ArticlePDF Available

PARTIZANŲ VADŲ KOLEKTYVINĖ BIOGRAFIJA

Authors:
Article

PARTIZANŲ VADŲ KOLEKTYVINĖ BIOGRAFIJA

Abstract

Straipsnyje pristatomas Lietuvos partizanų vadovybės prozopografinis tyrimas. Surinkti duomenys leido nuosekliai išskirti ir aptarti tiriamų asmenų skirtumus ir panašumus šiose srityse: kartų, šeimos, socialinės bei teritorinės kilmės, civilinio ir karinio išsilavinimo, veiklos iki pasitraukimo partiza­nauti, darbų ir nuopelnų įsitraukus į ginkluotą antisovietinį pogrindį. Gauti rezultatai leido sukurti gana aiškų ir tolygų laisvės kovų vado paveikslą: kilęs iš tris ar daugiau vaikų turinčios ūkininkų šeimos, įgijęs vidurinį išsilavinimą, tarnavęs kariuomenėje, vedęs, Lietuvos išlaisvinimo klausimu užsiangažavęs dar iki tapimo laisvės kovotoju.
84
ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2016 38
PARTIZANŲ VADŲ KOLEKTYVINĖ BIOGRAFIJA
Enrika Žilytė
Doktorantė
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
El. paštas: enrika.zilyte@gmail.com
Santrauka. Straipsnyje pristatomas Lietuvos partizanų vadovybės prozopogranis tyrimas. Surinkti
duomenys leido nuosekliai išskirti ir aptarti tiriamų asmenų skirtumus ir panašumus šiose srityse: kartų,
šeimos, socialinės bei teritorinės kilmės, civilinio ir karinio išsilavinimo, veiklos iki pasitraukimo partiza-
nauti, darbų ir nuopelnų įsitraukus į ginkluotą antisovietinį pogrindį. Gauti rezultatai leido sukurti gana
aiškų ir tolygų laisvės kovų vado paveikslą: kilęs iš tris ar daugiau vaikų turinčios ūkininkų šeimos, įgijęs
vidurinį išsilavinimą, tarnavęs kariuomenėje, vedęs, Lietuvos išlaisvinimo klausimu užsiangažavęs dar
iki tapimo laisvės kovotoju.
Reikšminiai žodžiai: laisvės kovos, partizanai, vadai, kolektyvinė biograja.
Keywords: anti-Soviet armed resistance, partisans, leaders, collective biography.
Įvadas
LietuvojepoAntrojo pasauliniokaro vy-
kusi ginkluota rezistencija – vienas svar-
biausių mūsų valstybės ir tautos istorijos
epizodų. Šio istorinio tarpsnio reikšmin-
gumą patvirtina ne tik jį tyrę istorikai1,
bet ir sociologai. Irena Šutinienė Antrąjį
pasaulinį karą ir pokario represijas išski-
ria kaip svarbią kolektyvinės atminties,
daugprisidėjusios prie tautinėstapatybės
formavimosi,dalį,opokariopartizanųpa-
minklaimokslininkėsatliktojeapklausoje
buvovienaišpalygintidažnaiminėtųtau-
tinionaratyvoreprezentacijosformų2. Tai-
gi,laisvės kovos –ne tik svarbiistorinės
1 B.Gailiusdaroišvadą,kadpartizanųkaras,ko
gero,buvęssvarbiausiasirlemtingiausiasXXa.Lietu-
vosistorijosmomentas.B.Gailius,2006,p.219.
2 I. Šutinienė,2008,p.119,126–127.
atminties, bet ir lietuviškosios tapatybės
dalis, todėl moksliniai partizaninio karo
Lietuvojetyrinėjimaiturėtųilgaiišliktiak-
tualūs.Norsšiuo metu, praėjusketvirčiui
amžiaus nuo valstybės nepriklausomybės
atkūrimo,turimetikrainemažaitoligražu
ne vienpusiškų tyrimų, parašyta sintezių
irmonograjų, išleista dokumentiniųšal-
tinių rinkinių apie pokario laisvės kovas,
erdvėsmokslinei veiklai,naujiemspožiū-
riamsirmetodamstaikytidarapstu.
Partizanų vadai kaip visuma – viena
iš tokių, kol kas beveik visai netyrinėtų,
temų.Sovietinėjeliteratūrojerandamebe-
kompromisiųteiginiųapienacionalistinių
gaujų vadeivas – buvusius buržuazinės
kariuomenės karininkus, užkietėjusius
liaudiespriešusirhitlerininkų tarnus, ku-
rie,naciųokupacijosmetais įgijęnemažą
85
žmonių žudymo patirtį, vos pasibaigus
karui ėmė leisti įsakymus ir direktyvas,
nurodinėti,kaipirkąžudyti3.Žinoma,kad
tokie teiginiai šiandien neįtikina, tačiau
lietuviškoje istoriograjoje retai galima
rasti bendrų žinių apie laisvės kovotojų
vadus,ojeitokiųžiniųirpasitaiko,taidaž-
niausiaipabrėžiamavadų,kaipkarininkų,
įgytapatirtisnepriklausomosLietuvoska-
riuomenėje4arsąsajossuLietuvoslaisvės
armija5. Toks pateikiamos informacijos
fragmentiškumas – nemaža spraga, juk
vadovaujantysasmenysreprezentuojavisą
judėjimą,yra lygjo veidrodis.Manytina,
kadspragabūtųbentišdaliesužpildyta,iš-
tyrusLietuvojepokariuvykusiosginkluo-
tosrezistencijosvadųbiograniusduome-
nis,mėginantapčiuoptibeiišryškintijuose
atsispindinčius tarpusavio panašumus ir
skirtumus.
Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti,
palyginti partizanų vadų biograjas įvai-
riaisaspektaisirnustatyti,argalimakalbėti
apietolygų,vientisąpartizanųvado„por-
tretą“. Tam pasitelkiami šie uždaviniai:
1) ištirti tokius būsimųjų partizanų vadų
gyvenimo socialinius aspektus: socialinė
kilmė, šeimos ir išsilavinimo (civilinio
bei karinio) veiksniai; 2) atskleisti, kaip
ginkluotosios pokario rezistencijos prie-
šakyjestovėjęasmenysbuvointegravęsiį
visuomenę–kokiaveiklaužsiėmė,kokio-
sevisuomeninėseorganizacijosedalyvavo
prieštapdami partizanais; 3)nustatyti, ar
tiriamiasmenys,priešįsiliedami į laisvės
kovųdalyviųgretas,buvokaipnorssusi-
jęsurezistencineveikla;4)atskleistivadų
3 V. Ditkevičius,Z.Vasiliauskas,1964,p.9.
4 D. Kuodytė,2004,p.201.
5 K.K.Girnius,1987,p.206.
partizaninėsveiklosdetales, įnašą įvado-
vaujamąjudėjimą,svarbąjame.
Tyrime partizanų vadais laikomi apy-
gardų, sričių vadai ir Lietuvos Laisvės
KovosSąjūdžioTarybosnariai–1949m.
vasario16d.deklaracijossignatarai.Toks
pasirinkimasnėra atsitiktinis. Šiuoatveju
apygarda – gana stambus (ir pirminiam
tyrimui pakankamas) ginkluotos rezis-
tencijos organizuotumą ir centralizaciją
liudijantis vienetas. Apygardos, kaip vie-
ną svarbiausių vietų judėjime užimančio
junginio,vaizdinys tvirtai įsišaknijęs tiek
informacinio,tiek tiriamojo pobūdžio šių
dienųdarbuose – įvairiosdokumentų pu-
blikacijos,nuotraukųalbumai,atsiminimų
rinkiniaidažnaibūnabūtentapietamtikrą
apygardą,opokario laisvės kovųžemėla-
pyjeLietuvapadalytaįdevyniaspartizanų
apygardas.Ko gero, dar svarbesnis tokio
pasirinkimo argumentas yra pačios gin-
kluotos rezistencijos metu susiklosčiusi
apygardosreikšmė –dar tikkuriant, -
ginant išgryninti Vyriausiosios partizanų
vadovybės schemą, minimas būtent šis
vienetas, kaip svarbus teritorinis, organi-
zuotas junginys, ar junginys, atsiunčian-
tissavo atstovus į monolitinę vyriausiąją
ginkluotosrezistencijosvadovybę6.Taigi,
apygardųvadus galimevadintinetiktoje
teritorijoje partizanams vadovaujančiais
asmenimis,betirvyriausiosiosvadovybės
atstovais.
Institucija,reprezentuojančiaaukščiau-
siąpolitinębeikarinęvaldžiąginkluotoje
pokario rezistencijoje, pasirinktas Lie-
tuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (toliau –
LLKS),kaip visiškai partizanųiniciatyva
6 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A.Kašėta,B.Ulevi-
čius,1996,p.136.
86
irtikišpartizanaujančiųasmenų,beišori-
niųasmenųirpriešųinltracijos,sudarytas
valdžiosorganas;LLKS parengta irpasi-
rašytadeklaracija LLKSTarybąpaskelbė
„aukščiausiu tautos politiniu organu, va-
dovaujančiu politinei ir karinei tautos iš-
silaisvinimokovai“. Ši Tarybaatstovauja
„visas Lietuvos teritorijoje esančias vie-
ningos vadovybės organizacijas“, kurio-
mis vadinamos partizanų sritys su savo
sudėtyje esančiomis apygardomis7. Taip
įtvirtinama ne tik apygardų, bet ir sričių
svarba.Svarbuirtai,kadnuo1949m.apy-
gardosvadopaskyrimą tvirtindavosrities
vadas8.Teigtina,jogaptariamudokumentu
buvogalutinaiapibrėžtavadovavimogin-
kluotampasipriešinimuischema,pasirink-
ta ir šiame tyrime. Būtina paminėti, kad
tyrimevadaisnelaikomi asmenys,kurie į
judėjimąbuvoinltruotisovietųrepresinių
struktūrųirvadovaujamąsiaspozicijas-
ėmėtikdėlkenksmingosšiųveiklos,sie-
kiančios sunaikinti ginkluotą pokario pa-
sipriešinimą (netaikoma asmenims, kurie
vadaibuvoikiužverbavimo,pvz.,Vytauto
apyg. vadas J. Kimštas-Dobilas9), tokia
tradicija susiklosčiusi ir įvairiuose žiny-
nuosebeikituoseinformacijosšaltiniuose.
Straipsnyje nagrinėjamos temos chro-
nologijąkonkrečiaiapibrėžtisunku.Įpras-
tainurodoma,kadpartizaninėskovosvyko
1944–1953 m.10, tačiau toks laikotarpis
nusakotik chronologinestiriamų asmenų
7 „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos
Deklaracija“, in:D.Kuodytė,A.Kašėta(sud.),Laisvės
kovos 1944–1953 m.,Kaunas,1996,p.311.
8 D. Kuodytė,A.Kašėta,1996,p.10.
9 Lietuva. Biograjos, t. III (autoriųkolektyvas),
Vilnius,2012,p.320–321.
10 Antisovietinis pasipriešinimas, [prieigainterne-
tu], in: http://www.genocid.lt/centras/lt/1486/a/, [2016
1017].
veiklosribas, pagalkurias šiebuvo pasi-
rinkti, bet neatspindi viso nagrinėjamo
laikotarpio– išsikelti tikslaiir uždaviniai
reikalaujaskvarbausžvilgsnioįankstesnį
vadų gyvenimą, todėl daug dėmesio bus
skiriamatiek sovietų beinacių okupacijų
metamsAntrojopasauliniokaropradžioje,
tieknepriklausomosLietuvoslaikotarpiui,
kai daugelis būsimų partizanų pergyveno
intensyviausiąsocializacijoslaikotarpį,lė-
musįvertybių,požiūriųirasmenybėssusi-
formavimą.
Atliekant šį tyrimą pritaikyta prozo-
pograjosmetodika–sudarytasspecialus
klausimynasir jo pagrindu sudarytos an-
ketos užpildytos atskirai kiekvienam ti-
riamosgrupėsindividui(suklausimynuir
užpildytomisanketomisgalimasusipažinti
internete11). Tinkamai apdorojus duome-
nis,šimetodikaleidžiaišskirtiirapžvelg-
titiriamus asmenis siejančiuspanašumus
ir išryškėjusius jų skirtumus, apibūdinti
bendrąistorijos veikėjųbiogranį foną12.
Nors prozopograjos, kaip tyrimo meto-
do,taikymo ištakųgalime ieškotiXIX a.
pabaigosistorikųdarbuose,kuriuosebuvo
nagrinėjamas vieno ar kito laikotarpio
senovės Romos elitas13, lietuviškoje is-
toriograjoje jis pradėtas taikyti palygin-
ti neseniai – pirmieji jį pritaikė istorikai
A. Ragauskas14, R. Petrauskas15, tirda-
mi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės,
11 Lietuvos partizanų vadų sąrašai ir prozopo-
graja, [prieiga internetu], in: https://drive.google.
com/file/d/0BwdFrA41UdSQQnNoV3FQejd6V2s/
view?usp=sharing,[20161024].
12 K. Verboven, M. Carlier, J. Dumolyn, 2007,
p. 40, [prieiga internetu], in: http://prosopography.
modhist.ox.ac.uk/images/01%20Verboven%20pdf.pdf,
[20161024].
13 Tenpat,p.42.
14 A.Ragauskas,2002,p.39–40.
15 R.Petrauskas,2003,p.23.
87
Abiejų Tautų Respublikos diduomenę.
Naujosios istorijos baruose metodą pasi-
telkėV.Selenis, tirdamas tarpukario Lie-
tuvos istorikų bendruomenę16. Apskritai,
metodas siūlytinas taikyti gana plačiame
teminiame lauke, pabrėžiamos puikios jo
pritaikomumo perspektyvos šiam tyrimui
aktualiame opozicijos, maištininkų, ypač
jųvadų,tyrimolauke17.
Istoriograja. Kolektyvinės biogra-
jostipotyrimųpartizanųistorijosbaruose
jaubūta(D.Noreika tyrė vienos ginkluo-
tųrezistentųkuopos nariųpriklausomybę
įvairiomsginkluotomsstruktūromsikipa-
sitraukimoį pogrindį18),tačiau niekopa-
našauskolkasnėrapadarytasuvienaipar
kitaipsuprantamapartizanųvadovybe,tad
daugiausia teko remtis bendro pobūdžio
veikalais,įvairiapusiškaiaptariančiaispo-
kario ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje.
Šiamekontekste išskirtinasN. Gaškaitės,
D.Kuodytės,A.Kašėtos ir B.Ulevičiaus
bendro darbo vaisius19,kuriamekonepre-
ciziškaiaprašytaapygardųistorija,centra-
lizacijosbeivyriausiosiosvadovybėskūri-
moraida,neretaiiliustruojamatamtikrais
partizanų vadų sprendimais ar net asme-
ninėmis savybėmis. Svarbus ir Kęstučio
K.Girniausbeveikprieštrisdešimtmečius
išeivijoje išleistas pamatinis veikalas20,
kurisprieštaiminėtamgalbūt nusileidžia
išsamumu,bet,kogero,lenkianovatoriš-
kumu (išleidimo metų kontekste), jo au-
toriaus pateiktas galimas apsisprendimo
partizanauti priežastis naudoja kone visi
16 V.Selenis,2007,p.9.
17 K. Verboven, M. Carlier, J. Dumolyn, 2007,
p.49.
18 D.Noreika,2012,p.47–73.
19 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A.Kašėta,B.Ulevi-
čius,1996.
20 K.K.Girnius,1987.
vėlesnilaisvėskovų tyrėjai,beto, čia-
samiai išnagrinėtas Lietuvos laisvės ar-
mijos(toliau– LLA) vaidmuoginkluota-
me antisovietiniame pasipriešinime, šiuo
klausimupateiktasoriginaluspožiūris,tei-
giantis,jogorganizacijatoligražutopasi-
priešinimonesukėlė,opriklausymasLLA
nepadarė jos narių būsimais partizanais,
norsšiedažnaisėkmingaiįsiliejoįlaisvės
kovas, neretai perimdami vadovaujamas
pareigas21.
Kontekstinė literatūra pravertė aiški-
nantis paskirus būsimųjų partizanų vadų
gyvenimomomentusirypatybes.Tai–so-
ciologės S. Kraniauskienės disertacija22,
kurioje įvairiais aspektais nagrinėjama
skirtingųkartųsocializacija,savimonėsir
identitetosu(si)formavimas.Lietuvosšau-
lių sąjungos (toliau – LŠS) narių sąsajos
su ginkluotu antisovietiniu, antinaciniu
pogrindžiuirjamevykdytaveiklaatsklei-
džiamiS.Jegelevičiaus23irD.Kuodytės24
publikacijose,čiadėmesioskiriamairpar-
tizanų vadų, kaip buvusių šaulių, veiks-
niui;pačiosLŠS,kaiporganizacijos,idėja,
ideologijairskirtingibruožaigananeblo-
gai atskleidžiami keliuose specialiuose
leidiniuose25. Švietimo sistemos gairės,
tikslaiir orientacijostarpukariu aprašomi
tamskirtojeantologijoje26,mokyklospla-
čiąjaprasme kūrimoproblematika,švieti-
mosistemos niuansai pirmojojeLietuvos
respublikoje išnagrinėti istoriko S. Kau-
21 Tenpat,p.201–213.
22 S.Kraniauskienė,2003.
23 S.Jegelevičius,2005,p.157–180.
24 D.Kuodytė,2005,p.181–197.
25 Lietuvos šaulių sąjunga: praeitis, dabartis,
ateitis. Mokslinių straipsnių rinkinys, Kaunas, 2009;
Lietuvos šaulių sąjungos istorijos fragmentai: konfe-
rencijospranešimųmedžiaga,Kaunas,2002.
