Straipsnyje1 siekiama panagrinėti keletą su praeities suprekinimu susijusių probleminių blokų postindustrinėse, postmoderniose vartotojis˘kose visuomenėse. Pirma, analizuojama, kaip s˘iuolaikinės globaliosios kultūros ekonomikos kontekste vyksta urbanistinių centrų ir ypač senųjų istorinių miestų bei jų įvaizdžių komercializacijos procesas, kokias formas bei pavidalus jis įgauna. Ir, antra,
... [Show full abstract] svarstoma, ką tai galėtų reiks˘ti, kitaip tariant, ką tai sako apie pačią mūsų visuomenės būklę ir požiūrį į praeitį. Neabejojama, kad adekvatus socioekonominių tendencijų, su kuriomis susiduria neoliberalizmo veikiami miestai, pažinimas yra itin aktualus pokolonijinių ir pokomunistinių s˘alių visuomenėms, kurios, kaip kad Lietuva, vis dar ies˘ko savojo tapatumo susidurdamos su ekonominės ir kultūrinės globalizacijos is˘s˘ūkiais.