LYGINAMASIS INTERESŲ GRUPIŲ TYRIMAS

Full text

178 POLITOLOGIJA 2017/4 (88)
APŽVALGOS
(Online) ISSN 2424-6034
LYGINAMASIS INTERESŲ GRUPIŲ TYRIMAS1
Pastaruoju metu tiek Europoje, tiek pasaulyje atliekama nemažai in-
teresų grupių tyrimų. Iš tokių paminėtini JAV įgyvendintas moks-
lo projektas „Advokacija ir viešosios politikos formavimas“ (angl.
Advocacy and Public Policy Making, plačiau žr.: http://lobby.la.psu.
edu/), Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje vykdytas pro-
jektas INTERARENA (plačiau žr. http://interarena.dk/), „Organizuo-
tų interesų sistema Australijos viešojoje politikoje“ (angl. The Orga-
nised Interest System in Australian Public Policy, plačiau žr.: http://
interestgroupsaustralia.com/), keletą Europos valstybių apėmęs
EUROLOB II (plačiau žr.: http://www.mzes.uni-mannheim.de/pro-
jekte/eurolob/projekt.html) bei interesų grupių vaidmenį priimant
sprendimus ES analizavęs projektas INTEREURO (plačiau žr.: http://
www.intereuro.eu/public/). Pastarojo projekto tęsiniu galima laikyti
šiuo metu vykstantį projektą „Lyginamasis interesų grupių tyrimas“
(angl. Comparative Interest Group Survey – CIGS, plačiau žr.: http://
www.cigsurvey.eu/), kurį konansuoja Europos tyrimų taryba, Flan-
drijos tyrimų fondas (FWO-V) ir Slovėnijos tyrimų agentūra. Šiam
projektui vadovauja mokslininkai Janas Beyersas iš Antverpeno uni-
versiteto, Danica Fink Hafner iš Liublianos universiteto ir Williamas
Maloney iš Niukaslio universiteto. Lietuvoje nacionalinei CIGS
projekto grupei priklauso Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo
1 Informacija parengta vykdant projektą „Partijų ir interesų grupių sąveika: pobūdis,
priežastys, pasekmės (PIGS)“, kurį nansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutartis
Nr. MIP-030/2015).

179
APŽVALGOS
universitetų mokslininkai Algis Krupavičius, Ligita Šarkutė, Vaida
Jankauskaitė ir Vitalija Simonaitytė (plačiau žr.: https://www.cigsur-
vey.eu/the-project/lithuania/).
2016 m. rugsėjį–gruodį, vykdant projektą „Lyginamasis interesų
grupių tyrimas“, Lietuvoje buvo atlikta tarptautinė interesams ats-
tovaujančių organizacijų apklausa. Šis tyrimas, kuris yra Lietuvos
mokslo tarybos nansuojamo projekto „Partijų ir interesų grupių
sąveika: pobūdis, priežastys, pasekmės“ dalis, apima visas Lietuvos
interesų organizacijas, veikiančias nacionaliniu mastu, ir yra skirtas
išsiaiškinti šių organizacijų raidą, kasdienes veiklas, taikomas stra-
tegijas bei identikuoti iššūkius, su kuriais šios organizacijos susi-
duria. Analogiška apklausa jau buvo ar dar bus atlikta Slovėnijoje,
Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje,
Čekijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Juodkalnijoje.
Lyginamuojo interesų grupių tyrimu siekiama geriau suprasti pi-
lietinės visuomenės organizacijų funkcionavimą skirtinguose nacio-
naliniuose kontekstuose. Minėtos organizacijos susiduria su daugybe
sunkumų, biudžeto apribojimais, laiko trūkumu ir nuolat sudėtingė-
jančia teisine ir institucine aplinka. Kokią įtaką išvardyti veiksniai
daro interesus atstovaujančių organizacijų struktūrai ir kaip jos susi-
doroja su šiais sunkumais kaip tik ir atskleidžia lyginamojo interesų
grupių tyrimo metu surinkti išsamūs ir įvairiapusiai duomenys.
Lyginamajame interesų grupių tyrime dalyvaujančiose šalyse
buvo naudojamas bendras klausimynas, leidžiantis tarptautiškai pa-
lyginti surinktus duomenis. Kiekviena tyrime dalyvaujanti šalis klau-
simyną adaptavo atsižvelgdama į savo nacionalinį kontekstą.
Apskritai klausimyną sudaro kelios dalys, skirtos interesų grupių
struktūrai, jų veiklos būdams ir kanalams atskleisti. Klausimai, skir-
ti bendrai informacijai apie organizaciją ir jos narius, leido surink-
ti duomenis apie narystės tipą ir narių skaičių, vykdomas veiklas,
skverbtį, išlikimui grėsmę keliančius išbandymus, metinį biudžetą
bei nansavimo šaltinius. Klausimai apie narystę Europos Sąjungos