26 Lietuvosmokyklairpedagoginėmintis,1996.
88
brio monograjoje27, minėtos sistemos
sandara su savomis ypatybėmis neblogai
apibūdinama ir (savaime suprantama, at-
metus aiškiai pastebimą pakilų, pernelyg
optimistiškątoną irkai kuriuosteiginius,
sudarančiusšališkumoįspūdį)jubiliejinia-
me 20 metų Lietuvos nepriklausomybės
sukakčiai paminėti skirtame leidinyje28.
Tarpukario Lietuvos kariuomenei skirta
išeivijoje išleista V. Statkaus monogra-
ja29,šiaiinstitucijai dėmesioyra teikęs ir
J. Vaičenonis30 – mėginęs išnagrinėti ją
valstybės politinio gyvenimo kontekste.
Publikacijasapienaciamspavaldžiusįvai-
riuspoliciniusdarinius,antkuriųšiandien
kartaiskrintakolaboravimosuokupantais
ir žydų žudymo šešėlis (juose tarnavo ir
nemaža dalis vėliau išėjusių partizanau-
ti asmenų), yra paskelbę A. Bubnys31,
R. Zizas32, S. Knezys33, žinoma, laisvės
kovotojų tema šiame kontekste nėra plė-
tojama. Vietinei rinktinei, į kurią buvo
įstojusi nemaža dalis darbe nagrinėjamų
asmenų,skirtasA.Martinionioleidinys34.
Šaltiniai. Tyrime panaudotas platus
šaltinių arealas, kurio skirtingi dėmenys
kokybiškai papildo vienas kitą; jį galima
suskaidytiįkeletągrupių:1)supartizanais
susijęsmemuarinioarkūrybiniopobūdžio
palikimas–pačiųkovotojųrašytistraips-
niai, dainos, eilėraščiai, taip pat – die-
noraščiai, atsiminimai; 2) dokumentinių
27 S.Kaubrys,2000.
28 Lietuva 1918–1938,1990.
29 V. Statkus,1986.
30 J.Vaičenonis,2004.
31 A. Bubnys, 2007, p. 305–324; A. Bubnys,
Lietuvių viešoji policija ir policijos batalionai (1941–
1944), [prieiga internetu], in: http://www.genocid.lt/
Leidyba/3/arunas2.htm,[20140420].
32 R. Zizas, 2007, p. 343–400; R. Zizas, 1998,
p.38–71.
33 S.Knezys,2007, p.249–284.
34 A.Martinionis,1998.
šaltinių rinkiniai; 3) žynynai, biograjos,
enciklopediniopobūdžioleidiniai.
Pirmajai grupei priskirtini partiza-
nų dienoraščiai, atsiminimai35, spaudos
publikacijos36, poezija37. Šios šaltinių
sankaupos gausumas, turinio platumas,
tarpusavio skirtybės leidžia nuosekliai ir
įvairiapusiškai įsigilinti ir atsakyti į kai
kuriuostyrimometuiškylančiusproblemi-
niusklausimus,taippatatskleidžiakovo-
tojųpasaulėvaizdį, kasdienybę, taipdaug
prisidėdami prie vientiso partizanų vado
„paveikslo“kūrimo.
Dokumentinių šaltinių rinkiniuose
geriausiai atsispindi ginkluotam pogrin-
džiui vadovavusių asmenų tarnybinė,
ocialiveikla– įvairūsraštai ir įsakymai
atskleidžia vykdyto darbo pobūdį ir gai-
res; Žemaičių38, Tauro39 ir Dainavos40
apygardomssudarytairišleistapoatskirą
dokumentųrinkinį,kitųapygardų,vyriau-
siosios partizanų vadovybės ir susijusių
organizacijų dokumentus galima rasti vi-
samjudėjimuiskirtamebendrameleidiny-
je Laisvės kovos 1944–1953 m.41
35 Čiasvarbiausiąvietąužimapačiųvadųrašytinis
palikimas:J.Lelešius-Grafas,L.Baliukevičius-Dzūkas,
Dienoraščiai, Kaunas, 1994;A.Ramanauskas-Vanagas,
Daugel krito sūnų... Partizanų gretose,Vilnius,1999;
J. Paliūnas-Rytas, Partizano keliu. Partizano Juozo
Paliūno-Ryto prisiminimai (sudarė A. Malinauskaitė,
D. Juodis), Vilnius, 2012; J. Vitkus-Kazimieraitis,
„Dzūkų grupės štabo veiklos dienoraštis“, in: Laisvės
kovų archyvas,t.9,Kaunas,1993.
36 N.Gaškaitė-Žemaitienė(sud.),Partizanai apie
pasaulį, politiką ir save, Vilnius,1998.
37 L.Gudaitis(sud.),Kovos keliu žengiant. Vakarų
Lietuvos partizanų eilėraščiai ir dainos 1945–1953 m.,
Vilnius,1991.
38 Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda (1945–
1953 m). Dokumentų rinkinys, Vilnius,2010.
39 Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952
m.). Dokumentų rinkinys,Vilnius,2000.
40 Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945–
1952 m.). Dokumentų rinkinys, Vilnius,2003.
41 D. Kuodytė, A. Kašėta (sud.), Laisvės kovos
1944–1953 m.,Kaunas,1996.
89
Galiausiai, paskutinei, trečiai, grupei
priskirtinišaltiniaibuvonaudingiausime-
todologiškai – pildant prozopograniam
tyrimui būtinas biogranes anketas. Ver-
tėtų išskirti naudingiausius ir informaty-
viausius leidinius – Lietuvos kariuomenės
karininkai 1918–1953 (II–VIII t.)42,čiaiš-
spausdintosLietuvoskarininkųbiograjos
(daugelispartizanų vadųturėjo karininko
laipsnįarba toks jiems buvo suteiktaspo
mirties), leidinio Lietuva: enciklopedija
trystomai,skirtibiograjoms43,kaikuriais
atvejais papildo, patikslina informaciją.
Itinnaudingostyrimuibuvo ir internete44
Lietuvosgyventojųgenocidoirrezistenci-
jostyrimo centro (LGGRTC)skelbiamos
atskirų partizanų biograjos, kuriose ne-
retai galima rasti žinių apie šių tėvus, jų
veiklą,socialinępadėtį,šeimųlikimus,ne-
retaiišsamiaunei kituose šaltiniuoseapi-
būdinamair pasipriešinimo veikla, žūties
aplinkybės.Žymiausiųpartizanųvadųbio-
grajų,leidinių,kuriuosepateiktidažniau-
siaiatskirųapygardų ar sričiųlaisvėsko-
votojųsąrašaibeipagrindiniaibiograniai
duomenys, yra nemažai, tačiau čia retai
aptinkama ankstesniuose šaltiniuose ne-
santiinformacija.Radustopatiesasmens
skirtingą biogranių duomenų pateikimą,
šaltiniuoseį anketas stengtasi įtraukti vi-
sus variantus.
Tyrimui reikalingi vadų sąrašai suda-
ryti remiantis Pietų45, Vakarų46, Šiaurės
42 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.II–VIII,Vilnius,2002–2008.
43 Lietuva: enciklopedija, vyr. redaktorius An-
tanasRačis, t. II–IV,Vilnius:Moksloir enciklopedijų
leidybosinstitutas, 2010–2015.
44 http://www.genocid.lt
45 Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. Daina-
vos ir Tauro apygardos,Vilnius,2008.
46 Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. Kęs-
tučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos,Vilnius,2010.
rytų47 Lietuvos partizanų sričių atlasais,
informaciniuleidiniu – albumu laisvę
ir Tėvynę48 bei LGGRTCinternete patei-
kiamais duomenimis49. Jokios informaci-
josnerasta tik apie du vadus– Žemaičių
apygardos vadą J. Ivanauską-Vygantą ir
K.Labanauską-Justą,pirmuojuatveju,ko
gero, dėl apygardoje susiklosčiusios dvi-
valdystės,kaivadais savelaikėdu asme-
nys,antruoju–galbūttodėl,kadkovotojas
vėliautapoagentusmogiku.Kadangiapie
šiuosasmenis nesurinkta jokių duomenų,
jieneįtraukti įtyrimą, neatsispindistatis-
tikoje. Reikėtų pridurti, kad tyrime pasi-
rinkta nesinaudoti archyviniais šaltiniais
(pvz.,Lietuvosypatingajamearchyvesau-
gomomiskaikuriųvadųbaudžiamosiomis
bylomis, Lietuvos centriniame valstybės
archyve – pirmosios Lietuvos Respubli-
kos karininkų bylomis ir panašiai). Toks
sprendimaspriimtaspirmiausiadėlto,kad
šie šaltiniai neabejotinai buvo naudojami
sudarantanksčiauminėtusleidinius,žiny-
nus. Manytina, kad juose tyrimo išvadas
koreguojančiosinformacijosnebūtųrasta.
1. Partizanų vadų kartos
Dėmesyskreipiamasnetikįįprastągene-
aloginėskartostermino vartoseną –karta
kaipstruktūrinisšeimos institutoelemen-
tas,betirįkohortinękartą,kaipapimančią
vienodoarpanašausamžiausžmoniųgru-
pę,sujungtąkokio norsbendro demogra-
47 Šiaurės rytų partizanų sritis. Atlasas. 1 dalis,
Vilnius,2014.
48 D.Kuodytė,E.Peikštenis,D.Žygelis(sud.),
laisvę ir tėvynę,Lietuvosgyventojųgenocidoirrezis-
tencijostyrimocentras,Vilnius,2004.
49 Lietuvos laisvės kovų apygardos, [prieiga in-
ternetu], in: http://www.genocid.lt/Memo/lietuvos.htm,
[20150416].
90
nioįvykioir / aristorinėspatirties, kuri
leidžiasusidarytispecineijaipriklausan-
čiųgrupėsnariųpasaulėžiūrai,bendriems
tapatybės elementams. Čia telkiamasi į
demograškaiišskirtinįnariųgimimolai-
kotarpįir/arbaistoriniusįvykius,patirtis,
įvykusiuskartosnariųantrinėssocializaci-
josmomentu, todėl būtent tuos individus
veikusius kur kas betarpiškiau nei kitus
visuomenėsnarius50.
Nors paprastai laikoma, kad atstumas
nuovienosikikitoskartosapimamaždaug
30m.laikotarpį51,akivaizdu,kadtiriamu
atveju reikėtų pasirinkti kitokią perskyrą
(kituatveju,kogero,100%tiriamųasme-
nųpriklausytųtaipačiaikartai).Vadovau-
jantismintimi,kaddidžiausiąįtakąasmens
nuostatoms ir įsitikinimams palieka jau-
nystė, kaip aktyviausias socialinio bren-
dimo laikotarpis, ir iš dalies sociologės
S. Kraniauskienės pasirinktu modeliu52,
atkreiptasdėmesys,jogdauguma–56%–
laisvėskovųpriešakyjestovėjusiųasmenų
buvo gimę 1910–1922 m. Tai asmenys,
kurie iki pirmosios Lietuvos okupacijos
1940m.buvosulaukępilnametystėsarvy-
resni,kartutie,kuriebrendoirbuvoauklė-
jamidaugiausiajaunepriklausomojeLie-
tuvoje.Analogiškaiiki 1900 m. gimusių,
t.y.iki1918m.sulaukusiųarbeveiksulau-
kusiųpilnametystės,asmenųyravos3–6%.
Visiški nepriklausomybės vaikai (gimę
1918m.arvėliau)buvo22partizanųvadai
(42%).
50 S.Kraniauskienė,2003,p.29,34,36,157.
51 Tenpat,p.29.
52 S.Kraniauskienėsavotyrimeišskyrėtriskohor-
tinesasmenų, gimusių 1910–1922m., 1923–1944 m.,
1945–1957m., kartas, kaipsocialiniusjunginius,susi-
jusiussuskirtingasocialiniųįvykiųirpokyčiųpatirtimi
netapačiaisjųsocialiniogyvenimotarpsniais.Tenpat,
p.37.
Žinoma,šios perskyros tarp kartų yra
išdaliessimbolinės,negalimanepaisytiir
fakto,kaddaliscarinėsRusijoslaikotarpiu
subrendusiųasmenųgalėjomanytiesąne-
tinkami,t.y.perseniginkluotampasiprie-
šinimui,ir jųpasirinkimą būtipasyviems
arba imtis paramos galbūt lėmė visai ne
skirtingos vertybės, požiūris į Lietuvos
laisvę.Taippatirjaunųasmenųįsitrauki-
mąįkovąbentišdaliesgalėjosąlygotine
tikpanašuspasauliosuvokimas,betirpa-
prasčiausias jaunatviškas maksimalizmas
arentuziazmas,mobilizacijosįRaudonąją
armijąbaimė.Visdėlto,remdamiesiskai-
čiais, vienaip ar kitaip galime teigti, kad
didžiojidalispartizanųvadųbuvosubren-
dęarnetgimęnepriklausomojeLietuvoje.
2. Šeima, teritorinė ir socialinė
kilmė
Tradicinė, kaimiškosios bendruomenės
tipošeima, būdinga tiek beatsikuriančiai,
tiek nepriklausomai tarpukario Lietuvai,
neabejotinai gyveno tautinio atgimimo,
valstybėsatkūrimo nuotaikomis ir jų im-
plikuotomis elgesio normomis bei verty-
bėmis.Tadvisiškainekeista,kad1910m.
ir vėliau, jau nepriklausomoje Lietuvoje,
gimę ir spėję subręsti asmenys žmogaus
egzistencijąirtautoslikimągalėjosuvokti
kaipsunkiaiatsiejamusdalykus.
Partizanų vadų atveju iš turimų duo-
menų (apie 30 asmenų, t. y. 58 % visų
tiriamųjų) galime spręsti, jog net 77 %
jų tikrai buvo kilę iš daugiavaikių šeimų
šiandienossupratimu,t.y.auginančiųtris
ardaugiau vaikų, taigiS. Kraniauskienės
pastebėtasitinsvarbusiraktyvusbroliųir
seserų dalyvavimas formuojant vertybi-
nes orientacijas53 atrodo labai galimas ir
53 S.Kraniauskienė,2003, p.69.
91
tikėtinas (tikimybė, kad vienas iš keleto
broliųar seserųtikrai bustautiškai anga-
žuotas,padidėja). Be to,yra ir iliustraty-
viųpavyzdžių–A.Milaševičiaus-Ruonio
(Žemaičių apygardos ir Vakarų Lietuvos
partizanų srities vado) vyresnysis brolis
Otonas (Otas) buvo nepriklausomos Lie-
tuvoskariuomenėsmajoras,1941m.kilus
Vokietijos ir SSRS karui, nematydamas
galimybės pasitraukti iš tarnybos Raudo-
nojojearmijoje,betnenorėdamastarnauti
okupantui,–nusišovė54.Tadnekeista,kad
sovietams tarnauti nenorėjo ir karininko
jaunesnisbrolis,todėltapopartizanu. Ki-
taspavyzdys–dvyniaiBroniusirAntanas
Liesiai.Abujiepasitraukėįpogrindįirten
ėjoaukštaspareigas–AntanasbuvoVaka-
rų Lietuvos partizanų srities štabo narys,
Bronius – LLKS tarybos narys, 1949 m.
vasario16d.deklaracijossignataras55.
Taigi, šeimos įskiepytos, propaguoja-
mosvertybės,artimiausiųjosnariųpavyz-
dysgalėjopaskatintieitikautisužTėvynės
laisvę.Oargalėjošeimaatbaidytinuoto-
kiopasirinkimo?Pagalturimusduomenis
manytina,kadne–žinoma,jogmažiausiai
27,t.y.52%,partizanųvadųbuvovedęir
23(85%išsukūrusiųsavošeimas)turėjo
vaikų,taigi–savanepriklausomavalstybė
buvosvarbiauuž šeimą (tamįtakosgalė-
joturėtitarpukariusubrendusiemsvyrams
būdinga vyriškosios tapatybės versija –
herojus, kaip tas, kuris atsakingas ne tik
už savo šeimą, bet ir už visuomenę, sie-
kiantisir išdalies įkūnijantis aukštesnius
54 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.V,2005,p.247–248.
55 Bronislovas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis, An-
tanas Liesis-Idenas, Tvanas, LGGRTC informacija,
[prieigainternetu],in:http://www.genocid.lt/UserFiles/
File/Atmintinos_datos/2012/2012_Liesiai.pdf, [2014
0422].
idealus)56, todėl vyrai palikdavo žmonas
suvaikaisirpasitraukdavoįmišką.Tačiau
nedera pamiršti, kad dalis savo išrinktą-
siasvedėjaupartizanaudami,ojaunamar-
tėspačiosdalyvavolaisvėskovose (tokiu
atvejuginkluotaspasipriešinimassavotiš-
kai juos siejo), pavyzdžiui, Tauro apyg.
vadoV.Vitkausko-Saidokoantrojižmona
M. Šalčiūtė buvo partizanų ryšininkė57,
A. Ramanausko-Vanago žmona pati kurį
laiką partizanavo58, Algimanto apyg.
ir Rytų Lietuvos partizanų srities vado
A.Slučkos-Šarūnožmona J.Railaitė-Ne-
ringakartu su vyrususisprogdino bunke-
ryjepriešamsjįapsupus59.
