ArticlePDF Available

Abstract

The trends in Palanga architecture of the second half of the 19th – first half of the 20th century are represented in the National Cultural Heritage List by 10 villas, 14 residential houses, two hotels (Kurhauses of Nemirseta and Palanga), a pharmacy, a spa building, a ship rescue station and a bus station. But such heritage objects reflect the stages in the town development only partially. If the cultural heritage list of Palanga town is treated as a coherent and continuous collection reflecting different stages in architecture and culture of this town (as it should be), it would be relevant to add a few more samples of the mid and second half of the 20th century architecture to the list. Taking into consideration the presence of exclusive Soviet period architectural objects on the list (made according to recommendations of different professional and social communities), and recommendations of the list founders, the following two educational institutions realized less than 50 years ago that these may as well be enrolled as examples of specific historic period and acknowledged artistic style or trend, and as most progressive and/or artistic architectural solutions of the time, to be protected for public information and use purposes: the music school designed by architect I. Likšienė,1981, (Maironio St.8; see Fig. 1) and former Pioneers’ Palace designed by I. Likšienė and G. P. Likša,1985, (now the elementary school, at the address Virbališkės Takas 4; see Fig. 2). These buildings are distinctive examples of contemporary architecture development. At present managed by the local municipality, they are in good physical state, with retained initial qualities of space and volume structure, use of materials, environment and purpose. In the category of accommodation buildings the following may be marked out: the early architectural design works by A. Lėckas, namely, the Žilvinas hotel (Kęstučio St. 34; see Fig. 4, a.), designed and implemented in 1968 as a rest house for 45 guests (21 apartment) on commission of the Council of Ministers of the Soviet Socialist Republic of Lithuania and the Žilvinėlis apartment building for 24 guests implemented in 1970 (Birutės al. 44; see Fig. 4, b.). These objects still owned by the state have been prepared for privatization. Before privatization it is suggested to enroll them on the Cultural Heritage List, identify their valuable qualities, character and level of significance and perform any other required procedures. It is also recommended to make agreements for protection of cultural heritage objects with the new owners of such buildings. The initial protection is also needed for the Rąžė book shop and café building (Vytauto St.84; see Fig. 5) designed by R. V. Kraniauskas in 1967 and considered mature in the artistic sense. The building has retained its small scale, which is characteristic for the resort town, and thus enriches the spatial perspective of the street. Considering its physical shape, functional and aesthetical qualities and the use character, it is also highly recommended to grant the heritage protection status to the administration building Komprojektas (Gintaro St.30,30A; see Fig. 6) designed by G. P. and I. Likša in 1988. The collection of Palanga architecture may also be enriched by the conserved pavilions of the summer reading hall of the National Martynas Mažvydas Library (Vytauto St.72, (1968); see Fig. 7) and Kupeta (S.Daukanto/ S.Dariaus and S.Girėno St., (1969); see Fig. 8) designed by architect A. Čepys; an example of the original concrete plastics, the coffee shop Banga (J. Basanavičius St. 2; see Fig. 10) designed by G. J. Telksnys in 1976–77 and realized in 1979. The present shape and use character of these buildings cause serious threat to their preservation. There is little probability that within the context of the on-going reconstructions traditional acts for enrollment on the heritage list could somehow contribute to the conservation of values of the Vanagupė resort center, the laureate (1984) of prestigious prize by the USSR Council of Ministers (architects A. Lėckas, S. Šarkinas and L. Merkinas; see Fig. 3); the resthouse Guboja implemented only partially in 1976 (in Šventoji, Jūros St 65A., architect. R. Buivydas); resthouse Auska (presently, hotel, Vytauto St.11; architect J. Šipalis, 1977); and the resthouse