PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MITYBOS YPATUMŲ POKYČIAI. PALYGINAMASIS 2010 IR 2014 METŲ TYRIMAS

Abstract

Tyrimo medžiaga ir metodai. 2010 metais dviejose Vilniaus miesto pradinėse mokyklose anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 460 1-4 klasių mokinių tėvai. 2014 metais tose pačiose mokyklose analogiškai apklausti 346 tėvai. Duomenys analizuoti SPSS 22.0 programa. Kokybinių duomenų analizei naudotas Pearson‘o chi kvadratas (χ²). Duomenų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05. Rezultatai. 2010 metais sveikos mitybos rekomendacijų laikėsi 73,3% pradinukų tėvų, 2014 metais – 84,8%, atitinkamai kasdien pusryčiaudavo 65,7% ir 73,7% vaikų, prieš miegą valgantys vaikai 2010 metais sudarė 55,2%, o 2014 metais – 45,7%. 3 ir daugiau kartų per dieną daržoves 2010 metais valgė 12,2% respondentų vaikų, 2014 metais – 11,9%, atitinkamai vaisius 22,9% ir 25,0%, duoną ir grūdinius produktus – 28,5% ir 24,3%. Maisto papildus 2010 metais vartojo 44,4% pradinių klasių mokinių, 2014 metais – 52,6%. Išvados. Padaugėjo besilaikančių sveikos mitybos rekomendacijų tėvų, kasdien pusryčiaujančių, taip pat vartojančių maisto papildus vaikų. Reikšmingai sumažėjo prieš miegą valgančių vaikų.

Full text

17
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES
IN EASTERN EUROPE
ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online
2017, 27 tomas, Nr. 1, p. 17-21
DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.004
Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Žymantas Žandaras, el. p. zymantas.zandaras@gmail.com
VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH
Raktažodžiai: pradinių klasių mokiniai, mityba, mity-
bos pokyčiai.
Santrauka
Tyrimo medžiaga ir metodai. 2010 metais dviejose
Vilniaus miesto pradinėse mokyklose anoniminės
anketinės apklausos būdu apklausti 460 1-4 klasių
mokinių tėvai. 2014 metais tose pačiose mokyklo-
se analogiškai apklausti 346 tėvai. Duomenys ana-
lizuoti SPSS 22.0 programa. Kokybinių duomenų
analizei naudotas Pearson‘o chi kvadratas (χ²). Duo-
menų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai
p≤0,05.
Rezultatai. 2010 metais sveikos mitybos rekomen-
dacijų laikėsi 73,3% pradinukų tėvų, 2014 metais
– 84,8%, atitinkamai kasdien pusryčiaudavo 65,7%
ir 73,7% vaikų, prieš miegą valgantys vaikai 2010
metais sudarė 55,2%, o 2014 metais – 45,7%. 3 ir
daugiau kartų per dieną daržoves 2010 metais valgė
12,2% respondentų vaikų, 2014 metais – 11,9%, ati-
tinkamai vaisius 22,9% ir 25,0%, duoną ir grūdinius
produktus – 28,5% ir 24,3%. Maisto papildus 2010
metais vartojo 44,4% pradinių klasių mokinių, 2014
metais – 52,6%.
Išvados. Padaugėjo besilaikančių sveikos mitybos
rekomendacijų tėvų, kasdien pusryčiaujančių, taip
pat vartojančių maisto papildus vaikų. Reikšmingai
sumažėjo prieš miegą valgančių vaikų.
Įvadas
Vaikystėje ir paauglystėje formuojasi vaiko elgsenos ir
gyvensenos pagrindai, nulemiantys jau suaugusio asmens
sveikatą bei gyvenimo kokybę. Deja, būtent vaikystės ir
paauglystės laikotarpiu, kuomet žmogaus organizmas yra
itin jautrus, galimas įvairių rizikos veiksnių poveikis. [1,
2]. Vienas iš svarbiausių veiksnių – sveikatai nepalanki mi-
tyba, kuri gali būti vaiko antsvorio, nutukimo ir įvairių ligų
priežastimi [3]. Racionali, sveikos mitybos rekomendacijas
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MITYBOS YPATUMŲ POKYČIAI.