Būtairatvirkštiniųatvejų–itinaukštas
pareigas vyriausiojoje partizanų vadovy-
bėje ėjęs J. Kimštas-Žalgiris, klasta su-
imtasiržiauriai NKVDkankintas, sutiko
bendradarbiauti su priešu, manoma, kad
pagrindine tokio apsisprendimo priežas-
timi galėjo tapti grasinimai susidoroti su
jožmonairtrimisvaikais,kuriejaubuvo
patekę į akylą represinių struktūrų prie-
žiūrą ir „globą“, dėl tokio buvusio vado
sprendimo vėliau žuvo ne mažiau kaip
20partizanų.Bandytajįpanaudotiirkaip
įtakos agentą prieš J. Žemaitį-Vytautą60,
paskutinisTauroapygardos vadas J. Jan-
kauskas-Demonas buvo sučiuptas ir taip
patsėkmingaiužverbuotas,tamdidžiausią
56 S.Kraniauskienė,2003,p.80.
57 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VIII,p.269.
58 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VI,p.217.
59 Antanas Slučka-Šarūnas, LGGRTCinformaci-
ja, [prieiga internetu], in: http://www.genocid.lt/User-
Files/File/Atmintinos_datos/2012/201204_slucka.pdf,
[20140422].
60 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.IV,p.223.
92
įtakąpadarėjosužadėtinės Elenosbrolis,
kurisbuvoužverbuotasMGB61.
Sušeimalabaiglaudžiai susijęs yrair
teritorinėsbeisocialinėskilmėsveiksnys.
Pokario laisvės kovos buvo neatsiejamos
nuokaimo–jogyventojaibuvodidžiausi
partizanųrėmėjai,pagalbininkai(kovotojų
spaudojegalimarastinetkaimoirmiesto
supriešinimą, esą miestuose pilna išdavi-
kų, kolaborantų, išsižadančių gimtosios
žemės,kalbosirpapročių,tikkaimožem-
dirbiaitvirtaikovojasupriešu,neišsižada
šių vertybių62). Savo ruožtu daugiausia
operacijų prieš okupantus ginkluoti re-
zistentai vykdė norėdami kiek įmanoma
sušvelnintirepresijas būtentkaimo vieto-
vėse–priešintasi ūkininkų terorizavimui,
trėmimams, šelpti nukentėję, kovota su
kolūkiųkūrimu63.Daugumapartizanųpa-
tysbuvokilęiš kaimo –85%ginkluotai
rezistencijai vadovavusių asmenų buvo
gimęiraugę kaime,10% –miestuoseir
miesteliuose(norsšisskaičiussąlyginis–
šiuoatveju priskaičiuojami irtokie mies-
teliaikaipPalanga,Raseiniai,Alytus,kur
galėjo būti propaguojamas žemdirbiškas,
t.y.kaimiškas,gyvenimobūdas),6%buvo
gimęne Lietuvoje (A.Milaševičius-Ruo-
nis Liepojoje arba Seinuose64, A. Rama-
nauskas-Vanagas – JAV65, Vytauto apyg.
61 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A.Kašėta,B.Ulevi-
čius,1996,p.178.
62 „Apie Lietuvos kaimo skurdinimą. Plėšikai
kaime“, in: Partizanai apie pasaulį, politiką ir save,
p.164–166.
63 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A.Kašėta,B.Ulevi-
čius,1996,p.29,32,35.
64 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.V,p.247–248;Prieš 105 metus, LGGRTCinformaci-
ja,[prieigainternetu],in:http://www.genocid.lt/centras/
lt/1405/a/print_version/,[20140414].
65 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VI,p.217.
vadas V. Kaulinis-Miškinis – Sankt Pe-
terburge, nors kitame šaltinyje nurodytas
Utenos rajonas66),tačiauvisijievaikystė-
jegrįžo į tėvynęir augo provincijoje.Jei
miestietiškogyvenimožidiniaisvadinsime
tikdidmiesčiusVilniųirKauną,galėsime
teigti, kad net 97 % būsimųjų partizanų
vadųbuvougdomikaimiškojeaplinkoje.
Toksteritorinės kilmėspasiskirstymas
suponuojairnagrinėjamųasmenųsociali-
nįsluoksnį–valstiečiai.Turimiduomenys
apie58 % visų būsimųjų ginkluoto pasi-
priešinimovadųtėvųužsiėmimąrodo,kad
67%išjųpagrindinėveikla buvo darbas
nuosavame ūkyje. Tik 20 % iš jų įvardi-
jami kaip pasiturintys ūkininkai (tiesa,
45%atvejųapieūkiostambumąduomenų
nėra),taigipaneigiamassovietųkurtasmi-
tasapiepartizanuskaipbuožesaršiųpali-
kuonis(čiagalbūtreikėtųpaminėtiKęstu-
čio apyg. vadą H. Danilevičių-Vidmantą,
kurisbuvokilęsišsenosžemaičių bajorų
giminės, gimęs Miliuncų dvare Zarasų
apskrityje, pradinės mokyklos kursą išė-
jo namie, mokomas privačių mokytojų67,
tačiautokskilmingasvadas–vienintelis).
Likusiųjų socialinė kilmė pasiskirsčiusi
taip:poduasmenis(po7%)buvokilęiš
siuvėjų,dvarotarnautojųarmokytojųšei-
mų,kitųtėvaibuvo:malūnininkas,kaimo
zakristijonas, kaimo šviesuolis, policijos
nuovados viršininkas. Negalima atmes-
tigalimybės,kad bentdalisiš jųtaippat
galėjoturėtiūkelį,pavyzdžiui,nuosavoms
reikmėms.
66 Lietuva: enciklopedija, t. III, p. 266. Vincas
Kaulinis-Miškinis, LGGRTC informacija, [prieiga in-
ternetu], in: http://www.genocid.lt/datos/kaulinis.htm,
[20140414].
67 P. Girdzijauskas, Partizanų išrinktas Lietuvos
prezidentas, Vilnius,2009,p.39
93
3. Civilinis ir karinis išsilavinimas
1918–1940m.,kaimokslosiekėdauguma
būsimųjų laisvės kovotojų vadų, tautinė
Lietuvosšvietimosistemabuvotikkuria-
ma,tačiau išsilavinimoreikšmė irsvarba
buvo puikiai suvokiama, valstybė tam
skyrėnemažailėšų,tadnepriklausomybės
praradimo išvakarėse neraštingų žmonių
buvo likę vos 2 % (privalomas pradinis
mokymasįvestas1928–1931m.)68. Rasta
informacijaapievienokįarkitokį89%bū-
simųjųpartizanųvadųišsilavinimąleidžia
teigti,kad96%išjųbuvo baigę daugiau
neipradinęmokyklą.
Vidurinismokslastarpukariubuvomo-
kamas(pvz.,Marijampolėsgimnazijojeuž
moksląpermetusreikėjomokėti150litų,
vėliaukainasumažintaperpusę),norsda-
lis išlaidų valstybinėse mokyklose buvo
kompensuojama69, vis dėlto apsispręsti
leistivaikusįmokslusneturėjobūtilengva
ir paprasta. Be šiandien įprastų dalykų,
mokymo programoje buvo ir losojos
pradmenys,karinisrengimas70–švietimo
turinys buvo išties platus ir įvairiapusiš-
kas,remiantisjuo galimabūtų teigti, kad
vidurinįmoksląbaigęasmenysturėjobūti
neblogaiišsilavinęįvairiosegyvenimosri-
tyse.
Keturitiriamieji(12%)mokėsiRasei-
nių(pagalbaigimometusmokyklosdrau-
gai galėjo būti Prisikėlimo apyg. vadas
P.Bartkus-Žadgaila71irKęstučioapyg.va-
dasA.Bakšys-Klajūnas72),potris(9%)–
68 Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis, 1992,
p.9–11.
69 V. Peckus,1992,p.90.
70 Lietuva 1918–1938, 1990, p.282–284.
71 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.II,p.153.
72 Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas, Se-
nis, LGGRTC informacija, [prieiga internetu], in:
Marijampolės, Jurbarko, Šakių, Seinų
(Lazdijuose) gimnazijose. Gimnazijų tin-
klas tarpukario Lietuvoje buvo gana pla-
tus,todėlnegalimakalbėtiapiekokiąnors
vienąypatingąįstaigą,tarsipartizanųvadų
mokslolopšį,kaip,pavyzdžiui,XIXa.pa-
baigostautinioatgimimoveikėjųatveju.
Viduriniamišsilavinimuipriskiriamair
amatųmokykla,kuriąbaigęsbuvoVytauto
apyg.vadasB.Zinkevičius-Artojas73,nors
turimiduomenysnekonkretina,kokiotipo
mokslo įstaigą minėtas asmuo buvo bai-
gęs–vidurinėstipo ar žemesniąją, kurio-
jemokslas truko neketverius, betdvejus
metus74,tačiaušiuoatvejujissavaimepri-
skirtinasprie aukštesnįnei pradinį išsila-
vinimąturinčiųbūsimųjųpartizanųvadų.
Įvairias švietimo įstaigas, kurios tar-
pukario kontekste laikytinos teikusiomis
aukštesnįjį išsilavinimą (Kauno aukštes-
niąją technikos ir žemės ūkio mokyklą,
Belvederio pienininkystės mokyklą, Dot-
nuvos žemės ūkio technikumą, mokytojų
seminarijas,policininkų mokyklą)75 buvo
baigęvienuolikatiriamųasmenų,taisuda-
ro25%tų,kurieturėjoaukštesnįneipra-
dinįišsilavinimą,arba21%visųbūsimųjų
partizanųvadų.
Dubūsimiejipartizanųvadaibuvobai-
gę institutus Klaipėdoje (Žemaičių apyg.
vadas F. Ašoklis-Pelėda – prekybos76, o
A.Ramanauskas-Vanagas–pedagoginį77).
http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_da-
tos/2013/201301_baksys_biog.pdf,[20140425].
73 Bronislovas Zinkevičius-Skudutis, Granitas,
Algimantas, Artojas, LGGRTC informacija, [prieiga
internetu], in: http://www.genocid.lt/centras/lt/1516/a/,
[20140428].
74 Lietuva 1918–1938,1990,p.300.
75 S.Kaubrys,2000, p.169,205.
76 Lietuva: enciklopedija, t.II,p.96.
77 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VI,p.217.
94
Čiabuvomokomasidvejus metus, oprii-
mamiasmenys turėjo būti baigę aukštes-
niąją mokyklą78, taigi toks išsilavinimas
prilyginamas šiuolaikiniam aukštajam
mokslui.Negalima pamiršti irvienintelio
to meto universiteto, penki iš būsimųjų
ginkluoto pasipriešinimo vadų čia buvo
pradėję studijuoti: Žemaičių apyg. vadas
A.Kubilius-Balys79irLLKSTarybosna-
rys B. Liesis-Naktis80 mokėsi žurnalisti-
kos(kogero,netbuvomokslodraugai),o
L.Baliukevičius-Dzūkas81,A. Slučka-Ša-
rūnas82irVytautoapyg.vadasV.A.Miku-
lėnas-Lubinas83kurį laiką buvo studijavę
mediciną.DzūkasirŠarūnasįuniversitetą
įstojotaispačiais,1943,metais,todėlnea-
bejotina,kadbuvokursodraugai(Lubinas
tuometujaubuvoketvirtakursis).Deja,nė
vienasišpaminėtųasmenųtaipirnesuspė-
joįgytiaukštojouniversitetinioišsilavini-
mo– sutrukdė prasidėjęs karas irokupa-
cijos (paskutiniam Kęstučio apyg. vadui
J. Vilčinskui-Algirdui 1948 m. net nebu-
vo leista stoti į universitetą kaip buožės
sūnui)84.Įvertinusaptartųasmenųsituaci-
78 S.Kaubrys, 2000, p.189.
79 Prieš 65 metus sušaudytas, LGGRTCinforma-
cija,[prieigainternetu],in:http://www.genocid.lt/User-
Files/File/Atmintinos_datos/2011/20110316_pries65.
pdf,[20140428].
80 Bronislovas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis, An-
tanas Liesis-Idenas, Tvanas, LGGRTC informacija,
[prieigainternetu],in:http://www.genocid.lt/UserFiles/
File/Atmintinos_datos/2012/2012_Liesiai.pdf, [2014
0428].
81 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t. II,p.20.
82 Antanas Slučka-Šarūnas, LGGRTC informaci-
ja, [prieiga internetu], in: http://www.genocid.lt/User-
Files/File/Atmintinos_datos/2012/201204_slucka.pdf,
[20140428].
83 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.V,p.244.
84 Jonas Vilčinskas-Svajūnas, Algirdas, LGGRTC
informacija,[prieigainternetu],in:http://www.genocid.
lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/20130919_
vilcinskas_biog.pdf,[20140428].
ją,atsižvelgiantį norą ir aukštojomokslo
siekįbūtųgalimateigti,kadseptyniasme-
nys,vėliautapępartizanųvadais,laikytini
įgijęarturėjępotencijosįgytiaukštąjįišsi-
lavinimą,tai–14%visųtiriamųjų.
Karinisišsilavinimasatrodo būtinas ir
sunkiai atsiejamas nuo viso pokario gin-
kluoto pasipriešinimo, juk visų pirma tai
vyrai, kurie kariavo, todėl logiška būtų
manyti,kad bentkokįpasiruošimąjie,ko
gero,turėjo.Tokiąmintįpalaiko irnepri-
klausomoje Lietuvoje buvusi karo tarny-
bosprievolė–kiekvienasvalstybėspilietis
vyras nuo 21-erių metų buvo šaukiamas
atlikti 1,5 m. privalomąją karo tarnybą.
Manytina, kad dauguma krašto gyvento-
jųį šią prievolę žiūrėjo teigiamai;kaimo
vietovėse itin pabrėžiama karo tarnybos
svarba, dažnai buvo sakoma: „Koks jis
vyras – kariuomenėje netarnavęs.“ Pažy-
mėtina, kad nuo tarnybos asmenys buvo
atleidžiami tik dėl netinkamos sveikatos
arbatie,kuriems neleido religinėtarnystė
(dvasininkai).Prievolė galėjo būtiatidėta
dėl įvairių priežasčių, susijusių su moks-
lu,sunkianansinešeimospadėtimi85,tad
akivaizdu,kadišsisuktinuokarinėstarny-
bosnebuvolengva,taigidaugumalietuvių
vyrųturėjokarinįpasirengimą,beto,nuo
1930–1931 mokslo metų pradžios įvesti
kariniorengimoužsiėmimaiirmokyklose
(vyresnioamžiausmokiniams)86.
Turimaduomenųapie31(60%)parti-
zanųvadotarnybąkariuomenėje,išjųvie-
nas(Tauroapyg.vadasV.Vitkauskas-Ka-
rijotas)karinės patirties buvo įgijęs Rau-
donojojearmijoje,įkuriąmobilizuotasan-
trosios sovietinės okupacijos pradžioje87.
85 V. Statkus,1986,p. 735–737.
86 Tenpat,p.478–479.
87 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VIII,p.269.
95
Visi kiti karinių mokslų pradžiamokslį
buvo išėję nepriklausomos Lietuvos ka-
riuomenėje.Daugiaunei pusė(18–58 %)
tokį pasirengimą įgijusių asmenų buvo
baigękaro mokyklą.Tokieasmenysbuvo
karininkai.
Kaiprašyta straipsnio įvade, dažniau-
siai istoriograjoje minimas bendras par-
tizanų vadų bruožas – priklausymas Lie-
tuvos karininkijai. Atkreipdami dėmesį į
surinktusduomenisgalimeteigti,kadtoks
apibendrinimasteisingastikišdalies,nes
karininkųdauguma atsiskleidžia tikskai-
čiuojantlaisvėskovotojųvadus,apiekurių
karinįišsilavinimąturima informacijos, o
karininkųtarpvisųtiriamųjųbuvo35%.
Mokslaskaromokyklojetamtikrapra-
sme prilygintinas aukštesniajam mokslui,
nesčiajistrukdavodvejus,onuo1935m.–
trejusmetus, kandidatai turėjo būti baigę
vidurinėsmokyklos kursą,laikytilietuvių
kalbos ir istorijos egzaminus, tik perėję
paruošiamąjįlaikotarpįirdarkartąišlaikę
egzaminusasmenysbuvogalutinaipriima-
miįkaromokyklą88.Išlikęs1935m.šioje
švietimo įstaigoje dėstytų dalykų tvarka-
raštis rodo, kad karininkai mokėsi ne tik
karomeno,bet iružsieniokalbų, etiketo,
dainavimoiršokių89.
Aukštosios karo mokyklos funkcijas
LietuvojetarpukariuatlikoAukštiejikari-
ninkųkursai(toliau–AKK),nuo1930m.
vadinamiVytautoDidžiojovardu90,kurių
tikslas buvo „rengti ne tik štabo karinin-
kus,betirvadus“91.Šiuoskursusirjiems
prilyginamą mokslą Karo aviacijos mo-
kyklojebuvobaigę5tiriamiejiasmenys–
88 V. Statkus,1986, p.669.
89 Tenpat,p.675–676.
90 Lietuva 1918–1938,1990,p.83.
91 Tenpat,p.84.
31%partizanamsvadovavusiųkarininkų.
Galima rasti nuomonių, jog AKK pagal
savopaskirtį irmokymo programą nebu-
vusi aukštojo karo mokslo institucija, be
to,„kursų“sąvokaturėjusitamtikrąlaiki-
numopobūdį92,tačiau atkreiptinasdėme-
sys,kad1938m.įstatymuVytautoDidžio-
jo karininkų kursai pervadinami Vytauto
Didžiojoaukštąjakaromokykla93.