Šiaulių Tauras (Vytauto St.116, architect G. P. Likša,1983). Nevertheless, the identified architectural, urban, landscape and engineering values of objects and analyzed possible forms for their conservation (ex-situ and in-situ) could become a basis for scientific study of contemporary architecture and urban planning in Palanga resort. Based on their design material, the initial concepts of such objects should be identified and their present as well planned for the future transformations should be analyzed. Such study to be presented publicly (for example, on the National Cultural Heritage List database) could ensure conditions for better understanding of past and present values of the objects, for both, specialists and public at large, and be a highly valuable source of information describing the architecture of the time to be used for information, scientific and professional purposes. Such study may also become a stimulus for preparation of complex regeneration design projects of objects and landscapes, which would comprise the conservation and development needs and add new artistic values. Santrauka Dėl pakitusių politinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų XX a. II pusės architektūros ir urbanistikos kūriniai dažnai nebeatitinka šiandienos naudotojų poreikių ir keliamų reikalavimų. Todėl apleidžiami, griaunami ar reikšmingai kinta. Dėl to ryškėja iniciatyvos siūlyti į KVR įtraukti kuo daugiau šio laikmečio kūrinių. Tačiau XX a. IX dešimtmetyje kultūros paminklais tapę naujosios architektūros kūriniai dėl neraiškios saugojimo strategijos, žmogiškųjų ir finansinių išteklių tvarkybai stokos vis tiek nyksta. Todėl kyla abejonių ar registro plėtra bus veiksminga. Straipsnyje Palangos miesto pavyzdžiu nagrinėjamos galimybės sudaryti vėlyvojo modernizmo architektūros kolekciją. Manoma, kad sistemingas kultūriškai vertingų architektūros objektų rinkinys formuojamas apjungiant skirtingus saugojimo metodus gali paskatinti atsakingas institucijas, vietos ir profesines bendruomenes susitelkti atsakingam architektūros paveldo puoselėjimo ir tvaraus naudojimo procesui. Reikšminiai žodžiai: Palanga, architektūros kolekcija, sovietinė modernizmo architektūra, šiuolaikinė Lietuvos architektūra, kultūros paveldo registras, rekreacija, kurortas, turizmas
222 Copyright © 2012 Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) Press Technika
http://www.tandfonline.com/ttpa
JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM
ISSN 2029-7955 print / ISSN 2029-7947 online
2012 Volume 36(3): 222–238
doi:10.3846/20297955.2012.732799
ARCHITEKTŪRA KAIP MENO KOLEKCIJA. PALANGOS ATVEJIS
Liutauras Nekrošius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros pagrindų ir teorijos katedra,
Pylimo g. 26/Trakų g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva
El. paštas liutauras.nekrosius@vgtu.lt
Įteikta 2012 06 15; priimta 2012 07 05
Įvadas
Architektūrinės, urbanistinės ar inžinerinės vertės kul-
tūros paveldo objektu kūrinys gali tapti tik praėjus dau-
giau nei 50 metų nuo jo įgyvendinimo (Nekilnojamų
kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apra-
šas, 2005; toliau– Aprašas). Išimties tvarka teisinė ap-
sauga gali būti suteikta objektams: kurie yra reikšmingi
valstybingumui; kultūros paveldo objektų ir vietovių
naujadarams, pratęsiantiems ir papildantiems istorinių
dalių vertingąsias savybes; reikšmingomis premijomis
įvertintiems kūriniams, kurių autoriai dabar mirę; iš-
skirtinai raiškiems laikotarpio architektūrinių sprendi-
mų pavyzdžiams ar reikšmingiems bendruomenės na-
rių istorinei sąmonei ir tapatumui (Aprašo 8 punktas).
Šiuo metu Lietuvos Kultūros vertybių registre
(toliau– KVR) yra kelios dešimtys mažiau nei prieš
50metų įgyvendintų architektūros ir urbanistikos kū-
rinių. Dauguma jų kultūros paveldo objektais tapo dėl
turėto kultūros paminklo statuso sovietiniame sąraše.
Daugiausia tokių objektų yra Vilniuje– apie 40. Pagal
dabar galiojančius teisės aktus būtina nustatyti vertin-
gąsias savybes, reikšmingumą ir jo lygmenį, teritoriją.
Tačiau taip įvertinti tik pavieniai objektai ir vietovės.
Keliems panai kinama teisinė apsauga. Dėl pa kitusių po-
litinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų XXa. II pusės
architektūros ir urbanistikos kūriniai dažnai nebeatitin-
ka šiandienos naudotojų poreikių ir keliamų reikalavi-
mų. Todėl apleidžiami, griaunami ar reikšmingai ki nta.