180 POLITOLOGIJA 2017/4 (88)
ar tarptautinio lygio organizacijose buvo skirti išsiaiškinti organizaci-
jų, kurioms priklauso interesų grupės, skaičių, paramos joms būdus,
įtaką sprendimams ir šios narystės naudą. Interesų grupių organiza-
cinę struktūrą leido identikuoti klausimai apie struktūrinių elemen-
tų išvystymą, sprendimų priėmimo procedūras ir veiklos organiza-
vimą, padalinių (jei tokių turėjo apklaustų interesų grupių atstovai)
vaidmenį ir autonomiją, narių, rėmėjų ir naudos gavėjų vaid menį ir
svarbą organizacijai vykdant įvairias veiklas. Lyginamajame intere-
sų grupių tyrime taip pat buvo siekiama išsiaiškinti interesų grupių
bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis būdus, veiklos sritis
ir įsitraukimo į jas mastą, ar interesus atstovaujančios organizacijos
pačios ar pagal užsakymą atlieka tyrimus. Minėtas tyrimas apėmė ir
su interesų organizacijose dirbančiu personalu susijusius klausimus,
tokius kaip apmokamų darbuotojų skaičius ir jų profesinė patirtis,
įdarbinimo kriterijai, personalo ugdymo veiklos, darbuotojų toles-
nės karjeros trajektorijos. Lyginamajame interesų grupių tyrime taip
pat aiškintasi, ar analizuojamose organizacijose naudojami veiklos
ir procesų efektyvumo ir rezultatyvumo matavimo bei vertinimo ro-
dikliai, kokie yra organizacijos gyvavimui svarbūs uždaviniai, kaip
tarp skirtingų valdžios lygmenų padalijamos lobizmo veiklos, ar
organizacijos siekė prieiti prie nacionalinio lygmens institucijų bei
konkrečių politinių partijų turėdamos tikslą paveikti viešąją politiką,
ar dalyvavo teismo procesuose, kokią informaciją teikė politinėms
institucijoms, kokias taikė tiesiogines ir netiesiogines poveikio po-
litikai strategijas, ar buvo aktyvios inicijuojant bendradarbiavimą su
politinėmis institucijomis, kokį dėmesį skiria ES politiniam lygme-
niui ir kaip siekia jį paveikti). Taip pat surinkta asmeninė informacija
apie respondentą ir jo profesinę patirtį (pareigos ir darbo stažas or-
ganizacijoje, funkcijos, karjeros pradžios vieta, gimimo metai, lytis,
išsilavinimo lygis ir sritis).
Dalyvauti lyginamajame interesų grupių tyrime buvo atrinktos
904 nacionaliniu lygiu veikiančios interesų organizacijos – profesi-

181
APŽVALGOS
nės sąjungos, darbdavių ir verslo asociacijos, viešojo intereso grupės
ir kt. Apklausoje dalyvavo 40 proc. atrinktų organizacijų, o tai leidžia
daryti patikimas išvadas apie visą nacionalinių interesų grupių sis-
temą Lietuvoje. Į tyrimo klausimyną išsamiai atsakė 365 organiza-
cijų atstovai (kiekvienos tyrime dalyvavusios interesų organizacijos
nuomonę reprezentuoja po vieną respondentą, kurie buvo tikslingai
atrinkti pagal einamas vadovaujamas pareigas).
Visų lyginamajame interesų grupių tyrime dalyvavusių šalių duo-
menys, naudoti klausimynai ir kita svarbi lydimoji medžiaga (res-
pondentų atrankos procedūros, duomenų aprašai ir pan.) yra prieina-
mi CIGS projekto tinklalapyje el. paštu asmeniškai pateikus prašymą
konkrečios šalies tyrimo grupės atstovui (plačiau žr.: https://www.
cigsurvey.eu/data/).
Lietuvos dalyvavimas CIGS projekto tyrėjų tinkle atveria unika-
lią galimybę tarptautiškai palyginti interesų atstovavimo speciką
daugiau nei dešimtyje Europos šalių ir kartu su užsienio kolegomis
rengti bendras publikacijas naudojantis tyrimo duomenimis.
LIGITA ŠARKUTĖ