Reikėtų turėti omenyje ir faktą, kad
aptariamuojulaikotarpiuLietuvoskariuo-
menėdartikbuvokuriama,todėlneturėtų
stebintineitokianeaiškisituacijasuaukš-
tąja švietimo institucija, nei bendras ka-
rininkųparengimo lygis Lietuvoje,kuris,
anotJ.Vaičenonio,nebuvo labaiaukštas,
tadnegalėtaapsieitiirbeaukštesniojoran-
gokarininkųrengimoužsienyje94.Du-
simiejipartizanųvadaitaippatturėjotokią
galimybę – J. Žemaitis-Vytautas dvejus
metus mokėsi Fontenblo karo mokykloje
Prancūzijoje95, o J. Vitkus-Kazimieraitis
1929–1934m.suKraštoapsaugosminis-
terijosstipendijamokėsiinžinerijosmoky-
klojeBriuselyje,minima,kadjammokslai
sekėsilabaigerai–baigiamuosiusegzami-
nus išlaikė antras (pirma vieta egzaminų
komisijosbuvopripažintaBelgijosprincui
Albertui),pomokyklosbaigimo J. Vitkui
suteiktaskaroinžinieriausvardas96.
Tam tikra prasme karinį išsilavinimą
galėjonusakytiirturimaskarinislaipsnis,
labiausiai atspindintis karinę patirtį, tar-
nybos laiką ir pasiekimus. Kadangi dalis
būsimųjųpartizanųvadųpoprivalomosios
karinės tarnybos likdavo kariuomenėje
92 V. Statkus,1986,p.702.
93 Tenpat,p. 704.
94 J.Vaičenonis, 2004, p.43.
95 N.Gaškaitė-Žemaitienė,Žuvusiųjų prezidentas,
Jono Žemaičio biograja, p.34.
96 V.Vitkus,Pulkininkas Kazimieraitis, p.33.
96
liktiniais arba mokėsi puskarininkių mo-
kykloje,6tiriami asmenysturėjo įvairius
puskarininkiolaipsnius (viršilos,puskari-
ninkio ir vyr. puskarininkio). Žemiausias
karininko laipsnis tarpukario Lietuvoje
buvo jaunesniojo leitenanto, suteikiamas
asmenims, sėkmingai baigusiems karo
mokyklą (B. Labėnas-Kariūnas, vado-
vavęs Dainavos apyg.97, ir A. Baltūsis-
Žvejys98 karo mokyklą baigė 1940 m. ir
laipsnio nebegavo), tokį laipsnį turėjo 2
partizanamsvadovavęasmenys,4jįbuvo
pasikėlę iki leitenanto, 9 – Lietuvos ka-
riuomenėje turėjo užsitarnavę kapitono
laipsnį (tai – 50 % visų partizanams va-
dovavusių karininkų), Tauro apyg. vadas
Z.Drunga-MykolasJonasturėjomajoro99,
oJ.Vitkus-Kazimieraitis–pulkininkolei-
tenantolaipsnius100.Tokieduomenysleis-
tų teigti, kad laisvės kovotojų priešakyje
stovėjonepatysaukščiausikarininkai,bet
toligražuirneamatonaujokai.
Derėtų pažymėti, jog karinė tarnyba
savotiškaiįpareigojojąatliekančiusasme-
nis,jukjibuvovadinamavalstybėssaugu-
mo ir savarankiškumo laidu, laisvės sau-
gotoja,mandagumo irdžentelmeniškumo
bei tautos auklėjimo mokykla101. XX a.
ketvirtajame dešimtmetyje itin sustiprėjo
idealaus karininko įvaizdžio (kuris buvo
smukęsdėl įvairių pučų,autoritarinio re-
žimoirvidauspolitikosrietenų)visuome-
97 Benediktas Labėnas (Labenskas)-Kariūnas,
LGGRTC informacija, [prieiga internetu], in: http://
www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_da-
tos/2014/03/201403_labenskas.pdf,[20140506].
98 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.II,p.131.
99 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t. III,p.82.
100 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VIII,p.272.
101 J.Vaičenonis,2004,p.129.
nėje formavimas – kaip gerų atsiliepimų
apie visą kariuomenę pagrindas. Patys
karininkailabiausiaistengėsipabrėžtišias
savybes– tautiškumą, visapusįišsilavini-
mą,tvirtąbūdą,tarnybosmeilę,drausmę,
karinėskarjerossiekimą,griežtąirteisin-
gą bendravimą su pavaldiniais, tvarkin-
gą gyvenimo būdą ir lietuviškos šeimos
sukūrimą. Šie bruožai ne tik įrodo, kad
karininkas neretai buvo įsivaizduojamas
kaipvienasryškiausiųirteigiamiausiųvi-
suomenėsatstovų102, nurodo,ko buvo ti-
kimasiišgerųkarininkų,betiratskleidžia
jųvertybines,moralinesnuostatas,kurios
neabejotinaibuvo būdingosir bent daliai
partizanųvadų.
4. Veikla nepriklausomoje Lietuvoje
Aptarti būsimųjų partizanų vadų veiklą
nepriklausomojeLietuvojeyraganasvar-
bu, šis veiksnys rodo, kaip asmuo buvo
integravęsis į visuomenę, kokia buvo jo
veiklossritis,taippatišdaliesatskleidžia
socialinępadėtį.Einamospareigosneretai
gali netiesiogiai kalbėti ir apie interesus,
būdosavybes.Nemažadalistiriamųasme-
nųtarpukario Lietuvoje dar tik mokėsi –
gimnazijosearkitosešvietimoįstaigose,tai
buvopagrindinė11asmenų(21%)veikla,
beto,9 asmenys buvogimępo1922 m.,
t.y.ikiokupacijųbuvonepilnamečiai.Sa-
vaimesuprantama,kadtuometujiegalėjo
turėti ir kitų pajamas teikiančių užsiėmi-
mų, tačiau kaip smulkūs ir nereikšmingi
šienaudotuosešaltiniuoseneatsispindi.
Devyniolika būsimųjų partizanų vadų
(37%)aptariamuojulaikotarpiuėjovieno-
kiasarkitokiaspareigasLietuvos kariuo-
menėje–15asmenų buvo karininkai, dar
102 Tenpat,p.130–131.
97
4–liktiniai(likętarnautibaigęprivalomą-
jąkarotarnybąiružtaigavęalgą).Pažy-
mėtina, jog pirmosios Lietuvos Respub-
likos laikotarpiu karininkija buvo viena
geriausiaiaprūpintųvisuomenėsgrupių,o
autoritarinioA.Smetonosvaldymometais
nansinėparamakarininkams,kaipvienai
pagrindinių režimo atramų, dar padidė-
jo103. Priklausymas karininkijai reiškė ir
tai, kad iš tavęs buvo tikimasi tam tikrų
asmeninių savybių, vertybių, be to, buvo
šiokiatokianuorodairįpolitinespažiūras,
nors,turintomenyjeprieštaringątarpuka-
rioLietuvosvidauspolitikos padėtį, tikė-
tina,kadpartizaniniųkovų pradžioje tarp
vadovaujančių asmenų galėjo kilti tam
tikrųnesutarimųpolitiniais klausimais104,
tačiau, kaip teigia istorikė D. Kuodytė,
palaipsniui išsikristalizavo ir nusistovėjo
vieningapartizanųvadųideologijosirpo-
litikosišraiška,puikiaiatsispindintišūkyje
„AtiduokTėvynei,kąprivalai!“105
Keturiasmenys (8%), vadovavę lais-
vėskovoms,tarpukariudirbomokytojais,
išjų tuometu tik būsimasis LLKSTary-
bos prezidiumo narys J. Šibaila-Merainis
buvobaigęsatitinkamą seminariją106, kiti
103 Tenpat, p.48.
104 Sakoma, kad D. Vaitelis, vėliau tapęs Vyčio
apyg.vaduBriedžiu,vokiečiųokupacijosmetaisįKau-
nokomendantopasisveikinimą„HeilHitler!“atsakyda-
vęs „Heil Smetona!“, o kartą už tai išbartas pasiteisi-
no,kadA. Smetoną jis vis dar laiko savo vadu. Vyčio
apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis,
p.32.Nors taip pat žinomas priešingas atvejis – būsi-
mojo Tauroapyg. vado Leono Taunio-Kovo pareigos
1934 m. buvo pažemintos už dalyvavimą voldemari-
ninkų maište. Leonas Taunys-Kovas, LGGRTC infor-
macija, [prieiga imternetu], in: http://www.genocid.lt/
centras/lt/354/a/,[20140507].
105 D. Kuodytė,2004,p.204.
106 Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas, LGGRTC
informacija,[prieigainternetu],in:http://www.genocid.
lt/datos/sibaila.htm,[20140507].
asmenyspradžiosmokyklosemokytojavo
baigęgimnaziją(taituometubuvo ganė-
tinaiįprasta irlegalu107). Tadgalbūt šiuo
atvejusunkubūtųkalbėtiapieišskirtinįap-
tariamųjųišsilavinimąartamtikrasmoky-
tojus rengiančioje institucijoje išugdytas
savybesarvertybes.Kitavertus,negalima
visiškaiatmestivarianto,kadmokytojavę
asmenysturėjopašaukimąirnorąžiniomis
dalytissuvaikais,beto,taibuvosvarbios
pareigos– kaippažymi istorikasS. Kau-
brys, tarpukariu mokytojo gūra krašto
gyvenimelaikytaišskirtine–jinetikbuvo
švietėja platesniąja prasme, bet ir turėjo
neginčijamąmoralinį autoritetą, kuris sa-
vaimeįpareigojo108.
Po du būsimuosius partizanų vadus,
t.y.po 4%,tarpukariudirbofabrike,po-
licijojeartiesiogūkininkavo.Atkreiptinas
dėmesysįpaskutinįrodiklį–norsabsoliu-
ti dauguma aptariamų asmenų buvo kilę
išūkininkųšeimų,turimiduomenysrodo,
kadvos keli išjų perėmėtėvų gyvenimo
būdą kaip pagrindinį pragyvenimo šalti-
nį, tai sueruotų juos buvus pakankamai
nepriklausomas ir savų siekių turinčias
asmenybes. Paminėtina, kad vienas iš tų
ūkininkavusiųjų – Žemaičių apyg. vadas
VladasMontvydas-Etmonas –buvo gana
stambus ir verslus ūkininkas, sėkmingai
veikėirjoįsteigtasbričkeliųgamybosko-
operatyvas109.
Norsturimiduomenys,atspindintysti-
riamų asmenų dalyvavimą visuomeninių
organizacijųveikloje,yrapalygintinegau-
sūs,visdėltovertitrumpoaptarimo,idant
107 S.Kaubrys,2000,p. 152.
108 Tenpat,p.193.
109 Vladas Montvydas-Žemaitis, Etmonas, Dėdė,
LGGRTC informacija, [prieiga internetu], in: http://
www.genocid.lt/datos/montvyd.htm,[20140507].
98
būtųsudarytaskuonuoseklesnisbūsimųjų
partizanųvadųpaveikslas.
Daugiausiaturimainformacijosapiešių
priklausymąLietuvosšauliųsąjungai(to-
liau–LŠS)–jaipriklausė7vyrai(14%).
Svarbupaminėti, kad pirmiausia tikras ir
gerasšaulysbuvosuvokiamaskaippatrio-
tiškai nusiteikęs, blaivus ir tvarkingas
Lietuvospilietis11 0, tadpriklausymas šiai
organizacijaipirmiausiarodėasmenįesant
pilietiškaiirsocialiaiaktyvųbeiatsakingą.
Tai buvusi viena didžiausių ir geriausiai
organizuota to meto visuomenės bendri-
ja111,savoveiklojesusikoncentravusiįtris
pagrindinessritis –karybą, sportąir kul-
tūrą112.Teigtina,kad ši organizacijabuvo
tojiašis,apiekuriąsukosivisasvietos(net
maža kaimo bendruomenė dažnai turėjo
savo šaulių būrį) kultūrinis, socialinis ir
dvasinis gyvenimas113, todėl akivaizdu,
jog jai priklausiusieji asmenys buvo pui-
kiai žinomi ir, ko gero, turėjo autoritetą
savoaplinkoje.
Bene svarbiausia nagrinėjamos temos
konteksteyratai,kad 1935m.LŠSbuvo
įtraukta į kariuomenės sudėtį – tapo vi-
siškai pavaldi karinei valdžiai. Netrukus
buvo sudaryti planai, pagal kuriuos karo
atvejušauliusnumatytapanaudotiaktyviai
sienosapsaugai,norstaivisųpirmabuvo
tik geri ketinimai – neturėta pakankamai
ginklųnariamsapginkluotiirtaipužtikrin-
ti jų darbo efektyvumą, tačiau karinis jų
rengimasišliko prioritetinė organizacijos,
onuoXXa.ketvirtojodešimtmečio–jau
irvalstybėssritis114.Pažymėtinairtai,kad
110 Įvadas, 2005,p.12.
111 Tenpat,p.13.
112 M.Nefas,2009,p.14.
113 S.Nefas,2009,p.126.
114 J.Vaičenonis,2002,p.111–117.
pirmiausiašauliams skirtas leidinys „Tri-
mitas“visątarpukarįviešojojeerdvėjepa-
laikėpartizaniniokaro,kaiptinkamiausios
pasipriešinimoformosginkluotokonikto
atveju,koncepciją.Kartu buvoformuoja-
mas ir pozityvus partizanų, laikytų toly-
giaisšauliui,vaizdinys11 5.Tadnenuostabu,
joggrėsmėsakivaizdojeabsoliutidauguma
šauliųlikoištikimi savopriesaikai ir nuo
1940 m. aktyviai įsitraukė į antisovietinį
pogrindžio pasipriešinimą116, kryptingas
šiuo atveju atrodo ir organizacijos narių
tapimas partizanais. Nors, kaip teigia is-
torikėD.Kuodytė,nebeįmanomaneitiks-
liai apskaičiuoti šaulių, dalyvavusių gin-
kluotojepokario rezistencijoje, skaičiaus,
nei tiksliai nustatyti, kokią įtaką kovoms
galėjo turėti tarpukario Lietuvoje skleis-
tas šauliškumas117, kartu ji pažymi, kad
„ne vienas šaulys iškilo iki aukščiausios
partizanųvadovybės“118 .O štai partizanų
spaudą tyrinėjęs J. Bagušauskas aptinka
joje šaulių idėjų įtaką ir perimamumą119,
tad,kogero,galimesakyti,kadLŠSkaip
organizacijanetikkariniurengimu,betir
auklėjimu, idėjomis tikrai bus padariusi
nemažąįtakąformuodamalietuviųtautinį
irpatriotinįnusiteikimą,kurispalaikė,gal-
būtnet įkvėpė asmenųpasiryžimą kovoti
užtėvynėslaisvęirtiriamuatveju.
Reikėtų paminėti, kad J. Vitkus-Ka-
zimieraitis120, D. Jėčys-Ąžuolis121 tar-
pukariu buvo apdovanoti Šaulių žvaigž-
115 V.Jokubauskas,2012,p.20.
116 S.Jegelevičius,2005,p.161.
117 D.Kuodytė,2005,p.192.
118 Tenpat,p.194.
119 J.Bagušauskas,1993,p.201.
120 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VIII,p.272.
121 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.IV,p.74.
99
dės ordinais, teikiamais už nuopelnus,
darbštumą stiprinant organizaciją122, o
V. Montvydas-Etmonas123 mažesnės ver-
tėsŠauliųžvaigždėsordinomedaliu,daž-
niausiaiskiriamuuoliemsžemesniorango
šauliams124,tadneabejotina,kadbent jau
dalis LŠS priklausiusių partizanų vadų
Šauliųsąjungojeveikėtikraiaktyviai,tei-
kėjaididelęreikšmę.
Apie priklausymą kitoms visuome-
ninėms organizacijoms turima informa-
cijadar menkesnė –duomenys rodo, jog
3 partizanų vadai nepriklausomoje Lie-
tuvoje buvo skautai, 2 – ateitininkai, po
1 – jaunalietuvis ir pavasarininkas. Įdo-
mu,kad priklausiusieji šiomsorganizaci-
jomsdažniausiaibūdavoir LŠS nariai,iš
togalimaspręsti apie pakankamaitvirtas,
susiformavusiasvertybes,kurių svarbiau-
sios neabejotinai turėjo būti tautiškumas,
patriotizmas, tikėtina, stipriai susijęs su
katalikybėsirinteligentiškumosvarba,de-
klaruojamaateitininkų125.
Negalima atmesti ir galimybės, jog
visuomeninėms tautinėms, ypač jaunimo
(minėti ateitininkai, pavasarininkai, jau-
nalietuviai),organizacijomsištiesųgalėjo
priklausytikurkasdaugiautiriamųasme-
nų– kaip savo darbe atskleidė sociologė
S.Kraniauskienė,jos buvusios itinpopu-
liarios ir mėgstamos tarpukario jaunimo,
užėmusios gana svarbią vietą jaunuome-
nės gyvenime126, be to, yra žinoma, kad
šios organizacijos savo narių skaičiumi
buvusiosgausios.Kadskautųirateitininkų
122 V. Kavaliauskas,2005,p.149.
123 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.V,p.277.
124 V. Kavaliauskas,2005,p.156.
125 S. Matulis,2010,p.211.
126 S.Kraniauskienė,2003,p.69.
tarppartizanųbuvonemažai,galimaspręs-
tiiriš L. Baliukevičiaus-Dzūkodienoraš-
tyjerandamųužuominų127.