PALYGINAMASIS 2010 IR 2014 METŲ TYRIMAS
Žymantas Žandaras, Rimantas Stukas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas
atitinkanti mityba yra vienas iš pagrindinių sveiką augimą
ir kai kurių ligų prevenciją lemiančių veiksnių [3, 4]. Pasak
įvairių sričių specialistų, labai svarbu pradėti formuoti ir
ugdyti sveikos gyvensenos įpročius nuo ankstyvos vaikys-
tės, nes būtent tada susiformavę įpročiai gali išlikti visam
gyvenimui [5].
Maži vaikai yra viena jautriausių grupių, kuriai mityba
daro didžiausią įtaką [4]. Kol vaikas nelanko darželio ar
mokyklos, šeima atlieka svarbiausią vaidmenį formuoda-
ma mitybos įpročius. Vaikui pradėjus lankyti darželį ar mo-
kyklą, jo mityba pradeda priklausyti ir nuo ugdymo įstai-
gos [6]. Nustatyta, kad vaiko harmoningą augimą, fizinį ir
protinį brendimą lemia racionali mityba ir sveikos mitybos
įpročių susiformavimas. Suaugęs asmuo laikysis tokių mi-
tybos įpročių, kokie jam buvo išugdyti vaikystėje, todėl sie-
kiant geresnės ateities kartų sveikatos, būtina išskirtinį dė-
mėsį skirti tinkamų vaikų mitybos įpročių formavimui [7].
Lietuvoje yra atlikta gana daug tyrimų, nagrinėjančių
vaikų mitybos ypatumus, tačiau dažniausiai šiuose tyri-
muose skiriamas dėmesys aukštesnėse klasėse besimokan-
tiems mokiniams, kurių mitybos įpročius pakeisti sunku
[7]. Dažnai pamirštami pradinių klasių mokiniai, kurie dėl
to, kad jų įpročiai dar nėra pilnai susiformavę, kaip tik turė-
tų būti tyrėjų dėmesio centre. Taip pat svarbu paminėti, kad
dauguma mūsų šalyje atliekamų tyrimų, kuriuose anali-
zuojami vaikų mitybos ypatumai, priklauso momentiniams
paplitimo tyrimams, o tyrimų, kurių metu būtų vertinamas
pokytis toje pačioje pradinių klasių mokinių populiacijoje,
Lietuvoje beveik nėra. Verta atkreipti dėmesį, kad iki šiol
Lietuvoje buvo atliktas tik vienas pradinių klasių (pirmo-
kų) mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčių tyrimas
Marijampolės apskrityje. Taigi mūsų tyrimas išskirtinis
tuo, kad jo metu buvo nagrinėjami pradinių klasių mokinių
mitybos pokyčiai.
Nuomonė ir žinios visuomenėje apie sveikatai palan-
kius produktus ir mitybą dėl komercinės žiniasklaidos ne
visada patikimais moksliniais tyrimais pagrįstos skleidžia-
mos informacijos bei dėl vykdomų įvairių sveikatos stipri-

18
nimo programų nuolat keičiasi. Tėvų ir ką tik pradėjusių
lankyti mokyklą vaikų nuomonė ir žinios taip pat nuolat
keičiasi kartu potencialiai pakeisdamos mitybos įpročius,
todėl, norint išaiškinti tiek žiniasklaidos, įvairių vykdo-
mų programų daromą įtaką ir sužinoti, ar judama teisinga
linkme geresnės žmonių mitybos ir sveikatos link, svarbu
įvertinti pradinių klasių mokinių mitybos pokyčius. Būtent
šio amžiaus vaikų mitybos pokyčių įvertinimo svarba ir
lėmė mūsų tyrimo tikslą.
Tyrimo tikslas – nustatyti dviejų Vilniaus pradinių mo-
kyklų mokinių mitybos pokyčių ypatumus.