Neapsisprendimas, kaip elgtis su šio laikotarpio pavel-
du, lemia tendenciją siūlyti į KVR įtraukti kuo daugiau
objektų. Sparčios pastarojo dešimtmečio statybų plėtros
kontekste atsargumu grįstas plačios apsaugos požiūris
suprantamas. Tačiau, žinant, kad a nkstyvesnių laikotar-
pių paveldas dažnai nyksta dėl žmogiškųjų ir na nsinių
išteklių tvarkybai stokos, kyla abejonių, ar registro plė-
tra bus veiksminga. Taip pat primintina, kad ne vienas
paveldo objektas prarado planuotas investicijas tik dėl
nesusikalbėjimo su saugančių institucijų darbuotojais.
Tai reiškia, kad paveldo objekto statusas gali ir sumen-
kinti nekilnojamojo turto vertę.
Remiantis Kultū ros paveldo departamento (toliau
KPD) užsakymu 2008m. sudarytu preliminariu so-
vietinio laikotarpio išskirtinių architektūros objektų
sąrašu (toliau– Sąrašas), galima manyti, kad artimiau-
siu metu į KVR bus pasiūlyta įtraukti trylika Palangoje
XX a. II pusėje įgy vendintų architektūros objektų. Tai
aštuoni buvę poilsio namai (dabar viešbučiai), du pa-
Santrauka. Dėl pakitusių politinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų XXa. II pusės architektūros ir urbanistikos kūriniai dažnai
nebeatitinka šiandienos naudotojų poreikių ir keliamų reikalavimų. Todėl apleidžiami, griaunami ar reikšmingai kinta. Dėl to
ryškėja iniciatyvos siūlyti į KVR įtraukti kuo daugiau šio laikmečio kūrinių. Tačiau XX a. IX dešimtmetyje kultūros paminklais
tapę naujosios architektūros kūriniai dėl neraiškios saugojimo strategijos, žmogiškųjų ir nansinių išteklių tvarkybai stokos vis tiek
nyksta. Todėl kyla abejonių ar registro plėtra bus veiksminga.
Straipsnyje Palangos miesto pavyzdžiu nagrinėjamos galimybės sudaryti vėlyvojo modernizmo architektūros kolekciją. Manoma,
kad sistemingas kultūriškai vertingų architektūros objektų rinkinys formuojamas apjungiant skirtingus saugojimo metodus gali
paskatinti atsakingas institucijas, vietos ir profesines bendruomenes susitelkti atsakingam architektūros paveldo puoselėjimo ir
tvaraus naudojimo procesui.
Reikšminiai žodžiai: Palanga, architektūros kolekcija, sovietinė modernizmo architektūra, šiuolaikinė Lietuvos architektūra,
kultūros paveldo registras, rekreacija, kurortas, turizmas.
Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(3): 222–238 223
viljonai, baseinų kompleksas ir banko pastatas (apie
Sąraše esančią Palangos muzikos mokyklą rekomen-
dacijų rengėjai negalėjo išsak yti nuomonės dėl klaidin-
gai nurodyto adreso). Dvylika šių objektų įgyvendinti
mažiau nei prieš 50 metų.
Regioninės svarbos rekreacijos centras– Palangos
miestas– šiandien suvokiamas ir kaip „kultūros pa-
veldo reprezentacinis centras“ (Pakalnis, Grabauskas,
Motieka 2008: 14). Dabar prioritetiniai Pala ngos miesto
nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinės apsaugos
objektai yra miesto istorinė dalis, dvaro sodyba, seno-
vės gyvenvietės, vilų kompleksai ir medinės architek-
tūros paveldo teritorijos centrinėje miesto dalyje. Šiuo
metu didžiosios Palangos teritorijoje saugoma daugiau
nei šimtas nekilnojamųjų kultūros vertybių. Tarp jų
apie keturiasdešimt daugumos funkcinių tipų pastatų,
turinčių architektūrinę vertę. Teisinė apsauga taikoma
dar aštuoniems pastatams, turintiems istorinę vertę.