5. Veikla pirmosios sovietinės
ir nacių okupacijos metu
1940m.įvykusiLietuvossovietinėokupa-
cija,kuriąpometųpakeitėnacistinė, taip
patkaro pabaigojevėl sugrįžę bolševikai
neabejotinaipadarėdidelęįtakąvisokraš-
toiratskirai–kiekvienoLietuvospiliečio
gyvenimui. Stipriausią okupacijų, repre-
sijų ir besikeičiančių santvarkų poveikį,
kogero,turėjopatirti karo metais gyvenę
žmonės. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti,
kuo būsimieji partizanų vadai užsiėmė
šaliai netekus nepriklausomybės, ir taip
nurodytijųprioritetus, santykiussunauja
valdžia,požiūrįįpasikeitusiąsituaciją.
Savaime suprantama, kad negalime
pirmosiossovietų okupacijosvadinti ma-
žiau okupacija nei kitų, bet tenka pripa-
žinti, kad dėl gana trumpo laikotarpio
(1940–1941 m.) agresorius, ko gero, tie-
siog nespėjo kardinaliai pakeisti žmonių
gyvenimų. Analizuojant partizanų vadų
anketųduomenis,dažniausiaisunkuaptik-
tididesniųtarpukarioir1940–1941m.vei-
klos skirtumų. Pavyzdžiui, iš ankstesnia-
meskyriujeminėtų19asmenų,tarnavusių
kariuomenėje,čia(formaliai–Raudonojo-
jearmijoje) iki 1941m. birželioliko tar-
nautididžiojidalis–13(68%).Pirmosios
okupacijosmeturepresijasišdaliespajuto
irretkarčiaisslapstėsitikbūsimasisPrisi-
kėlimoapyg.vadasbeiLLKSdeklaracijos
signataras L. Grigonis-Užpalis (1941 m.
birželioviduryje įSibirąbuvoištremtajo
127 J. Lelešius-Grafas, L. Baliukevičius-Dzūkas,
Dienoraščiai,p. 271.
100
motina)128irA. Grybinas-Faustas (vėliau
vadovavęs Tauro apyg., pasirašęs LLKS
deklaraciją), kuris 1940 m. vasarą buvo
suimtasNKVDužantisovietinėsspaudos
platinimąirpriverstas pasirašytisutikimą
bendradarbiauti129.Manytina,jogtuometu
buvotikimasi,kadkarasnetrukusbaigsis,
deramainesuvoktaskilusiokoniktomas-
tas ir galimos pasekmės, todėl ryškesnės
veikloskaitosnebūta.
Bolševikus Lietuvoje pakeitus na-
ciams,žvelgiantvientikįskaičius,galima
būtų sakyti, kad tiriamų asmenų užimtu-
mastaip patiš esmėsnelabai pasikeitė–
18asmenų(35%visųpartizanųvadų)ku-
riuonorsmetubuvo susijęsunaciųkari-
nėmis struktūromis: viešojoje policijoje
tarnavo4,įvairiuosebatalionuose–9,lie-
tuviųkariųVilniausįguloje–2,priešgais-
rinėjeapsaugoje,belaisviųstovyklosvirši-
ninku,karokomendantu–po1asmenį.Iš
jų fronte Vokietijos pusėje kariavo lygiai
trečdalis – 6 asmenys. A. Milaševičius-
Ruonis130 ir J. Semaška-Liepa (sėkmin-
gaikovojęs Stalingradeir su minimaliais
nuostoliais išvedęs savo vadovaujamus
kariusiš vadinamojoKuršo katilo)131čia
buvo paaukštinti – užsitarnavo majoro
laipsnius.Turimomisžiniomis, būsimasis
Algirdoapyg.partizanųvadasA.Starkus-
128 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t. III,p.222.
129 DuomenysapiesuėmimąpateikiamitikD.Žy-
gelioparengtojeprojektoLaisvės kryžkelės medžiagoje,
paskelbtoje internete. Laisvės kryžkelės. Aleksandrui
Grybinui-Faustui atminti,[prieigainternetu],in:http://
www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-10-01-laisves-
-kryzkeles-aleksandrui-grybinui-faustui-atminti/31045,
[20140514].
130 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t. V,p.246–247.
131 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VII,p.52.
Montė savanoriškai įstojo į vermachtą ir
kariavo Rytų fronte132, o kiti į vokiečių
kariuomenękaruifrontebuvomobilizuoti.
Aptardamilietuviųvyrųstojimąįįvai-
riussavigynos,apsaugosbatalionus,istori-
kaidažniausiaipabrėžiaikikarinėjeLietu-
vojeugdytąirpuoselėtąnepriklausomybės
dvasią,kuriskatinusitikėtisirviltis,jogšie
vokiečiųdaliniai – galimosatkurti Lietu-
voskariuomenėsužuomazga133.Beto,pa-
lankiprogasutelktikuodaugiaukarininkų,
įsteigtištabusvisoje Lietuvos teritorijoje.
Taip pat tai galėjo būti suprantama kaip
šaliai naudingas draugiškumo naciams
gestas,leisiąsvėliautikėtisįvairiųnuolai-
dųirpolitikossrityje.Tokįpožiūrįgalėjo
sustiprintiir 1942 m. laikraštyje „Karys“
išsakytosgen.S.Raštikiomintys,kadlie-
tuviskaryspatriotas fronte šiuometuau-
kojasi,liejakraująiržūvataipnetiesiogiai
tęsdamas 1919–1920, 1941 m. savanorių
irpartizanųdarbą134. Gana charakteringai
daugumos vyrų nusistatymą apibūdina ir
L.Baliukevičius-Dzūkassavodienorašty-
je– anot jo, „kovojant prieš bolševizmą,
galimadėtisį sąjungą <...>pagaliauirsu
pačiuvelniu,nesšisnėratoksbaisuskaip
bolševikas135“.Savaimesuprantama,stoti
įsavisaugos dalinius kai kuriuos iš būsi-
mų partizanų vadų galėjo skatinti ir pa-
prasčiausias noras dirbti pagal profesiją,
tinkamaiaprūpintiir išlaikytišeimą,toks
132 Savanoriškumo aspektas pažymimastik inter-
nete pateikiamameAnykštėnų biograjų žinyne Anta-
nas Starkus, [prieigainternetu],in:http://www.anykste-
nai.lt/asmenys/asm.php?id=588,[2014 05 14], kituose
šaltiniuosetiesiognurodomastarnavimovokiečiųarmi-
jojefaktas.
133 S.Knezys,2007,p.249.
134 R.Zizas,1998,p.43.
135 J. Lelešius-Grafas, L. Baliukevičius-Dzūkas,
Dienoraščiai,p. 327–328.
101
darbasgalėjobūtipasirenkamasirkaipal-
ternatyvaišvežimuidarbamsįVokietiją136.
Daugumos minimuose įvairiuose da-
liniuose Lietuvoje dirbusių vyrų veikla
buvoištiespaprastairreikalinga–jieturė-
josaugotiūkiniusobjektus,kelius,kovoti
su diversantais, teroristais (raudonaisiais
partizanais)137, nuo siautėjančių priešų
gintipaprastusciviliusLietuvosgyvento-
jus138,tačiau negalimapamiršti,kaddalis
batalionųgalėjodalyvautižydųperkėlime
įgetą, jųžudynėse. Bataliononariai sau-
gojonetikbelaisvius,betirkoncentracijos
stovyklas139. Bet štai S. Staniškis-Litas,
PietųLietuvospartizanųsritiesvadas,na-
ciųokupacijosmetaisbuvęsįvairiųapsau-
gos formuočių ūkinės dalies viršininkas,
nepasitikėjęs vokiečiais, smerkė jų bru-
talumą ir žydų žudynes140, tad, vertinant
būsimųjųpartizanųvadųtarnybąpanašio-
se struktūrose, ko gero, netikslinga būtų
sakyti,kadtokiaveiklabuvopasirenkama
dėl neapykantos žydų tautai. Manytina,
kadpirmiausiataibuvosauįprastodarbo
kraštoapsaugossistemojetąsa,daugiausia
tikintisprisidėtiprietautiečiųsaugumouž-
tikrinimo,nepriklausomųkarinių,ovėliau
irpolitiniųinstitucijųatkūrimo.
Okupacijų metu 10 (19 %) tiriamų
asmenų dirbo švietimo įstaigose – dalis
jųne tikmokytojavo, betir direktoriavo.
PalygintisunepriklausomosLietuvoslai-
136 R.Zizas,1998,p.44.
137 R.Zizas,2007,p.359.
138 A.Bubnys,Lietuvių viešoji policija ir policijos
batalionai (1941–1944),[prieiga internetu], in: http://
www.genocid.lt/Leidyba/3/arunas2.htm,[20140514].
139 A.Bubnys,2007,p.309–310.
140 Sergijus Staniškis-Litas, Viltis, LGGRTCinfor-
macija, [prieiga internetu], in: http://www.genocid.lt/
UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201302_stanis-
kis_biog.pdf,[20140514].
kotarpiu, mokytojų padaugėjo daugiau
neidukartus.Taigalėtųbūtipaaiškinama
tuo,kadnauji,jauni,kątikbaigęatitinka-
mus mokslus asmenys (okupacijų metais
mokytojų seminarijas baigė 2 asmenys,
mokytojauti pradėjo ir A. Ramanaus-
kas-Vanagas, pedagoginį institutą baigęs
1939m.141)pradėjosavokarjerą.Taippat
tuo metu buvo jaučiamas didesnis mo-
kytojų poreikis – nacių valdymo metais
pradinėse mokyklose mokinių daugėjo,
beto,reikėjo užimti laisvasdarbovietas,
atsiradusias, kai iš švietimo įstaigų buvo
pašalinti įtariami komunistine veikla as-
menys142,o tampuikiai galėjotikti būsi-
miejilaisvėskovųvadai,kaippakankamai
išsimokslinusios(norskaikuriaisatvejais
irneturėjusiosspecialausmokytojoišsila-
vinimo)asmenybės.
Gana aukštas būsimųjų partizanų raš-
tingumo lygis galėjo turėti įtakos ir tam,
kadlygiaitiekpat(10)asmenųdirbo įvai-
riose valdybose, kooperatyvuose, savival-
dos institucijų skyriuose. Štai Žemaičių
apyg. vadas K. Antanavičius-Tauras nacių
okupacijos metais net buvo Plungės bur-
mistras143,tačiautokiosaukštospareigos–
vienintelės,dažniausiaibūsimiejivadaiėjo
vietinės reikšmės savivaldos institucijos
kokionors skyriaus viršininko, raštininko,
sekretoriauspareigas.Neatmestinagalimy-
bė,kad tokiam darbui taip pat galėjo būti
pasirenkamiasmenys,kurienebuvoneipir-
mosiosLietuvosRespublikoskadriniaidar-
buotojai,neibendradarbiavęsusovietais.
141 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VI,p.217.
142 L. Jašinauskas,2007,p.77–81.
143 Kazimieras Antanavičius-Tauras, LGGRTCin-
formacija,[prieigainternetu],in:http://www.genocid.lt/
UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/201204_antana-
vicius_biog.pdf,[20140514].
102
Šešiasmenys (12%) (tris kartusdau-
giau nei tarpukariu) užsiėmė ūkininkavi-
mu, tokį pasitraukimą į kaimą nesunkiai
galėtumepaaiškintivengimutarnautioku-
pantui, galbūt represijų nuojauta, pastan-
gomiskuomažiauatkreiptiįsavevaldžios
dėmesį.
Keturi(8%)būsimiejipartizanųvadai
bandėpasitrauktiįVakarus,tačiauvisišie
bandymai buvo nesėkmingi. Pabėgėliai
buvogrąžinamiį Lietuvą, pasiunčiamiuž
svetimąvokiečiųkariuomenękautisfron-
te arba uždaromi pabėgėlių stovyklose.
ItintragiškaslikimasištikoišLietuvossu
šeimabesitraukusįA. Milaševičių-Ruonį:
1944m.bombarduojantDrezdenąžuvojo
tėvai,žmonairsūnus144.Visišiepasitrau-
kimaivyko 1944–1945m., kai Lietuvoje
darkartąpasikeitėokupantai,buvoimtasi
represijųprieš josgyventojus irtapo aiš-
ku,kadvalstybeinumatytasokupuotosios
likimas.
Apskritai, grįžus sovietams, daugu-
ma tiriamų vyrų pamažu ėmė trauktis į
pogrindį, turima informacija liudija, kad
vienintelisV.Vitkauskas-Saidokasikipat
1948m.,kaitapopartizanu,užsiėmėtapa-
čiaveikla–dirbofabrikebuhalteriu145(ko
gero,jismažiausiai jautė sovietųgrėsmę,
nesbuvotarnavęsRaudonojojearmijoje).
1940 m. bolševikams okupavus Lie-
tuvą, ėmė kurtis įvairios pogrindinės ne-
ginkluoto pasipriešinimo organizacijos, o
ginkluota pokario rezistencija tokį pasi-
priešinimą savotiškai „vainikavo“. Būsi-
mųjųpartizanųvadųįsitraukimasįįvairias
144 Prieš 105 metus, LGGRTC informacija, [pri-
eiga internetu], in: http://www.genocid.lt/centras/
lt/1405/a/print_version/,[20140514].
145 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VIII,p.269.
rezistencines organizacijas galėtų paliu-
dyti, kad tapimas laisvės kovotoju buvo
nuoseklus žingsnis siekiant valstybės ne-
priklausomybės,taippatišreiškęsjųtvirtą
nusistatymąpriešokupantus.
Pirmas rimtas pareiškimas, kad lietu-
viai nenusiteikę taikstytis su okupacija,
buvo 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs
sukilimas, inicijuotas Lietuvių aktyvistų
fronto(toliau – LAF’o).Valstybės nepri-
klausomybėsatkūrimoplanaspasinaudoti
kilusiuVokietijosirSSRSkarubuvoreng-
tasišeivijojeirstipriausiaipropaguojamas
Berlyneįsikūrusio,LAF’uivadovaujančio
K.Škirpos.Berlynoaktyvistainuolatren-
gėirperryšininkus įLietuvąsiuntėįvai-
riasinstrukcijasbeinurodymus,susijusius
suLietuvosvalstybingumoatkūrimogali-
mybėmis,tadnetrukusir sovietų užimtos
valstybėspogrindyjeveikiančiosorganiza-
cijossaveėmė sietisuLAF’u146.Tokiose
organizacijoseveikė3būsimiejipartizanų
vadai.Z. Drunga-MykolasJonas147 dirbo
didžiausiameLietuvojeKaunoLAF’ošta-
beir,norstiesiogiainedalyvavoginkluota-
me1941m.sukilimepriešsovietųvaldžią,
manytina, atliko svarbų organizacinį ir
koordinuojamąjį darbą. Tiesiogiai sukili-
medalyvavo8 nagrinėjamiasmenys, tai-
gisuBirželiosukilimuišvisobuvosusiję
9 (17 %) laisvės kovotojų vadai. Neabe-
jotina,kad apskritai asmenims,vėliau ta-
pusiemspartizanais,buvosvarbusminėtas
sukilimas ir jie jame gana aktyviai daly-
vavo – tai savo atsiminimuose patvirtina
ir žymus pokario ginkluoto pogrindžio
veikėjas J. Lukša-Daumantas: „Mumyse
146 Lietuva 1940–1990 m., 2007,p.172.
147 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.III,p.82.
103
vyravokovos dvasia <...>. Tapatikovos
dvasia,kuri1941 metaisbiržely pasireiš-
kėsukilimoforma <...>.Tapati, kuri jau
dabarsuspėjonevienąmūsųdraugąpastū-
mėtiįdabartinėskovosryškiausiąformą–
partizanųeiles.“148
Šiandienpuikiaižinome,kad1941m.
sukilėliams netrukus teko smarkiai nusi-
vilti,viltysatkurtinepriklausomąvalstybę
žlugo,ovienąokupantąpakeitėkitas.Šiek
tiek anksčiau jau atskleista, kad nemažai
nagrinėjamų asmenų nacių okupacijos
metais ėjo pareigas įvairiose valstybinė-
se,savivaldosįstaigose, dalyvavokarinių
formuočiųveikloje(norstainereiškia,kad
jie palaikė okupaciją ir vokiečių įvestą
režimą). Šaltiniuose randama informaci-
jaapie3tiriamųasmenųveiklą,susijusią
supropagandinėsspaudosleidybaantina-
cistiniame pogrindyje. Be to, Didžiosios
kovosapyg.vadasM.Kestenis-Serbentas
buvoantinacinėsLietuvoslaisvėskovoto-
jųsąjungosnarys149,J.Vitkus-Kazimierai-
tisaktyviaiveikėLietuviųfrontoveikloje,
kūrėpogrindinęantikomunistinębeianti-
nacistinękarinęorganizaciją„Kęstutis“150,
kurios pagrindiniai tikslai, kaip nurodyta
1943 m. sukurtame jos statute, – Lietu-
vosnepriklausomybės atkūrimas,kovasu
komunistineirkita žalinga lietuviųtautai
veikla151. Taigi, ne mažiau nei 5 (10 %)
būsimiejipartizanųvadaiužsiėmėantina-
cistineveikla.
Kaip viena iš prieš nacius kovojusių
pogrindiniųorganizacijųnurodomairLie-
148 J.Daumantas,Partizanai,Vilnius,1990,p.44.
149 Lietuva: enciklopedija, t.III,p.307.
150 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VIII,p.272.
151 Lietuvių fronto karinio padalinio „Kęstutis“
laikinasis statutas“, in: Laisvės kovos 1944–1953 m.,
p.45.
tuvoslaisvėsarmija152(toliau–LLA),ta-
čiautoksapibūdinimasreikalaujatamtikro
paaiškinimo.Prasidėjus nacių okupacijai,
1941m.įkurtaLLA1944m.užmezgėry-
šiussuvokiečiais,nesšie,besitraukdamiiš
Lietuvosirnorėdamisudarytikuodidesnį
pasipriešinimą sovietų kariuomenei, pa-
siūlėdalįLLAnariųapmokytiVokietijoje.