Tyrimo medžiaga ir metodai
2010 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
Visuomenės sveikatos instituto mokslininkai vykdė Vil-
niaus miesto pradinių klasių mokinių mitybos ir gyvense-
nos ypatumų tyrimą, kuriame buvo atrinktos dvi Vilniaus
miesto mokyklos, kuriose mokėsi pradinių klasių mokiniai.
2014 metų spalio – lapkričio mėnesiais, praėjus 4 metams
po pirmojo tyrimo, siekiant įvertinti Vilniaus miesto pradi-nių klasių mokinių mitybos pokyčius, tose pačiose moky-
klose buvo atliktas pakartotinis tyrimas. Abu momentiniai
tyrimai buvo atlikti anoniminės anketinės apklausos būdu
apklausiant kiekvieno pradinuko vieną iš tėvų. 2010 metais
anketos buvo išdalintos visiems mokyklose besimokiu-
siems mokiniams. Iš 575 anketų buvo grąžinta 460 anketų
(atsako dažnis 80%). 2014 metais iš 526 išdalintų anketų
buvo grąžinta 370 anketų (atsako dažnis 65,78%).
Statistinei duomenų analizei buvo naudota SPSS Sta-
tistics 22.0 programa. Kokybinių kintamųjų analizei buvo
naudotas Pearson‘o chi kvadratas (χ²), o kai buvo mažiau
nei 5 tikėtini dažniai – Fišerio tikslusis testas. Su WinPepi
11.39 programa buvo apskaičiuoti paplitimo rodiklių 95%
pasikliautiniai intervalai (95% P.I.). Duomenų skirtumas
laikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05.
2010 ir 2014 metais berniukų ir mergaičių skaičius buvo
panašus (atitinkamai berniukų 45,7% ir 47,7%, mergaičių
54,3% ir 52,3%). 2010 metais daugiausia mokinių mokė-
si trečioje (29,3%) bei ketvirtoje (28,3%,) klasėje, o 2014
metais apklaustų tėvų vaikų daugiausia buvo pirmokų bei
Metai
Besilaikantys sveikos mitybos reko-
mendacijų
n % 95 % P.I.
2010 m. (n=450) 330 73,3 69,1; 77,2
2014 m. (n=342) 290 84,8 80,6; 88,2
c2=15,016, p=0,0001
Metai
Valgymų skaičius per dieną
≤ 3 k./d. ≥ 4 k./d.
n % 95 % P.I. n % 95 % P.I.
2010 m.
(n=452)
151 33,4 29,2; 37,9 301 66,6 62,1; 70,8
2014 m.
(n=337)
103 30,6 25,9; 35,7 234 69,4 64,3; 74,1
c2=0,715, p=0,398
1 lentelė. Respondentų, teigiančių, kad jų šeimose laikomasi svei-
kos mitybos rekomendacijų, pasiskirstymas 2010 ir 2014 metais
2 lentelė. Respondentų vaikų pasiskirstymas pagal valgymų per
dieną skaičių 2010 ir 2014 metais
Metai
Pusryčiavimas
Taip Kartais Ne
n% 95 % P.I. n % 95 % P.I. n % 95 % P.I.
2010 m.
(n=458)
301 65,7 61,3; 69,9 92 20,1 16,7; 24,0 65 14,2 11,3; 17,7
2014 m.
(n=346)
255 73,7 68,8; 78,0 54 15,6 12,2; 19,8 34 10,7 7,9; 14,4
c2=5,895, l.l.s.=2, p=0,05
3 lentelė. Respondentų vaikų pasiskirstymas pagal pusryčiavimą prieš einant į moky-
klą 2010 ir 2014 metais
Metai
Respondentai, kurių vaikai užkan-
džiauja
n % 95 % P.I.
2010 m. (n=455) 386 84,8 81,3; 87,8
2014 m. (n=338) 281 83,1 78,8; 86,8
c2=0,419 , p=0,517
4 lentelė. Respondentų, teigiančių, kad jų vaikai užkandžiauja
tarp pagrindinių valgymų, pasiskirstymas 2010 ir 2014 metais
Metai
Respondentai, kurių vaikai valgo prieš
miegą
n % 95 % P.I.