Dauguma šių objektų reprezentuoja XX a. I pusės ar-
chitektūros tendencijas, likusieji– XIX a.
Suprantama, kad tokia paveldo sudėtis atspindi tik
dalį miesto raidos etapų. Šiandieninis miesto vaizdas
susiformavo XX a. VII–IX dešimtmečiuose, plėto-
jant miestą pagal 1954m. Palangos generalinį (archit.
Benicijan Revzin), 1965m. išplėtimo (archit. Vladas
Stauskas) ir 1974m. Didžiosios Palangos generalinį (ar-
chit. Juozas Vaškevičius, V. Stauskas, Jūratė Urmonienė)
bei atskirų miesto dalių detaliuosius planus. Jei vado-
vaujantis Sąrašu būtų suteikta pradinė apsauga dvylikai
XX a. II pusėje įgyvendintų pastatų, jie sudarytų vieną
penktą ją visų saugomų architektūros objektų Pala ngoje.
Tai išsamiau atspindėtų miesto raidą ir architektūrines
vertes. Tačiau tokio masto KVR pakitimai būtų išskir-
tinai reikšmingas įvykis, greičiausiai keisiantis ir mies-
to raidos planus. Todėl šiuos veiksmus tikslinga grįsti
sisteminiais laikotarpio architektūros tyrimais, visuo-
meninėmis ir profesinėmis diskusijomis bei jų metu
pasiektais susitarimais. Tikima, kad taip visuomenė
ir specialistai tinkamai suvoktų naujai identikuotas
miesto architektūros vertes bei pasirengtų atsakingam
saugojimo procesui. Atkreiptinas dėmesys į faktą, kad
vėlyvojo modernizmo architektūros kūriniai Vakarų
šalyse saugomi tik išskirtinais atvejais, o Rusijoje (kaip
SSRS teisių perėmėjoje) teisinė apsauga taikoma tik
ank styvesniems rusiškojo konstru ktyvizmo kūriniams.
Sovietiniu laikotarpiu Palanga tapo svarbiu respu-
blikinės reikšmės kurortu. Svarsty ta galimybė suteikti
sąjunginį reikšmingumo lygmenį (Tutlytė 2012: 191).
Miestas akivaizdžiai skyrėsi nuo panašaus dydžio
Lietuvos ir tuometės Sovietų Sąjungos miestų, o šiuo-
laikinės architektūros menine kokybe ir investicijų
mastais galėjo lygiuotis su didesniais regiono centrais.
Tačiau retai stambiausio šalies kurorto kūrėjai archi-
tektai tapdavo valstybinių premijų ir apdovanojimų
laureatais. Skirtingai nei, pavyzdžiui, Vilniuje, nė
vienas kurorto vėlyvojo modernizmo pastatas netapo
kultūros vertybe nei sovietmečiu, nei vėliau.
Straipsnio autorius ankstesniame tyrime, skirtame
Vilniaus sovietinio laikotarpio modernistinės archi-
tektūros saugojimo problemoms spręsti (Nekrošius
2012), pasiūlė saugomą architektūrą suvokti kaip meno
kolekciją. Tyrime atkreiptas dėmesys į tai, kad šiandie-
nos nuosavybės privatus pobūdis ir rinkos ekonomikos
sąlygos vis dar nesuderintos su saugojimo procesais.
Vilniuje daugumą XX a. II pusės modernizmo kūrinių
imta saugoti dar iki 1990m., t.y. esant planinės ekono-
mikos ir valstybinės nuosavybės sąlygoms. Taip admi-
nistruojamą šiuolaikinės architektūros ir urbanistikos
paminklų grupę sąlygiškai būtų buvę galima traktuo-
ti kaip vieno juridinio asmens– valstybės (tuometės
SSRS)– valdomos meno kolekcijos integralią dalį, re-
prezentuojančią modernizmo epochos architektūrą.
Ar šiandieninėmis sąlygomis įmanoma suformuoti
valstybės architektūros kolekciją? Įprasta, kad valsty
per savo įsteigtus ir valdomus muziejus greta istori-
nių vertybių kaupia ir šiuolaikinius daugumos vaiz-
duojamojo ir taikomojo meno šakų atstovų kūrinius.