Organizacijosvadovybėšįpasiūlymąpriė-
153.Tokiubūdutrumpus,keliųmėnesių
žvalgyboskursusnaciųkarinėsemokyklo-
sebuvoišėję3būsimipartizanųvadai,ku-
rieįLietuvąbuvogrąžintikaipdesantinin-
kai.(Šis skaičiuslaisvės kovųvadų kon-
tekstelabainedidelis,turintomenyje,kad,
gen. M. Pečiulionio teigimu, į Vokietiją
mokymams buvo išsiųsta maždaug 100
LLAvyrų)154.Taipbuvosudarytaspagrin-
dasvėliaukomunistiniamsistorikamsLLA
vadintikovojusiasukomunizmu,nacistiš-
kainusiteikusiųbuvusiųkarininkųorgani-
zacija155,visainekreipiantdėmesioįfaktą,
kad LLA buvo sukurta pirmiausia prie-
šintisvokiečiams. Šiaipar taip,1944 m.,
neišskirdama priešų ir sąjungininkų, pati
LLA pagrindiniu savo tikslu nurodė Lie-
tuvos laisvės iškovojimą156. LLA nariai
išviso buvo18 (35% )tiriamų asmenų.
K.Girniuspabrėžė,kaditindaugpartiza-
nųLLAnariaistapotikįsitraukęįlaisvės
kovas157,betreikiapasakyti,kadnet14iš
minėtų18partizanųvadų(t.y.78%)orga-
nizacijosveiklojepradėjodalyvautianks-
čiaunei tapopartizanais.Todėlbentdalis
152 Lietuva 1940–1990 m., 2007, p.246.
153 K.Kasparas,2002,p.9.
154 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A. Kašėta,B.Ulevi-
čius,1996,p.126.
155 K.K.Girnius,1987,p. 202.
156 „LietuvosLaisvėsArmijosPrograma“,in: Lais-
vės kovos 1944–1953 m.,p.53.
157 K.K.Girnius,1987,p.202.
104
jųlaikytinidalyvavusiaisirantinaciniame
pasipriešinime.
Paminėtinairtai,kadpatiLLAsuvai-
dinotikraisvarbųvaidmenįginkluotosre-
zistencijos veikloje. Jos įtaka itin stipriai
buvojaučiamaŽemaitijoje,odaugeliosri-
čiųpartizanainaujuskovosdaliniussteigė
būtent pagal Laisvės armijos organizaci-
nę struktūrą, tačiau būtina pabrėžti, kad
tai laikytina atskirų LLA narių, ne visos
organizacijos, nuopelnu158, todėl priklau-
symas Laisvės armijai vertintinas labiau
kaip kryptingą pasipriešinimą okupantui
suponuojantis faktas, tačiau ne veiksnys,
skatinęsįsitrauktiįginkluotąpogrindį.
Dar viena svarbi organizacija, galinti
paliudyti lietuvių norą priešintis okupan-
tui,ginti tautąir valstybę,buvo Lietuvos
vietinė rinktinė (toliau – LVR). Nors šio
karinio dalinio kūrimas buvo inicijuotas
vokiečių, rinktinė pagal planą turėjo būti
tiesiogiaipavalditiklietuviųkarininkams,
veiktitikLietuvojeirgintikraštąnuobol-
ševikųinvazijos159. Kai šventinį1944 m.
vasario16-osioskreipimąsiperKaunora-
dijąįlietuviusLVRvadovupaskirtasgen.
P. Plechavičius baigė pakiliu raginimu:
„Tat, vyrai, už ginklų!“, taip kviesdamas
tautiečiusjungtis įkovą prieš grįžtančius
bolševikus,nemažaidaugiausiajaunųvyrų
patraukėįlietuviškaskarokomendantūras
ir registravosi į LVR160. Tarp jų buvo ir
15(29%)būsimųjųpartizanųvadų.Pažy-
mėtina,kad tik vienasiš jų,Juozas Kriš-
taponis, vėliau vadovavęs Vyčio apyg.,
tuo metu priklausė ir LLA161. Taigi jau
158 Tenpat,p.213.
159 Lietuva 1940–1990 m., 2007, p.240.
160 A.Martinionis,1998,p.16.
161 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.IV,p.277.
1944m. pradžioje 28 asmenys, t.y.dau-
giauneipusė (54%)laisvės kovomspo-
kariu vadovavusių vyrų, buvo pasiruošę
tėvynęgintiginklu.
Pridėjędarirtuos,kuriepriklausėįvai-
rioms pogrindžio neginkluoto pasiprie-
šinimo organizacijoms, užsiėmė kitokia
rezistencine veikla (pvz., ketvirto kurso
medicinos studentas V. Mikulėnas-Lubi-
nas1944 m. ėmė gydyti sužeistus ir ser-
gančiuspirmuosiuspartizanus162),galime
teigti,jog35(68%)partizanųvadaisavo
nepritarimą valstybės okupacijai ir oku-
pantųLietuvojevykdomaipolitikaiaiškiai
išreiškėdarprieštapdamipartizanais.
6. Partizaninėse kovose: panašumai,
skirtybės, reikšmė
Pirmieji partizanų būriai 1944 m. vasarą
steigėsi ganėtinai stichiškai, tada dar ne-
buvogalvojamaapiecentralizaciją,tačiau
jau1945m.matyti vienijimosi užuomaz-
163–potruputįkūrėsištabai,formavosi
apygardos, kilo vyriausiosios vadovybės
idėjos164. Visame laisvės kovų judėjimo
fone iškilo vadovaujantys asmenys – tie,
kuriejautėsiatsakinginetikužsave,savo
ginklą,betprisiėmėatsakomybę ir už va-
dovaujamą būrį, suprato kovos veiksmų
koordinacijos, vieningo, centralizuoto
pasipriešinimosvarbą.Manytina, kad, at-
liekant tyrimą, nuoseklu ir tikslinga būtų
pabandyti užčiuopti nagrinėjamos grupės
asmenųpanašumuspartizaniniųkovų,va-
dovavimojomskontekste.
162 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.V,p.244.
163 K.K.Girnius,1987,p.254.
164 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A. Kašėta,B.Ulevi-
čius,1996,p.130.
105
Pirmiausiapažymėtinastamtikraskili-
mas karjeros laiptais,t.y.daugeliuatvejų
negalėtumepasakyti,kadvospriepartiza-
nųprisidėjęsvienasarkitasasmuoiškarto
užimdavovadovaujamaspareigasapygar-
doje ar vyriausiojoje vadovybėje (žino-
ma, pirmiesiems vadams tai negalioja).
Dvidešimtdevyni vyrai(56 % tiriamųjų)
prieš tai vadovavo partizanų rinktinėms,
24 (46 %) – apygardų štabams ar atski-
riemsjųskyriams,7(14%)buvoapygar-
dos vado pavaduotojai, 4 (8 %) jo adju-
tantai.Vienuolika(21%)tiriamųasmenų
savoveiklospradžiojevadovavopartizanų
būriams–t.y.ginkluotamepasipriešinime
dalyvavonuopatpradžių, užsiėmėkovo-
tojų telkimu. Chrestomatinis šiuo atveju
A. Starkaus-Montės pavyzdys: pradėjęs
nuo vadovavimo būriui, vėliau būdavo
skiriamasį vis aukštesnes pareigas – va-
dovavokuopai,rinktinei,Algimantoapyg.
štabui, buvo paskirtas apygardos vado
A. Slučkos-Šarūno pavaduotoju, kol ga-
liausiaipradėjoeitijopareigas,šiamtapus
visos srities vadu165. Taigi, teigtina, jog
vienokiaar kitokia vadovaujamojodarbo
patirtisbuvobūdingadaugumaipartizanų
vadų. Tiesa, tokį principą, kad apygardų
vadaidažniausiaibūdavorenkamiišštabo
pareigūnų ar rinktinių vadų, istorikai jau
buvopastebėjęiranksčiau,jųnuomone,ši
rotacijaleidoišskirtiirgabiausiuspartiza-
nus166.
Istoriograjoje taip pat galima rasti
informacijos, jog vidutinė partizanavimo
trukmė būdavo 2–3 m.167 Tyrimo metu
surinktiduomenysrodo,kadvidutinėapy-
165 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VII,p.166–167.
166 D. Kuodytė,A.Kašėta,1996,p.9–10.
167 Tenpat,p.12.
gardos vadų dalyvavimo laisvės kovose
trukmė ilgesnė – maždaug 4,4 m. O štai
sričiųvadųvidutinėpartizanavimotrukmė
siekia 6,2 m., vyriausiosios vadovybės –
LLKStarybosnarių–labaipanaši–6,1m.
Tai skamba gana įspūdingai žinant, jog
maždaug iki 1951 m. pagrindiniams par-
tizanų vadams susekti buvo rengiamos
specialioskarinėsoperacijos,ojosegalėjo
dalyvautiikipustrečiotūkstančiokarių168.
Žinoma,reikiaturėtiomenyje,kad,pavyz-
džiui,patsLLKSsusikūrėnuopartizaninių
kovųpradžiospraėjus beveikpenkeriems
metams, tačiau vis tiek teigtina, kad pa-
čiossvarbiausios pareigos judėjimebuvo
patikimos tik labiausiai patyrusiems as-
menims,kitavertus,tokievadai,jausdami
atsakomybę,irpatysgalėjo elgtis kuoat-
sargiauirapdairiau.
Kaipminėta,partizanųvadaispaprastai
buvo stengiamasi paskirti gabiausius ko-
votojus.Šiuoatvejuapietamtikruspasie-
kimusmūšiolaukemumsišdalies galėtų
liudytivadamssuteiktirezistencijosmetu
užsitarnauti laipsniai – turima žinių apie
17 asmenų suteiktus laipsnius. Išskirtina
tai,kad net 14(82 %) išjų iki įsitrauki-
moįginkluotąpogrindįnebuvokarininkai.
Tai sueruotų, kad dažniausiai karininkų
laipsniaibuvoteikiamitiems,kurieikitol
jųneturėjo,taipparodant jų išskirtinę pa-
žangą,padarytąkarinėjesrityje.J.Žemai-
čiui-Vytautui169 ir A. Ramanauskui-Va-
nagui170buvo suteikti partizanų generolų
laipsniai, kurie šalia karinės patirties ga-
lėjoindikuotiirreikšmęvisamejudėjime,
168 A. Anušauskas,2013,p.181.
169 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t. VIII,p.334.
170 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VI,p.217.
106
nesabuasmenysskirtingumetuėjoLLKS
Tarybosprezidiumopirmininkopareigas.
Vadai turėjo būtipavyzdysnetik -
šiolauke,betirmoralinisautoritetas.Apy-
gardų vadų įsakymuose ginkluotiems re-
zistentams nurodoma drausmingai elgtis,
negirtuokliauti171, geras, pamokomas pa-
vyzdysakcentuojamasirLLKSdokumen-
tuose–specialiojeelgesioinstrukcijoje172,
Drausmės statuto projekte173. Dėsninga,
jograstainformacijosapietai,kadvosdu
partizanųvadaibuvogavęaukštesnėsval-
džios papeikimus už nedrausmingumą –
Juozas Jankauskas-Demonas už girtuo-
kliavimą174,oH. Danilevičius-Vidmantas
užsavavališkąišvykimąįKauną175. Daug
dažniaunagrinėjami asmenys susilaukda-
vopadėkos,įvertinimo –17iš jų(33%)
buvo apdovanoti Laisvės kovų kryžiais.
Keturiemsvadamsprievisųapdovanojimų
darbuvosuteiktasirLaisvėskovoskaržy-
gio garbės vardas, vadinamas aukščiau-
171 „DzūkųgrupėsvadoJuozoVitkausKazimierai-
čioįsakymasNr.3dėlpartizanųvieningosstruktūrosir
drausmės,1945m.birželio4d.“,in: Lietuvos partizanų
Dainavos apygarda (1945–1952 m.). Dokumentų rin-
kinys, p. 73; „LLA Žemaičių legiono vado Jono Se-
maškos-Liepos įsakymas Nr.1, 1945 spalio 5 d.“, in:
Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda (1945–1953 m).
Dokumentų rinkinys, p.80;„TauroapygardosvadoLeo-
noTaunio-KovoįsakymasNr.3,1945m.rugsėjo13d.“,
in:Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.).
Dokumentų rinkinys, p.87.
172 „LLKS Visuomeninės dalies instrukcija parti-
zanųvadams apie kovotojų dvasinį ir visuomeninįpa-
rengimąbei Visuomeninėsdalies uždaviniusirtikslus,
1949m.kovomėn.15d.“,in:Laisvės kovos 1944–1953
m.,p.380.
173 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A. Kašėta,B.Ulevi-
čius,1996,p.90.
174 Lietuva: enciklopedija,t.II,p.40.
175
Henrikas Danilevičius-Vidmantas, Danila, Kerš-
tas, Žinys, Algis, LGGRTCinformacija,[prieigainterne-
tu],in:http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_
datos/2012/DANILEVICIUS.pdf,[20140517].
siu LLKS „atžymėjimu“176. Šiuo atveju
reikėtųpabrėžti,kadtokieapdovanojimai
buvoreglamentuotiirįteisintitik1949m.
sukūrus LLKS, kai dalis partizanų vadų
jaubuvožuvę.Norsminėtiapdovanojimai
buvo teikiami ir po mirties, tikėtina, jog
daugdidesnėvadųdalisbūtųjuosgavę,jei
tikjiebūtųpradėti teiktianksčiau.Beto,
reikianepamirštifakto,kadvienisvarbiau-
siųir ilgiausiai dalyvavusiųpartizaninėje
kovojeasmenųaukščiausioapdovanojimo
galėjonegautiviendėlto,jogpaprasčiau-
siainebebuvokamjųįteikti.
Laisvėskovotojų vadus, pasirinkusius
sunkų ginkluoto rezistento likimą, neiš-
vengiamai sieja ir tragiškos gyvenimo
pabaigos motyvas. Tik 3 (6 %) asmenys
išvengė mirties – vienintelis Žemaičių
apyg. vadas Š. Jazdauskas-Nurmis buvo
nuteistas kalėti177, Vytauto apyg. vado-
vavęJ. Kimštas-Dobilas178 ir B. Kalytis-
-Siaubas179 susilaukė tuometinės sovieti-
nės Lietuvos valdžios malonės – amnes-
tijosužtai, kadbendradarbiavosu repre-
sinėmis struktūromis ir išdavė buvusius
bendražygius.Tokiųišdavikųtarppartiza-
nųvadų iš visobuvo trys,neskaičiuojant
Kęstučioapyg.vadoK.Labanausko-Justo,
apiekurįjokiųduomenųnerasta,todėlty-
rimejisnegūravo. J.Jankauskas-Demo-
nas,norsirperėjoįokupantųpusę,malo-
nės nesulaukė – 1954 m. buvo nuteistas,
jam paskirta mirties bausmė įvykdyta
1955m.180Tokiapatbausmė buvo skirta
dar6asmenims–išvisokalėjimuosesu-
176 „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio atžymėji-
mai,1949m.“,in:Laisvės kovos 1944–1953 m.,p.362.
177 Lietuva: enciklopedija,t.III,p.84.
178 Tenpat,p.320–321.
179 Tenpat,p.197.
180 Lietuva: enciklopedija,t.II,p.40.
107
šaudyti14%rezistentųvadų.Kitųlikimas
buvo toks: lygiai pusė jų – žuvo mūšio
lauke,buvonukautibandydamiprasiverž-
ti iš apsupto bunkerio ar panašiai, 27 %
turėjo drąsos (ir galimybių) beviltiškoje
situacijojepatyspasitrauktiišgyvenimo–
nusišautiarbasusisprogdinti,dažnasišjų
prieštaidarspėdavosunaikintidalįparti-
zanųdokumentų,idantjienepatektųįprie-
šųrankas. Dar duvadai mirė nuokovoje
patirtųsužalojimų. Šiaip ar taip, teigtina,
jogabsoliučiaidaugumaijų–81%pavy-
kolaikytisvienosišsvarbiausiųpartizano
pareigų–nepasiduotigyvam181.
Kogero,absoliučiądaugumąaptariamų
asmenų(išskiriant nebenttuos, kuriesavo
partizaninęveikląužbaigė pereidami į kitą
barikadų pusę – tarnauti okupantui) visą
laisvėskovųlaikotarpįsiejotikslingastėvy-
nėsnepriklausomybėssiekisirpasiryžimas.
Be abejo, visų jų, stovėjusių ginkluotos
rezistencijos pirmutinėse gretose, indė-
lis į laisvės kovas nenuginčijamas, tačiau
nereikia pamiršti, kad kiekvienas jų buvo
asmenybė, turinti savų pomėgių, interesų,
gebėjimų, pasaulėžiūrą, todėl neteisinga
būtųvisiškaineužsimintiapiepaskirųvadų
ypatybesirindėlįįpartizanineskovas.
Kai kurie būsimieji partizanų vadai
buvo vienytojai, organizatoriai, beveik
nuo pat savo veiklos pradžios rūpinęsi
ginkluoto pogrindžio centralizacija, vy-
riausiosios vadovybės kūrimu. Šiame
kontekste, savaime suprantama, išskirti-
nas J. Žemaitis-Vytautas – jo pastangos
įkurti vyriausiąją partizanų vadovybę
buvo sėkmingos182. A. Baltūsis-Žvejys
181 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A. Kašėta,B.Ulevi-
čius, 1996, p.118.