2010 m. (n=455) 251 55,2 50,6; 59,7
2014 m. (n=330) 155 45,7 40,5; 51,0
c2= 6,931, p=0,008
5 lentelė. Respondentų, teigiančių, kad jų vaikai valgo prieš mie-
gą, pasiskirstymas 2010 ir 2014 metais
trečiokų (atitinkamai 30,6% ir 25,4%).
Rezultatai
Nustatyta, kad statistiškai reikšmin-
gai 2014 metais nei 2010 metais buvo
daugiau tėvų, kurie teigė, kad jų šeimoje
laikomasi sveikatos mitybos rekomen-
dacijų (84,8% ir 73,3% atitinkamai) (1
lentelė).
2010 metais 66,6% apklaustų tėvų
teigė, kad jų vaikai valgo 4 ir daugiau

19
kartų per dieną, 2014 metais taip teigusių tėvų dalis nežy-
miai padidėjo ir sudarė 69,4% (2 lentelė).
2014 metais prieš mokyklą kasdien pusryčiaujančių
vaikų (73,7%) buvo reikšmingai daugiau nei kasdien pus-
ryčiaujančių vaikų 2010 metais (65,7%). Taip pat nustaty-
ta, kad statistiškai reikšmingai 2014 metais buvo mažiau
vaikų, kurie prieš einant į mokyklą nepusryčiauja (10,7% ir
14,23% atitinkamai) (3 lentelė).
2010 metais tarp pagrindinių valgymų užkandžiavo
84,8% respondentų vaikų, 2014 metais užkandžiaujančių
vaikų dalis 83,1%, tačiau šis skirtumas statistiškai reikš-
mingas nebuvo (4 lentelė).
55,2% tėvų 2010 metais teigė, kad vaikai valgo prieš
miegą, 2010 metais taip teigusių tėvų dalis statistškai reikš-
mingai sumažėjo ir sudarė 45,7% respondentų (5 lentelė).
Vertinant įvairių maisto produktų grupių, tokių kaip
vaisiai, daržovės, pieno produktai, vartojimo ypatumus
2010 bei 2014 metais reikšmingų skirtumų nustatyta nebu-
vo (6 lentelė). Tyrimo duomenimis, 2010 metais 3 ir dau-
giau kartų per dieną daržoves valgydavo tik 12,2% respon-
dentų vaikų, 2014 metais taip besimaitinančių vaikų dalis
sumažėjo ir sudarė tik 11,9%. Nustatyta, kad padaugėjo
vaikų, 3 ir daugiau kartų per dieną valgančių vaisius (nuo
22,9% 2010 metais iki 25,0% 2014 metais), tačiau suma-
žėjo vaikų, kurie 3 ir daugiau kartų per dieną vartoja duoną
ir grūdinius produktus (nuo 28,5% 2010 metais iki 24,3%
2014 metais). 2014 metais pieno produktus 2 kartus per
dieną ir rečiau valgančių vaikų buvo mažiau nei 2010 me-
tais (74,8% ir 75,3% atitinkamai). Mėsą, žuvį, paukštieną ir
Metai
Daržovių valgymų skaičius per dieną
2 k./d. ir rečiau 3 k./d. ir daugiau
n % 95 % P.I. n % 95 % P.I.
