkevičius 1969 – Zinkevičius, Zigmas. Apie lietuvių kalbos tarmių
skirstymą. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 3(31).
Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1969,
365–380.