Lietuvos paviljono 54-oje Venecijos bienalėje 2011m.
projektu „Už baltos užuolaidos“ (aut. Darius Mikšys)
pademonstruota, kad valstybę gali reprezentuoti ir
nuosavybės teise nevaldomi kūriniai. Šią kolekciją su-
daro 173 „menininkų, 1992–2010m. gavusių Lietuvos
Respublikos kultūros ministerijos valstybinę stipendi-
ją, vaizduojamojo meno kūriniai“ (ŠMC 2011).
Tačiau architektūros kolekcija rečiau tampa vals-
tybinių ir privačių kolekcininkų dėmesio objektu dėl
suprantamų mastelio, nekilnojamojo pobūdžio ir aukš-
tos kainos priežasčių. Vis dėlto manoma, kad pakanka
prielaidų įdėmiau nagrinėti architektūros kaip meno
kolekcijos koncepciją.
Šiuo tyrimu siekiama nustaty ti, kokie XXa. VII–IX
dešimtmečių architektūros kūriniai gali reprezentuoti
vieną intensyviausių Palangos miesto raidos etapų ir
formuoti raiškią bei vertingą modernizmo architektū-
ros kolekciją. Tuo tikslu reikia: identikuoti Palangai
aktualias architektūros kolekcionavimo formas; nusta-
tyti išlikusių laikotarpio architektūros objektų meninę
vertę, išsaugojimo galimybes ir keitimo poreikius (įver-
tinant kūrinių naudojimo ypatumus). Taip pat būtina
nustatyti įtraukimo į KVR galimybes.
Pagrindinis dėmesys telkiamas į tūrinės architek-
tūros kūrinius, įgyvendintus X X a. VII–IX dešimtme-
čiuose. Laikotarpio urbanistinių kompleksų vertės ir
saugojimo klausimai svarstomi tik tiek, kiek jie susiję
su tūrinės architektūros kūrinių ir jų grupių saugojimo
problemomis.
L. Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis
224
Neabejotinai svarbi kūrinių grupė yra miesto vie-
šosiose erdvėse esančios skulptūrinės kompozicijos.
Šeši nagrinėjamu laikotarpiu sukurti kūriniai jau
dabar yra KVR (du buvę vietinės, trys respublikinės
reikšmės dailės paminklai, vienas– istorijos). Tačiau
laikomasi nuostatos, kad tai atskiro tyrimo verta tema.
Straipsnyje šie objektai minimi tiek, kiek yra susiję su
nagrinėjamais architektūros kūriniais bei juos supan-
čiomis viešosiomis erdvėmis.
Architektūra kaip meno kolekcijos objektas
Kolekcija straipsnyje suprantama kaip sistemingas kul-
tūriškai vertingų architektūros objektų rinkinys, skirtas
moksliniam ir viešam pažinimui bei tvariam naudo-
jimui. Architektūros kolekcijos sudarymo ir adminis-
travimo būdai– išskirtinai aktuali ir Lietuvoje mažai
nagrinėta (Буйвидас 2004), dėl sudėtingumo išsamaus
tyrimo reikalaujanti, tema. Nagrinėjant Palangos mies-
to galimybes suformuoti modernistinės architektūros
kolekciją, tikslinga identikuoti pagrindinius architek-
tūros kolekcijų principus ir aktualius tipus.
Architektūros vertybių kaupimas ex-situ
Įprasčiausias architektūros kolekcijos pavyzdys yra
tradicinės (dažnai klasikuojamos etniniu pagrindu)
architektūros muziejai (pavyzdžiui, Lietuvos liaudies
buities muziejus Rumšiškėse, Latvijos etnograjos mu-
ziejus Rygoje, Rusijos valstybinis istorinis architektū-
rinis ir etnogranis muziejus „Kižy“ Karelijoje ir kiti).