2010 m. (n=460) 404 87,8 84,5; 90,5 56 12,2 9,5; 15,5
2014 m. (n=345) 304 88,1 84,3; 91,1 41 11,9 8,9; 15,7
c2=0,016, p=0,901
Vaisių valgymų skaičius per dieną
2010 m. (n=460) 355 77,1 73,1 80,8 105 22,9 19,2; 26,9
2014 m. (n=345) 258 75,0 70,2; 79,3 86 25,0 20,7; 29,8
c2=1,718, p=0,190
Duonos ir grūdinių produktų valgymų skaičius per dieną
2010 m. (n=460) 329 71,5 67,2; 75,5 131 28,5 24,6; 32,8
2014 m. (n=345) 261 75,7 70,9 79,9 84 24,3 20,1 29,1
c2=0,514, p=0,474
Pieno produktų valgymų skaičius per dieną
2010 m. (n=460) 346 75,3 71,1 78,9 114 24,7 21,1 28,9
2014 m. (n=345) 258 74,8 69,9; 79,1 87 25,2 20,9 30,1
c2=0,020, p=0,888
Mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių valgymų skaičius per dieną
2010 m. (n=460) 388 84,3 80,7 87,46 72 15,7 12,6; 19,3
2014 m. (n=345) 302 87,2 83,4 90,46 44 12,7 9,6 16,6
c2=1,381, p=0,240
6 lentelė. Respondentų vaikų įvairių maisto produktų grupių var-
tojimo ypatumai 2010 ir 2014 metais
Metai
Respondentai, kurių vaikai vartoja
maisto papildus
n % 95 % P.I.
2010 m. (n=455) 202 44,4 39,9; 49,0
2014 m. (n=342) 180 52,6 47,3; 57,9
c2= 5,307, p=0,021
7 lentelė. Respondentų, teigiančių, kad jų vaikai vartoja maisto
papildus, pasiskirstymas 2010 ir 2014 metais
Metai
Ekologiškų maisto produktų įtraukimas į racioną
Taip Kartais Ne
n % 95 % P.I. n % 95 % P.I. n % 95 % P.I.
2010 m.
(n=454)
245 43,9 49,4; 58,5 192 42,3 37,8; 46,8 17 3,8 2,4; 5,9
2014 m.
(n=344)
202 58,7 53,5; 63,8 121 35,2 30,3; 40,4 21 6,1 4,0; 9,2
c2=5,607, p=0,061
Metai
Išgertų skysčių kiekis
0,5-1 l./d. 1-1,5 l./d. 1,5-2 l./d.
n % 95 % P.I. n % 95 % P.I. n % 95 % P.I.
2010 m.
(n=454)
217 47,8 43,2; 52,4 198 43,6 39,1; 48,2 39 8,9 6,4; 11,5
2014 m.
(n=345)
172 49,9 44,6; 55,1 156 45,2 40,1; 50,5 17 4,9 3,1; 7,8
c2=4,037, l.l.s.=2, p=0,133
8 lentelė. Ekologiškų maisto produktų įtraukimas į vaiko mitybos racioną 2010 ir 2014 me-
tais
9 lentelė. Respondentų vaikų pasiskirstymas pagal išgeriamų skysčių kiekį per dieną 2010
ir 2014 metais
kitus baltyminius produktus 2010
metais 2 kartus per dieną ir rečiau
valgė 84,3% respondentų vaikų,
2014 metais – 87,3%.
2010 metais maisto papildus
(vitaminus, mineralus ir pan.) var-
tojo 44,4% respondentų vaikų, o
2014 metais – 52,6%. Šis nusta-
tytas skirtumas buvo statistiškai
reikšmingas (7 lentelė).
Vertinant ekologiškų maisto
produktų įtraukimą į mitybos ra-
cioną 2010 bei 2014 metais reikš-
mingų skirtumų nustatyta nebuvo,
tačiau svarbu paminėti, kad per
ketverius metus padaugėjo res-
pondentų, į vaiko mitybos racioną
įtraukiančių ekologiškus produktus
(2014 metais – 43,9%, 2014 metais
– 58,7%), (8 lentelė).
Respondentų vaikai pagal išge-

20
riamų skysčių kiekį per dieną 2010 bei 2014 metais pasi-
skirstė panašiai. 2010 metais 1,5-2 litrus per dieną skysčių
išgerdavo 8,9 % vaikų, 1-1,5 litrus per dieną – 43,6 %,
2014 metais atitinkamai – 4,9 % ir 45,2 %, tačiau šie skir-
tumai statistiškai reikšmingi nebuvo (9 lentelė).
