Lietuvos gyventojai europiniame kontekste išsiskiria kaip linkę vėlesniam amžiui priskirti tiek tapimo su-augusiu, tiek vidutinio, tiek senyvo amžiaus ribas nei vidutinis europietis. Lietuva yra įdomus atvejis, nes, viena vertus, tapimo suaugusiu ir vidutinio amžiaus ribų atidėliojimu atitinka bendrus Pietų Europos ir posocialistinių šalių gyventojų vertimus, bet pavėlindami senatvės ribą labiau atitinka Vakarų ir Šiaurės Europos gyventojų vertinimus. Šeiminių gyvenimo eigos įvykių planavimas, tokių kaip santuoka ir tapimas tėvais, labiausiai priskirtini prie svarbių gyvenimo ir tapimo suaugusiu asmeniu žymenų Pietų Europos ir posocialistinėse šalyse, o skandinavai ir Vakarų europiečiai yra mažiau linkę sieti šiuos įvykius su tapimu suaugusiu žmogumi. Lietuviai labiausiai iš visų EST šalių respondentų tapimo suaugusiu ribą sieja konkrečiai su gyvenimo poroje nesusituokus pradžia. Šiuo aspektu esame panašūs į Skandinavijos ir kitas Baltijos šalis, t. y. šalių grupę, kur kohabitacija tampa svarbiausiu gyvenimo eigos įvykiu kaip suaugusio asmens debiutas. Bet jeigu vertintume, kada tinkamiausias metas tuoktis ar susilaukti vaikų, ši riba irgi ganėtinai paankstinama Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis. Tai reiškia, kad suaugusio asmens etapas siejamas su svarbių gyvenimo eigos įvykių greitu ir efektyviu įgyvendinimu kuo ankstesniame amžiuje. Tuo tarpu kalbant apie senyvo amžiaus siejimą sutinkamiausiu metu išeiti į pensiją, Lietuvos ir Latvijos gyventojai yra išskirtiniai, nes mažiausiai primena posocialistinių šalių vertinimus, kuriose ankstyvas senyvas amžius siejamas su ankstyvesne pensinio amžiaus riba. Lietuva patenka į dalies Pietų ir Vakarų Europos šalių grupę, kurią sudaro Austrijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos gyventojai, kurie kaip tik linkę atitolinti senyvo amžiaus ribą, bet paankstinti pensinio amžiaus terminą nei visi Europos gyventojai. Lietuvoje asmuo tampa suaugęs apie 22 gyvenimo metus, vidutinis amžius pasiekiamas 45 gyvenimo metais, o senatvės sulaukiama 70-ies.Pageidautinos gyvenimo įvykių pradžios vertinimai atskleidžia, kad tinkamiausias amžius lietuviams pradėti gyventi poroje yra 22–23 gyvenimo metai, susituokti – apie 25 gyvenimo metus, o susilaukti vaikų – sulaukus 26 metų. Lietuvių nuomone, tinkamiausias metas išeiti į pensiją yra 60–61 gyvenimo metai. Lietuviai mano, kad moterys anksčiau nei vyrai tam-pa suaugusios ir anksčiau pasiekia vidutinį amžių. Vyrauja nuomonė, kad moterys anksčiau pasirengusios pradėti gyventi poroje nesusituokus, susituokti ir susilaukti vaikų nei vyrai, o vyrai turėtų vėliau išeiti į pensiją nei moterys. Lietuvių nurodomas tinkamiausias amžius pradėti gyventi poroje nesusituokus nesiskiria nuo nurodomo amžiaus, kada jie apsigyveno su partneriu, tačiau nurodoma santuoka ir tapimas tėvais įvyko kiek anksčiau nei minimas tinkamiausias laikas šiems gyvenimo įvykiams.