Šio tipo muziejų kolekcijos kaupiamos siekiant išsau-
goti kraštui būdingą tradicinę (tačiau nebenaudojamą)
architektūrą. Dauguma eksponatų į tokius muziejus
atkeliami iš savo originalių pastatymo vietų (dažnai
kilus pavojui išlikti). Kita dalis atkuriama remiantis
archyviniais duomenimis (pavyzdžiui, aštuonkampė
rąstinė Sasnavos koplyčia Rumšiškėse, 2010; archit.
Diana Pikšrienė; Bugenis 2010). Tokia ex-situ (iš lot. ne
vietoje) architektūros vertybių saugojimo koncepcija
visais laikas buvo ir yra specialistų diskusijos objektas.
Oponuojant tokiai veiklai galima teigti, kad praradęs
savo pirmines funkciją ir vietą architektūros kūri-
nys praranda kultūrinę vertę. Perkeliant iš pirminės
aplinkos išsaugomos autentiškos medžiagos, pirminė
forma, tačiau išrinktas ir naujoje vietoje surinktas pas-
tatas praranda kompleksinį autentiškumą. Kita vertus,
pavyzdžiui, statant Kauno HES tokiu būdu buvo išsau-
goti istorinio Rumšiškių miestelio pastatai.
Ar tokią koncepciją realu pritaikyti šiuolaikinei
architektūrai? Net jeigu būtų svarstomas tik nedidelių
pastatų perkėlimas, galima teigti, kad tai sunkiai tikė-
tina. Visų pirma dėl konstrukcijų pobūdžio. Skirtingai
nei tradicinė medinė architektūra, šiuolaikiniai kūri-
niai dažnai yra monolitinio gelžbetonio ar mūro kons-
trukcijos. Surenkamojo gelžbetonio pastatai perkėli-
mui tinkamesni, tačiau vargu ar tokius veiksmus būtų
įmanoma pagrįsti ekonomiškai.
Kitas aktualus ex-situ saugojimo būdas– išsamūs
prarandamų statinių ardomieji tyrimai, architektūri-
niai matavimai. Sukaupti tokio pobūdžio duomenys,
kitokia tiriamoji bei projektinė medžiaga, neabejotinai,
vertingai būtų panaudota ateities architektūros tyrėjų
darbuose, o esant išskirtiniam poreikiui objektai ga-
lėtų būti atkurti. Žinomas pavyzdys– Mies van der
Rohe 1929m. Barselonos tarptautinei parodai sukurtas
kaip demokratiškos, kultūriškai progresy vios ir taikios
Veimaro Vokietijos paviljonas 1930m. buvo nugriau-
tas, o 1986 remiantis dokumentine medžiaga atkurtas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu
(2004, 1994) įteisinta prievolė nekilnojamąjį kultūros
paveldą inventorizuoti surašant visus galimus jam
priskirti kūrinius. Nekilnojamojo kultūros paveldo
inventorizavimo taisyklėse (2005) numatyta, kad in-
ventorizavimą gali vykdyti tradicinės religinės ben-
druomenės, bendrijos ir centrai, mokslo ir studijų bei
kitos valst ybinės tyrimų institucijos, organizuojančios
jų veiklos sritį atitinkančio ar nuosavybės teise turi-
mo nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą
(12.2punktas), koordinuoti privalo KPD (7 punktas).
XX a. pabaigoje inventorizavimo procesas buvo vykdo-
mas. Identikuoti galimi kandidatai į kultūros pamin-
klus būdavo pristatomi greta kultūros paminklų kaip
savotiškas rezervas (pavyzdžiui, Jankevičienė 1985,
Jankevičienė 1991, Lietuvos TSR istorijos ir kultūros
paminklų sąvadas 1988).