Rezultatų aptarimas
Vaiko mityba priklauso nuo jo šeimos mitybos. Jei šei-
mos mityba bus nepalanki sveikatai, tuomet tai darys įtaką
vaiko sveikatai [8]. 2013 metais Klaipėdoje atlikto tyrimo
duomenimis, 66,7 % tėvų savo ikimokyklinio amžiaus at-
žalas sveikos mitybos ugdo patys, o 73,0 % žinojo apie
sveikos mitybos piramidę, ir iš jų 30 % nurodė, kad va-
dovaujasi jos nurodymais, 55 % – kartais [9]. 2014 metų
Klaipėdos 3-4 klasių mokinių mitybos tyrimo duomenimis,
53,8 % su tėvais kartais kalbasi apie sveiką mitybą [9].
Mūsų atliktame tyrime 2014 metais 84,8 % respondentų
nurodė, kad šeimoje laikosi sveikos mitybos rekomendaci-
jų, 2010 metais – 73,3 %.
Vaikams rekomenduojama reguliariai per dieną valgyti
4 kartus ir daugiau kartų [10]. 2010 metais vykdyto Lietu-
vos didžiųjų miestų pirmokų mitybos tyrimo duomenimis,
4 ir daugiau kartų per dieną valgė 69,1% pirmokų [9]. Ma-
rijampolėje 2013 metais atlikto 2008 ir 2013 metų pirmokų
mitybos įpročių palyginamojo tyrimo duomenimis, 2008
metais 4 ir daugiau kartų per dieną valgydavo 81,4% pir-
mokų, 2013 metais – 67,3% [11]. Atlikus mūsų tyrimą nu-
statyta, kad 2010 metais 4 ir daugiau kartų per dieną valgė
66,6% (70,7 % pirmokų) respondentų vaikų, o 2014 metais
– 69,4% (79,4 % pirmokų).
2008 ir 2013 metais Marijampolėje vykdyto pirmokų
mitybos tyrimo duomenimis, 2008 metais pusryčius kas-
dien valgydavo 65,0% pirmokų, 2013 metais – 58,2%,
atitinkamai niekada nevalgydavo pusryčių 10,2% ir 8,7%
vaikų [11]. 2014 metais Klaipėdoje vykdyto 3-4 klasių mo-
kinių mitybos tyrime 62,7% mokinių nurodė, kad visuomet
valgo pusryčius, o 4,7% teigė niekada nevalgantys pusry-
čių [9]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 2010 metais pus-
ryčius kasdien valgydavo 65,7% pradinių klasių mokinių,
2014 metais – 73,7% vaikų.
2014 metų Klaipėdoje vykdyto 3-4 klasių mokinių mi-
tybos tyrimo duomenimis, 25,4 % respondentų nurodė, kad
visada perka ekologiškus maisto produktus, 9,8% apklaus-
tųjų teigė niekada tokių produktų neperka [9]. Mūsų atlikto
tyrimo duomenimis, 2010 metais ekologiškų maisto pro-
duktų į vaiko mitybos racioną įtraukdavo 43,9% tėvų, nie-
kada neįtraukdavo –3,8%, (2014 metais atitinkamai 58,7%
ir 6,1%).
JAV atlikto tyrimo duomenimis, 4-8 metų vaikai per
dieną išgeria 0,35 litro vandens, 9-13 metų – 0,5 litro [12].
Mūsų tyrimo duomenimis, daugiausia vaikų išgeria 0,5-1
litro skysčių per dieną (2010 metais – 47,8%, 2014 metais
– 49,9%).
Išvados
1. Padaugėjo tėvų, teigiančių, kad jų šeimose laikoma-
si sveikos mitybos rekomendacijų, bei sumažėjo tėvų, tei-
giančių, kad jų atžalos valgo prieš miegą.
2. Padaugėjo prieš mokyklą kasdien pusryčiaujančių
vaikų, taip pat pradinukų, kurie vartoja maisto papildus.
3. Nepasikeitė dalis vaikų, valgančių 4 ir daugiau kartų
per dieną, užkandžiaujančių tarp pagrindinių valgymų bei
vartojančių mažiau nei rekomenduojama daržovių, vaisių
ir grūdinių produktų.