182 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953,
t.VIII,p.334.
ikisavomirtiestaippat kryptingai dirbo
visų partizanų suvienijimo klausimu –
taiaiškiai matyti išjo susirašinėjimo su
skirtingųapygardųvadais183.Beto,savo
vadovaujamojeapygardojejissiekėįves-
tikarišką drausmęir tvarką,mažiau pa-
tyrusiems partizanams rengė specialius
kursus184.Negalimanepaminėtiirpirmo-
joDainavosapyg.vadoJ.Vitkaus-Kazi-
mieraičio,kuris1945–1946m.siekėkuo
labiau suvienyti bent jau Pietų Lietuvos
partizanus185, suvienodinti, reglamen-
tuotivisųštabųdarbą186.Kęstučio apyg.
vadas A. Miliulis-Algimantas Tauragėje
buvo įsteigęs visus gyventojus vienijan-
čią pogrindinę organizaciją Raketa, po
šio partizano žūties jo pareigas perėmęs
A.Bakšys-Klajūnas 1952m. įkūrė Vyčių
sąjungą187, kuri pagal sumanymą turėjo
tęstiLLKStradiciją,tikpereitiįkitąkovos
formą–neginkluotąpasipriešinimą188.
Kitipartizanų vadai savoruožtu buvo
labiaulinkęį nemažiau svarbų ideologi-
nį darbą. Juozas Šibaila-Merainis – pa-
grindinis LLKS ideologas, deklaracijos
teksto autorius, rengė partizanų dvasinio
ugdymo nuostatų projektą, aktyviai už-
siėmė pogrindžio spaudos leidyba, rašė
183 „ApygardosvadoAntanoBaltūsio-Žvejoraštas
Vytauto apygardos vadui Vincui Kauliniui-Miškiniui
dėlryšiųtarp apygardų užmezgimo, stiprinimo ir kt.“,
in: Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.).
Dokumentų rinkinys, p. 281–282; „Apygardos vado
AntanoBaltūsio-ŽvejolaiškasLietuvoslaisvėsarmijos
ŠiaurėsLietuvosapygardosvadui“, in:tenpat,p.244.
184 N. Gaškaitė,D.Kuodytė,A. Kašėta,B.Ulevi-
čius, 1996,p.168–169.
185 Tenpat,p.139.
186 Dzūkųgrupėsštaboveiklosdienoraštis,Laisvės
kovųarchyvas,9 t.
187 Lietuva: enciklopedija,t.II,p.133.
188 „Vyčiųsąjungos laikiniejiįstatai“, in: Laisvės
kovos 1944–1953 m.,p.372.
108
straipsnius189. Prisikėlimo apyg. vadova-
vęP.Morkūnas-Rimantasrūpinosi dainų,
eilėraščių rinkinių leidyba190, P. Bartkus-
-Mažrimas kūrė eilėraščius. Tokių poetų
buvoirdaugiau–B.Labėnas-Kariūnas191,
B.Liesis-Naktis192.Paminėtinas ir L.Ba-
liukevičiaus-Dzūkas – daugumai puikiai
žinomas jo dienoraštis, kupinas jautrių,
įkvepiančiųpamąstymų;jo,okartuirviso
pogrindžio ideologinę poziciją kone to-
bulaiiliustruoja daugeliuižinoma mintis:
„Aš jaučiu, jog savo kraštą pamilstu vis
labiauirlabiau.<...>Pagaliaumūsųkrau-
jasnenueis veltui. Mesturėsime teisęvi-
siemsžiūrėtiįakis,nesmessavotėvynės
neapleidom.Nairkasgimusnugalės,jei
mesmirtinebijom, jeigumesnugalėjome
irmirtį.193“
Iš tiesų nesvarbu, kokioje vadovauja-
moje darbo srityje labiau reiškėsi tiriami
asmenys – jų indėlis į laisvės kovas yra
gerbtinas, nepamirštinas ir šiandien. Par-
tizanų vadų svarbą, be viso kito, liudija
ir nepriklausomoje Lietuvoje po mirties
jiemsskirtikariniailaipsniaibeivalstybės
apdovanojimai. Vienam asmeniui suteik-
taskapitono, 2 – majoro, 3 – pulkininko
189 Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas, LGGRTC
informacija,[prieigainternetu],in:http://www.genocid.
lt/datos/sibaila.htm,[20140518];„LLKSpobūdis“ in:
Partizanai apie pasaulį, politiką ir save, p.630–635.
190 Povilas Morkūnas, Ežerietis, Drakas, Riman-
tas, LGGRTCinformacija,[prieigainternetu],in:http://
www.genocid.lt/datos/zinkev.htm,[20140518].
191 Benediktas Labėnas (Labenskas)-Kariū-
nas, LGGRTC informacija, [prieiga internetu], in:
http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_da-
tos/2014/03/201403_labenskas.pdf,[20140518].
192 Bronislavas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis, Anta-
nas Liesis-Idenas, Tvanas, LGGRTCinformacija,[pri-
eigainternetu],in:http://www.genocid.lt/UserFiles/File/
Atmintinos_datos/2012/2012_Liesiai.pdf,[20140518].
193 J. Lelešius-Grafas, L. Baliukevičius-Dzūkas,
Dienoraščiai, p.261.
leitenanto,1–dimisijospulkininko,37 –
pulkininko, 2 – dimisijos generolo laips-
niai, tokius karinius įvertinimus iš viso
gavo85 % visųpartizanų vadų.Atkreip-
tinasdėmesys,kadnet89%taipįvertintų
asmenųbuvosuteiktivieniišaukščiausių
karininkų laipsnių (pulkininko ir genero-
lo).Valstybiniaisapdovanojimaispagerbta
77 % ginkluotos rezistencijos priešakyje
stovėjusiųvadų,išjų–33%skirtasVyčio
Kryžiausordino Didysiskryžius – antras
pagal reikšmę Lietuvos karinis valstybės
apdovanojimas,kuriuoapdovanojamidid-
vyriškanarsa irištverme ginant Lietuvos
Respublikoslaisvęirnepriklausomybępa-
sižymėjęasmenys194.
Išvados
Tyrimometugautiduomenysirjųanalizė
padeda sukurti gana tolygų ir aiškų ben-
drąpartizanų vadopaveikslą, atskleidžia,
kadšiaspareigasėjęasmenysturėjodaug
panašumų ir bendrybių, pradedant įvai-
riais socialiniais veiksniais (kurie galėjo
padaryti įtaką pasirinkimui tapti laisvės
kovotoju), karinio ir civilinio išsilavini-
molygiu.Juosvienijopanašiveiklanetik
laisvojeLietuvoje,betirpirmosiossovie-
tų,nacių okupacijos metais,dalyvavimas
pogrindinių organizacijų veikloje. Daug
panašumųaptikta ir tirtųasmenų partiza-
ninėjeveikloje.
Dauguma partizanų vadų (56 %) pri-
klausė tai pačiai 1910–1922 m. gimusių
asmenų kartai, vienijamai auklėjimo ir /
arba brendimo nepriklausomoje Lietu-
vos valstybėje, patriotiškai nusiteikusioje
aplinkoje ir visuomenėje. Tautinės verty-
194 Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai,
2010,p.64.
109
bės,kogero,buvostipriaiugdomos,ska-
tinamos ir to meto Lietuvos provincijos
daugiavaikėse ūkininkų, būsimųjų parti-
zanų vadų šeimose, kuriose ateities lais-
vės kovotojai ne tik dažnu atveju galėjo
lygiuotisįpatriotiškai angažuotusbrolius
arseseris,betirnuopatmažumėsjustiitin
artimąryšįsugimtąjažeme.
Pažymėtina, kad vyrų pasiryžimo ko-
voti už tautos laisvę negalėjo sustabdyti
savasukurtašeima(vedębuvo52%tiria-
mųasmenų,išjų85%turėjosavovaikų),
kita vertus, neatmestina galimybė, kad
artimiausiųžmonių ateitiskaip tik galėjo
skatintipasirinktipartizanodalią.
Surastiduomenysliudijaapiepakanka-
maiaukštątolaikotarpiokontekstepartiza-
nųvadųišsilavinimą–daugiauneipradinę
mokykląbuvobaigęmažiausiai85%visų
tiriamųasmenųirnet96%ištų,apieku-
riųmoksląkokiojenorsšvietimoįstaigoje
pavykorastiinformacijos.Ketvirtadalisjų
laikytiniįgijęaukštesnįjįišsilavinimącivi-
linėjesrityje,5asmenysbuvopradėjęžur-
nalistikosarbamedicinosstudijasVytauto
Didžiojouniversitete.
Priešingai plačiai paplitusiai nuomo-
nei,pokariopartizanamsvadovavusiųka-
rininkųskaičiussiekia35%.Pusėjųturė-
joužsitarnavękapitonolaipsnį.Manytina,
jogdaugumavadųturėjokarinėspatirties,
įgytos privalomosios karinės tarnybos
metu.Visdėltobūtentdarbaskarinėjesri-
tyje iki partizanavimo vienijo ne mažiau
nei37%tiriamųasmenų.Švietimosrityje
vienuarkitulaikotarpiudirbo19%.Dar-
basšiosesrityseįpareigojo–kariuomenė-
jeveikęirmokytojavęasmenys paprastai
visuomenėje buvo laikomi autoritetais,
jiems keliami aukšti moralės standartai.
Apskritaibūsimųjų partizanų vadųužim-
tumasir pareigos dažnuatveju sueruoja
juosbuvusganasąmoninga,integralia,pi-
lietiška, aktyvia visuomenės dalimi. Tokį
teiginįiliustruojair7asmenųdalyvavimas
LŠSveikloje, taip pat buvo priklausiusių
ateitininkams, skautams, jaunalietuviams
beipavasarininkams.Visdėltobūtinapa-
brėžti,kadšiosdaliestyrimorezultatųne-
galima suabsoliutinti – žmonės, turintys
labai panašią gyvenimo patirtį, tokį pat
išsilavinimą, nebūtinai turėjo įsitraukti į
ginkluotopogrindžioveiklą,užimtičiava-
dovaujamaspozicijas.
 Tam tikras persiorientavimas būsimų
vadųveiklojevyko nacių okupacijosme-
tais–palygintisutarpukariu,daugiaunei
du kartus padidėjęs mokytojų skaičius,
penktadalistiriamųjų ėmėdirbti įvairiose
valstybinėseįstaigose,vietinėssavivaldos
institucijose. Ši kaita daugiausia sietina
su gana aukštu jų išsilavinimu kartu su
režimui priimtinomis ne kairiosiomis pa-
žiūromis. Svarbu, kad, Lietuvai praradus
nepriklausomybę,ima ryškėtiirbūsimųjų
vadų užsiangažavimas valstybės laisvės
klausimu– nemažai jųdalyvavo Birželio
sukilime(17%),LLA(27%),VLR(29%)
veikloje.Apskritai,bet kokia rezistencinė
veiklaikitampantpartizanaisbuvobūdin-
ga68%asmenų,otaigalėtųimplikuotijų
nuoseklųapsisprendimą įsitrauktiį poka-
riokovas.
Pažymėtina, jog daugelis partizanų
vadaistaponeiškarto(savaimesupranta-
ma,kadpirmiesiemsvadamstoksteiginys
negalioja) – tai buvo tikrai daug atsako-
mybės,patirtiesir aukštosmoralės reika-
laujančiospareigos,todėltiriamiasmenys
gaudavo vis aukštesnes vadovaujamas
pareigas.Partizanųvadustaippatsiejokur
kas ilgesnė nei eilinių kovotojų veiklos
110
pogrindyjetrukmė(dažnuatvejutiesiogiai
koreliuojanti su turėtų pareigų svarba).
Pažymėtina,kad50%jųžuvomūšiolau-
ke,14%įvykdytasovietųpaskirtamirties
bausmė,o šiek tiekdaugiau nei ketvirta-
dalis, nenorėdami priešui pasiduoti gyvi,
patys nutraukė savo gyvybę. Šių asmenų
pastangos,reikšmėirindėlisįlaisvėsko-
vas pagal galimybes įvairiais pažymėji-
mo ženklais 33 % atvejų buvo įvertinti
partizaninio karo metu, Lietuvai atkūrus
nepriklausomybę, trims ketvirtadaliams
partizanųvadųbuvosuteiktiaukščiausi –
pulkininkųirgenerolų–kariniailaipsniai,
77 % pagerbta valstybiniais apdovanoji-
mais.
BIBLIOGRAFIJA
AnušauskasA.,2013–ArvydasAnušauskas,Te -
roras 1940–1958 m.,Vilnius,2013.
BagušauskasJ.,1993–Juozapas Bagušauskas,
„Lietuvoslaisvėsidėjųpropagandapartizanųspau-
doje“, in: Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos ne-
priklausomybė, sudarė Algimantas Liekis, Vilnius,
1993,p.199–221.
Bubnys A., 2014 – Arūnas Bubnys, Lietuvių
viešoji policija ir policijos batalionai (1941–1944),
[prieigainternetu], in: http://www.genocid.lt/Leidy-
ba/3/arunas2.htm,[20140520].
Bubnys A., 2007 –Arūnas Bubnys, „Lietuvių
policijos 2-asis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai
(1941–1944)“,in:Lietuva Antrajame pasauliniame
kare, sudarytojai Arvydas Anušauskas, Česlovas
Laurinavičius,2007,p.305–324.
DitkevičiusV.,VasiliauskasZ.,1964–Viktoras
Ditkevičius, Zenonas Vasiliauskas, „Pratarmė“, in:
Buržuazinių nacionalistų gaujų siautėjimas Dzūkijo-
je, Vilnius,1964,p.5–11.
GailiusB.,2006–BernardasGailius,Partizanai
tada ir šiandien, Vilnius,2006.
GaškaitėN.,KuodytėD.,KašėtaA.,UlevičiusB.,
1996 – Nijolė Gaškaitė, Dalia Kuodytė, Bonifa-
casUlevičius,Lietuvos partizanai 1944–1953 m.,
Kaunas,1996.
GirniusK.K.,1987–KęstutisK.Girnius,Par-
tizanų kovos Lietuvoje, Chicago,1987.
Įvadas,2005–„Įvadas“,in:Lietuvos šaulių są-
junga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919–2004,
sudarėViliusKavaliauskas,JuozasŠirvinskas,Sigi-
tasJegelevičius,Kaunas,2005,p.11–22.
Jegelevičius S., 2005 – Sigitas Jegelevičius,
„Šauliai1940–1941 m. antisovietinėje kovoje“, in:
Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tar-
nyboje 1919–2004,Kaunas,2005,p.157–180.
JašinauskasL., 2007 –Linas Jašinauskas, Lie-
tuvos švietimas nacių okupacijos metais, Vilnius,
2007.
Jokubauskas V., 2012 – VytautasJokubauskas,
„Vienuivieni“:šauliųrengimaspartizaniniamkarui
1924–1940m.Lietuvoje“,in:Istorija,t.86,2012/2,
Vilnius,p.11–24.
KasparasK.,2002–KęstutisKasparas,Lietuvos
laisvės armija,Kaunas,2002.
Kaubrys S., 2000 – Saulius Kaubrys, Lietuvos
mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius,2000.
Kavaliauskas V., 2005 – Vilius Kavaliauskas,
„TarpukarioLietuvosšauliųgarbėsženklai“,in: Lie-
tuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarny-
boje 1919–2004,Kaunas,2005.
KnezysS.,2007–StasysKnezys,„Kaunokaro
komendantūrosTautiniodarbobatalionas1941m.“,
in: Lietuva Antrajame pasauliniame kare, sudary-
tojaiArvydas Anušauskas, ČeslovasLaurinavičius,
2007,p.249–284.
KraniauskienėS., 2003–SigitaKraniauskienė,
Tapatybės konstravimas biograjose (kartos ir lyties
identitetas XX a. lietuvių autobiograjose): daktaro
disertacija,Vilniausuniversitetas,Vilnius,2003.
KuodytėD.,KašėtaA.,1996–DaliaKuodytė,Al-
gisKašėta,„Įvadas“, in:Laisvės kovos 1944–1953 m.,
Kaunas,1996,p.7–28.
KuodytėD., 2004 – DaliaKuodytė, „Ginkluo-
tosrezistencijospolitiniaiirideologiniaiypatumai“,
in: Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Lenkijo-
je: sąsajos ir ypatumai 1939–1956, Vilnius, 2004,
p.195–204.
Kuodytė D., 2005 – Dalia Kuodytė, „Lietuvos
šauliaiantinaciniamepasipriešinimeirpartizaninia-
mekare(1941–1953)“, in:Lietuvos šaulių sąjunga
valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919–2004,Kau-
nas,2005,p.181–197.
111
Lietuva 1918–1938,1990–Lietuva 1918–1938,
redaktorius Vincas Kemežys, fotografuotinis leidi-
mas,Kaunas,1990.
Lietuva 1940–1990 m., 2007 – Lietuva 1940–
1990 m.: okupuotos Lietuvos istorija, autoriųkolek-
tyvas,Vilnius,2007.
Lietuvosmokyklairpedagoginėmintis,1996 –
Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1940 m.
Antologija. Trečiasis tomas, sudarytoja Teresė Bu-
kauskienė,Vilnius,1996.
Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai,
2010 Lietuvos Respublikos valstybės apdovanoji-
mai, sudarėViliusKavaliauskas,Vilnius,2010.
MartinionisA.,1998–AntanasMartinionis,Vie-
tinė rinktinė, Vilnius,1998.
MatulisS.,2010–SauliusMatulis, Ateitininkų
organizacijos ideologijos ugdomoji kryptis Lietuvo-
je, Šiauliai,2010.