4. Ekologiškų maisto produktų įtraukimas į mitybos
racioną bei vaikų išgeriamų skysčių kiekis išliko panašus.
Literatūra
1. Dailidienė N., Juškelienė V., Naudžiūtė S. Lietuvos vaikų,
lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sveikatos būklė.
Visuomenės sveikata, 2009; 3: 3-8.
2. Sabaliauskas R. Saugi ir sveika aplinka vaikams. Slauga, 2004;
9(93): 3-5.
3. Stukas R., Šurkienė G. Mityba ir jos vertinimas. Vilnius. Vil-
niaus universiteto leidykla, 2009.
4. Licari L. et al. Children‟s health and environment. Developing
action plans. WHO 2005; 88.
5. Strukčinskienė B., Raistenskis J., Šopagienė D., Kurlys D., Sta-
siuvienė D., Griškonis S., Radžiuvienė R. Vaikų fizinis aktyvu-
mas ir sveikata. Klaipėda. S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2012.
6. Dixey R, Heindl I, Loureiro I, Pérez-Rodrigo C, Snel J, Warn-
king P. Healthy eating for young people in Europe. A school-
based nutrition education guide, 1999.
7. Petrauskienė A., Albavičiūtė E., Žaltauskė V., Navardauskaitė
T. Penkių didžiųjų Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai.
Visuomenės sveikata, 2012; 4(59):103-111.
8. Montvilienė I., Žuravliova T., Norkienė S., Mažrimas A.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba tėvų požiūriu. Sveikatos
mokslai, 2014; 4:44-47.
https://doi.org/10.5200/sm-hs.2014.067
9. Strukčinskienė B., Strazdienė N., Griškonis S. Pradinių klasių
mokinių mitybos namuose ir mokykloje ypatumai. Sveikatos
mokslai, 2015; 4:5-9.
https://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.063
10. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus uni-
versiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas.
Sveikos mitybos rekomendacijos" Vilnius, 2010; 22.
11. Petrauskienė A., Rugytė A., Albavičiūtė E. Marijampolės
apskrities pirmokų mitybos ir fizinio išsivystymo ypatumai
ir pokyčiai per penkerius metus. Visuomenės sveikata, 2014;
2(65):87-96.

21
12. Adam Drewnowski et al. Water and beverage consumption
among children age 4-13y in the United States: analyses of
2005-2010 NHANES data. Nutrition Journal. 2013; 12(1):1-9.
https://doi.org/10.1186/1475-2891-12-85
CHANGES OF NUTRITIONAL HABITS OF PRIMARY
SCHOOLCHILDREN. COMPARATIVE STUDY OF
YEAR 2010 AND 2014
Ž. Žandaras, R. Stukas
Key words: pupils of primary school, diet, changes in diet.
Summary
The aim of the study to compare eating habits of pupils of
primary schools in two schools in Vilnius city in a time period
between 2010 and 2014..
Material and methods: In 2010 in two primary schools in
Vilnius city 460 parents of pupils’ forms 1-4 were questioned in a
technique of anonymous survey. In 2014 346 parents were ques-
tioned by analogy. Data were analyzed using program SPSS 22.0.
For qualitative data analysis Pearson’s chi-square (x²) was used.
The difference was considered statistically significant when p<0,05.
Results: In 2010 73,3 % parents of pupils of primary schools
followed a healthy dietary recommendations, in 2014 the percentage
increased to 84,8 %, respectively 65,7 % and 73,7 % had breakfast
every day, 55,2 % and 45,7% ate before going to sleep. In 2010 12,2
% of children respondents ate vegetables 3 and more times a day,
in 2014 – 11,9%, in line with fruit 22,9 % and 25,0%, bread and
cereal – 28,5% and 24,3 %. In 2010 44,4 % of pupils of primary
schools consumed food supplements, in 2014 – 52,6 %.
Conclusions: The numbers increased of parents who follow a
healty dietary recommendations and of primary school pupils who
have breakfast, consume food supplements.
Correspondence to: zymantas.zandaras@gmail.com
Gauta 2017-01-09