NefasM.,2009–MindaugasNefas,„Lietuvos
šaulių sąjungos ideologija: vidiniai ir išoriniai jos
kūrėjai1918–1940m.“, in:Lietuvos šaulių sąjunga:
praeitis, dabartis, ateitis,Kaunas.2009,p.11–24.
NefasS.,2009–SauliusNefas,„Šauliaiirvietos
bendruomenėsfunkcionalumas“, in:Lietuvos šaulių
sąjunga: praeitis, dabartis, ateitis, Kaunas, 2009,
p.124–137.
NoreikaD.,2012–DainiusNoreika,„NuoLie-
tuvos šaulių iki miško brolių: lokalios ginkluotos
struktūrosraidostyrimas“,in:Genocidas ir rezisten-
cija,2012,2(32),p.47–73.
PeckusV.,1992– VincasPeckus,Senoji Mari-
jampolės gimnazija, Kaunas,1992.
Petrauskas R., 2003 – Rimvydas Petrauskas,
Lietuvos diduomenė XIV–XV a.: sudėtis – struktūra –
valdžia,Vilnius,2003.
RagauskasA.,2002–AivasRagauskas,Vilniaus
miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje
(1662–1702 m.), Vilnius,2002.
SelenisV.,2007–ValdasSelenis,Lietuvos isto-
rikų bendrija 1918–1944 m.: kolektyvinės biogra-
jos tyrimas, Vilnius:Vilniauspedagoginiouniversi-
tetoleidykla, 2007.
StatkusV.,1986–VytenisStatkus,Lietuvos gin-
kluotos pajėgos 1918–1940 m., Čikaga,1986.
ŠutinienėI., 2008–IrenaŠutinienė, „Socialinė
atmintisirlietuviųtautinėtapatybė“,in:Lietuviškojo
identiteto trajektorijos,Kaunas,2008,p.111–133.
VaičenonisJ.,2002–JonasVaičenonis,„Lietuvos
šauliųsąjunga valstybės gynyboje 1935–1940m.“,
in: Lietuvos šaulių sąjungos istorijos fragmentai,
Kaunas,2002,p.110–119.
VaičenonisJ.,2004–JonasVaičenonis,Lietuvos
kariuomenė politinio gyvenimo verpetuose (1927–
1940), 2004.
Verboven K., Carlier M., Dumolyn J., 2007 –
KoenraadVerboven,MyriamCarlier,JanDumolyn,
„AShortManualtotheArt ofProsopography“,in:
Prosopography Approaches and Applications: A
Handbook, Oxford, 2007, p. 35–70, [prieiga inter-
netu], in: http://prosopography.modhist.ox.ac.uk/
images/01%20Verboven%20pdf.pdf,[20161024].
ZizasR.,1998–RimantasZizas,„Lietuvoska-
riai savisaugos batalionuose (1941–1944 m.)“, in:
Lietuvos archyvai, t.11,Vilnius,1998,p.38–71.
Zizas R., 2007 – Rimantas Zizas, „Vietinė sa-
visauga(savigyna) Lietuvoje nacių Vokietijosoku-
pacijosmetaisIirII dalys“, in: Lietuva Antrajame
pasauliniame kare,sudarytojaiArvydasAnušauskas,
ČeslovasLaurinavičius,2007,p.343–400.
THE COLLECTIVE BIOGRAPHY OF LITHUANIAN PARTISANS’ LEADERS
Enrika Žilytė
Summary
Thisarticle is devoted tothe question that has not
receivedmanyattentionfromhistoriansso far:Can
we nd any similarities among the biographical
detailsofLithuanianpartisanleaders?Prosopography
hasbeenchosenasthemainmethodofthisresearch,
sinceittargetsthecommonaspectsofpeople’slives,
emphasizesthe externalsimilaritiesanddifferences
between individuals within a particular population
andinthiswayhelpstheresearchertoreachtheaim
of a study.
The biographies of the leaders were examined
in several different aspects. First of all, the
investigation of social aspects revealed that the
mostofthepersonswerebornbetween1910–1922;
112
it implicates that they were born or grew in an
independent state of Lithuania, where the nation
and a patriotic attitude were seen as the values of
rst importance, plus the majority of the leaders
originatedfrombigfarmerfamiliesthathadresided
in rural areas. In addition to this, their education
and activities research showed that even 85% of
themhadahigherthanprimaryeducationandabout
60%sharedsomethingincommonwiththemilitary:
hadcompletedamilitaryschool,takentheirpartsin
compulsory military service, etc. The tendency of
highactivityinthemilitaryspherecouldbenoticed
during the rst Soviet and Nazi occupations, too.
However,itisessentialtoaddthatonly35%ofthe
leadershadacquired military ranks; therefore,itis
notcorrecttostatethatthemostofthemwereofcers
(thistendencycouldbeobservedinsomehistorical
works).Someofthepartisans’leaderswereteachers,
civilofcersor farmers as well. DuringtheSoviet
andNazi occupations, 68% offutureleadersofthe
armedanti-Sovietresistancebelongedtonumerous
underground resistance organizations, such as the
Lithuanian FreedomArmy, the Lithuanian Activist
Front, or showed their disloyalty to the regime in
someotherways.This gives us no doubtthat their
laterdecisionstojointhepartisanswereconsistent.
Anaveragedurationofactivityintheanti-Soviet
partisanmovementwasbetween2–3years,whilein
comparisonthe leaders could stay alivefor6years
ormore–thismeansthattheleadermusthavebeen
oneofthemostexperiencedindividualsamongother
freedomghters.Theleader’ssignicantroleinthe
battleeld as well as in the ideological area was
undoubted and important, as we can discern from
the special partisan military ranks and decorations
given to a number of them during the anti-Soviet
partisanwar.Theleaders’effortsandthestrugglefor
thefreedom of the fatherland arehighly estimated
inindependentLithuania,too– 85% of them were
awardedwithhighawardsofthestate.
Allinall,thisarticleshowsthatthesepeoplehad
alot of in common andwe can actually discuss a
quite solid and complete picture of the Lithuanian
freedomghters’leader.
Įteikta 2016 07 20
Parengta skelbti 2016 10 30
Chapter
In the last months of the German rule in Lithuania, various military-political groups fought the occupiers, their collaborators, and each other in the multi-ethnic regions of the Generalbezirk Litauen. Many civilians marked as “enemy sympathisers” fell victim to this multidirectional violence. This chapter interrogates the relationship between violence, gender, and ethnicity in the mobilising discourse and anti-partisan violence of Local Force battalions (Litauische Sonderverbände, Vietinė rinktinė), set up by the German authorities in February 1944. It discusses three factors that enabled the occupation regime to recruit Lithuanian men to fight Polish and Soviet partisans: the memories of violent multi-sided conflicts between Poles, Lithuanians, and Soviets that erupted at the end of the Great War, the Soviet takeover of 1940, perceived as a humiliation and symbolic emasculation of Lithuanian soldiers, and the opportunity to assert the dominance of ethnic Lithuanians in the predominantly Polish-speaking Vilnius region. The chapter also suggests that Local Force violence should be approached within the context of the multidirectional violence that intensified in south-eastern Lithuania in the spring of 1944 rather than as a manifestation of the ancient hatred between Poles and Lithuanians.
Article
The research, which is based on the documents of the anti-Soviet resistance of 1944–1953, makes an attempt at reconstructing the freedom fighters’ vision of independent Lithuania and analyses the image of the planned (projected) political and socio-economic model of the state, its underlying elements and principles, the evolution and context of the partisans’ political thought. Reflecting on inter-war Lithuania, life therein, resistance against the Soviets and the fierce struggle and sufferings of that time, the partisans sacredly believed in the restoration of independence and had a clear vision of the future state. The critical attitude of those who participated in the resistance towards Lithuania’s statehood had a great impact on the underlying elements of the said vision. In the partisans’ experience and understanding, social exclusion and public distrust of government institutions were among the most acute problems of the Republic of Lithuania which, in their conviction, caused the catastrophic crisis of the state and the society that resulted in the loss of independence in 1940. Leaders of the underground movement were fully aware of the ills and failures of the past and thus constructed an ideal, a dream of a comprehensively stronger and affluent state, democratic regime and fairer governance of the country. The partisans’ vision of a modern independent Lithuanian state was developed under the influence of the political thought of the rural intelligentsia, thus reflecting the outlook of an ordinary peasant farmer and akin attitudes of rural intellectuals. Realising that Lithuania existed on the divide between the Western and Eastern civilizations, partisan leaders made every attempt to emphasize their western identity and mentality, identified and positioned themselves as the outpost of Western civilization and European culture. Participants of the resistance movement followed basically social democratic, Christian ideals and values and sought to restore a modern democratic parliamentary republic free of social exclusion where social justice and solidarity would be the predominant components of state regulation. In summary, it can be stated that the present-day socio-economic model of the Nordic welfare state (that of Denmark, Norway, Sweden or Finland), which in its core is rather socialistic, is for the most part in line with the freedom fighters’ vision of the future state and was considered by them the most acceptable. Although present-day Lithuania does not fully satisfy their vision, Lithuanian resistance fighters expressed the eternal strive of people and nations for freedom, material and spiritual wellbeing and social justice.
Article
Full-text available
The aim of this article is to provide a social portrait of the most active communists and their supporters who had participated in the illegal underground communist movement during the period of the First Lithuanian Republic (1918–1940). Also, we analyze the question of what socioeconomic conditions led these people to participate in or support the communist underground. The biographies and biographical data of two hundred forty-two individuals (the most active members of the communist party of Lithuania, their supporters, and party leadership from 1926) were researched. The main source for such a study were autobiographies and questionnaires gathered by the former Institute of Party History of Soviet Lithuania. The social portrait was divided by studying the birthplace (city, town, or village), social origins, the situation of the wealth of the family, the education of the person, their marital status, children, occupation, and imprisonment. Many causes (written in autobiographies) of why these individuals joined the communist movement were related to their socialization and social contacts (influence from parents, friends, school, etc.). But it cannot be said that only these causes were relevant. People were also influenced by their social background, education, and the welfare of their families. All these aspects were also interrelated. This problem must be analyzed using a multicausal approach.There was not much quantitative difference between those who were born in the cities or in the villages, but when they began participating in the underground communist movement, their supporters mostly migrated to cities. Most of the analyzed people had come from workers’ families (about 40%) or the peasantry (28%). In total, about 70 percent of them came from quite poor families – 47% of the analyzed individuals described in their autobiographies the poor financial conditions of their upbringing; others also described difficulties, having lost one or both of their parents. However, about 20% wrote that their families lived quite normally, although these individuals still joined the communist movement. This proves that not only the financial situation of families was the deciding factor.The education acquired by these individuals was quite poor, too – about half had only primary education and did go to secondary school but did not finish it. About 13% had finished secondary schools, and only 5% acquired a higher degree diploma. The leadership of the CPL differed, as half of them had finished communist education schools in Moscow before returning to Lithuania.Because of the illegal activities in which they were engaged, many active communists and their supporters did not have families of their own (only 27% were married), and many did not have children (only 15% had a child).Most of the people analyzed were workers; some 9% did not have any long-term occupation, having to hide and move around a lot. About 12% were “professional revolutionaries” engaged in party work and were paid by the party. About 18% were pupils or students (mostly the supporters). Only about 14% worked as teachers, medics, accountants, etc. About half of these people were imprisoned at least once, and about 35% of them were imprisoned longer than 3 months. Party members were imprisoned more often and longer.
Article
Full-text available
The Holocaust, the Lithuanian anti-soviet uprising of June, 1941 (further on, the Uprising), and the Lithuanian partisan war of 1944-1953 are three events caused by different circumstances. They have no direct causal relationship and represent very different phenomena. Unfortunately, the historical reality scenes of Lithuania during the Second World War linking the Holocaust, the Uprising and the partisan war ruthlessly twisted these differently treated phenomena – collaboration with the occupants and resistance to them...
Šauliai 1940–1941 m. antisovietinėje kovoje
  • S Jegelevičius
Jegelevičius S., 2005 – Sigitas Jegelevičius, " Šauliai 1940–1941 m. antisovietinėje kovoje ", in: Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919–2004, Kaunas, 2005, p. 157–180.
Vincas Peckus, Senoji Marijampolės gimnazija, Kaunas, 1992. Petrauskas R., 2003 – Rimvydas Petrauskas, Lietuvos diduomenė XIV–XV a
  • V Peckus
Peckus V., 1992 – Vincas Peckus, Senoji Marijampolės gimnazija, Kaunas, 1992. Petrauskas R., 2003 – Rimvydas Petrauskas, Lietuvos diduomenė XIV–XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia, Vilnius, 2003.
Lietuvos laisvės idėjų propaganda partizanų spaudoje Bubnys A., 2014 – Arūnas Bubnys, Lietuvių viešoji policija ir policijos batalionai
  • Bibliografija Anušauskas
BIBLIOGRAFIJA Anušauskas A., 2013 – Arvydas Anušauskas, Teroras 1940–1958 m., Vilnius, 2013. Bagušauskas J., 1993 – Juozapas Bagušauskas, " Lietuvos laisvės idėjų propaganda partizanų spaudoje ", in: Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė, sudarė Algimantas Liekis, Vilnius, 1993, p. 199–221. Bubnys A., 2014 – Arūnas Bubnys, Lietuvių viešoji policija ir policijos batalionai (1941–1944), [prieiga internetu], in: http://www.genocid.lt/Leidy- ba/3/arunas2.htm, [2014 05 20]. Bubnys A., 2007 – Arūnas Bubnys, " Lietuvių policijos 2-asis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai (1941–1944) ", in: Lietuva Antrajame pasauliniame kare, sudarytojai Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius, 2007, p. 305–324.
Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000. Kavaliauskas V., 2005 – Vilius Kavaliauskas Tarpukario Lietuvos šaulių garbės ženklai Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m
  • K Kasparas
  • Kęstutis Kasparas
  • Kaunas
Kasparas K., 2002 – Kęstutis Kasparas, Lietuvos laisvės armija, Kaunas, 2002. Kaubrys S., 2000 – Saulius Kaubrys, Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000. Kavaliauskas V., 2005 – Vilius Kavaliauskas, " Tarpukario Lietuvos šaulių garbės ženklai ", in: Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919–2004, Kaunas, 2005. Knezys S., 2007 – Stasys Knezys, " Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. ", in: Lietuva Antrajame pasauliniame kare, sudarytojai Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius, 2007, p. 249–284.
m.: okupuotos Lietuvos istorija, autorių kolektyvas Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis, 1996 – Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis
Lietuva 1918–1938, 1990 – Lietuva 1918–1938, redaktorius Vincas Kemežys, fotografuotinis leidimas, Kaunas, 1990. Lietuva 1940–1990 m., 2007 – Lietuva 1940– 1990 m.: okupuotos Lietuvos istorija, autorių kolektyvas, Vilnius, 2007. Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis, 1996 – Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1940 m.
Vilnius, 2012; J. Vitkus-Kazimieraitis Dzūkų grupės štabo veiklos dienoraštis Partizanai apie pasaulį, politiką ir save, Vilnius, 1998. 37 L. Gudaitis (sud.), Kovos keliu žengiant. Vakarų Lietuvos partizanų eilėraščiai ir dainos Dokumentų rinkinys m.). Dokumentų rinkinys Dokumentų rinkinys
  • J Paliūnas-Rytas
  • Partizano Keliu
J. Paliūnas-Rytas, Partizano keliu. Partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai (sudarė A. Malinauskaitė, D. Juodis), Vilnius, 2012; J. Vitkus-Kazimieraitis, " Dzūkų grupės štabo veiklos dienoraštis ", in: Laisvės kovų archyvas, t. 9, Kaunas, 1993. 36 N. Gaškaitė-Žemaitienė (sud.), Partizanai apie pasaulį, politiką ir save, Vilnius, 1998. 37 L. Gudaitis (sud.), Kovos keliu žengiant. Vakarų Lietuvos partizanų eilėraščiai ir dainos 1945–1953 m., Vilnius, 1991. 38 Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda (1945– 1953 m). Dokumentų rinkinys, Vilnius, 2010. 39 Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.). Dokumentų rinkinys, Vilnius, 2000. 40 Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945– 1952 m.). Dokumentų rinkinys, Vilnius, 2003. 41 D. Kuodytė, A. Kašėta (sud.), Laisvės kovos 1944–1953 m., Kaunas, 1996. http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_da- tos/2013/201301_baksys_biog.pdf, [2014 04 25]. 73
Viktoras Ditkevičius, Zenonas Vasiliauskas Pratarmė
  • V Ditkevičius
  • Z Vasiliauskas
Ditkevičius V., Vasiliauskas Z., 1964 – Viktoras Ditkevičius, Zenonas Vasiliauskas, " Pratarmė ", in: Buržuazinių nacionalistų gaujų siautėjimas Dzūkijoje, Vilnius, 1964, p. 5–11.
Ginkluotos rezistencijos politiniai ir ideologiniai ypatumai
  • D Kuodytė
  • Dalia Kuodytė
Kuodytė D., 2004 – Dalia Kuodytė, " Ginkluotos rezistencijos politiniai ir ideologiniai ypatumai ", in: Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Lenkijoje: sąsajos ir ypatumai 1939–1956, Vilnius, 2004, p. 195–204.
2012 -Dainius Noreika
  • D Noreika
Noreika D., 2012 -Dainius Noreika, "Nuo Lietuvos šaulių iki miško brolių: lokalios ginkluotos struktūros raidos tyrimas", in: Genocidas ir rezistencija, 2012, 2 (32), p. 47-73.