Šiandien šalyje silpnai koordinuojamas architektū-
ros dokumentacijos kaupimas, dėl to stringa jos įveiks-
minimas fundamentiniuose ir taikomuosiuose moks-
liniuose ty rimuose. Reorganizuojant Kultūros paveldo
departamento (toliau– KPD) prie Kultūros ministeri-
jos įstaigą Kultūros paveldo centras teko 2006-03-20
uždaryti Tarptautinei architektūros muziejų konfe-
deracijai (ICAM) priklausantį Architektūros muzie-
jų (Baužienė 2006). Nuo 1968m. sukauptas prolinis
56 800 architektūros muziejaus eksponatų rinkinys
perdavus Lietuvos nacionaliniam muziejui išardytas
(Baužienė 2012). Dabar su architektūros paveldu su-
sijusi informacija dalimis saugoma Lietuvos naciona-
linio muziejaus, kituose valstybiniuose, žinybiniuose
ir privačiuose archyvuose. Naujausius taikomuosius
architektūros tyrimus kaupia projektus derinančios
institucijos KPD ir savivaldybės. Tačiau nėra vienos
apskaitos sistemos. To pasekmė– archyvinė medžia-
ga naudojama fragmentiškai ir rezervuotai. Žinių apie
architektūrinį paveldą stygių bandoma kompensuoti
kuriant specializuotas duomenų bazes (pavyzdžiui,
modernizmas.lt, autc.lt, architektusajunga.lt).
Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(3): 222–238 225
Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio kolek-
cijos galėtų būti ne tik mokslinių tyrimų objektu, bet
vertingai papildyti architektūros studijų priemonių
arsenalą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos ins-
tituto muziejuje (Architecture & Design Collection)
saugoma architektūrinės grakos kolekcija reprezen-
tuoja XIX–XX a. Europos ir Amerikos architektūrą bei
naudojama kaip metodinė priemonė architektūros stu-
dijų procese. Panašios paskirties, bet skirtingo turinio
kolekcija yra Charles Brooking nuo 1966m. sukaupta
250000 architektūros detalių kolekcija, kuri naudota
Grinvičo universiteto restauratorių ir architektų stu-
dijų procese (e Brooking Collection, 2012).
Architektūros vertybių kaupimas in-situ
Pasaulinė praktika rodo, kad architektūros kolek-
cijos gali būti kaupiamos ir in-situ (iš lot. vietoje).
Kolekcija gali būti valdoma vieno asmens. Pavyzdžiu
galėtų būti iš Lenkijos kilusio Izraelio architekto
ZviHecker kaupiama Berlyne esančių apartamentų
kolekcija (Hecker 2009). Ją sudaro tokių garsenybių
kaip Oscar Niemeyer, Alvar Aalto, Mies van der Rohe,
Erich Mendelsohn projektuotuose pastatuose esantys
butai. Kolekcininkas demonstruoja pagarbą architek-
tūros meistrams ir miestui, kuriame jis projektuoja ir
kuriame sutelkta tiek unikalių kūrinių. Architektas
viešindamas savo kolekciją aktualizuoja opius archi-
tektūrai klausimus, pavyzdžiui tokius: komercinės
meno rinkos dėsnių perkėlimas į architektūrą (dabar
architektūros objekto kaina nepriklauso nuo jo meni-
nės vertės); vertinga gyvenamoji architektūra, dėl nau-
dojimo pobūdžio neprieinama visuomenei. Kartu tai
skatina plačiosios visuomenės ir profesinės bendruo-
menės domėjimąsi šiuolaikine Berlyno architektūra.
Neabejotina, kad tokios iniciatyvos šviesoje paties
ZviHecker kūriniai Berlyne įgyja gilesnių prasmių.
Lietuvoje taip pat formuojamos privačios nuosavy-
bės teise valdomos architektūros kolekcijos. Viena įdo-
mesnių istoristinės architektūros kolekcijų galima būtų
įvardyti lietuviško kapitalo viešbučių tinklą Europa.
Siekdamas pabrėžti prabangą tinklo valdytojas keturių
žvaigždučių viešbučius Royale steigia centrinėse mies-
tų dalyse, XIX a. pabaigos pastatuose. Penkių pastatų
kolekcija peržengia trijų valstybių ribas. Dabar viešbu-
čiai veikia Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Rygoje ir
Bucharešte. Vienintelis viešbutis Marijampolėje įsikū-
ręs charakteringame XX a. VIII dešimtmečio funkcio-
nalistinį miestą reprezentuojančiame pastate.
Visuomenine nuosavybės teise valdomų kolekcijų
Lietuvoje taip pat įmanoma identikuoti. Viena ver-
tingesnių galėtų būti skirtingų laikotarpių kultūrą
reprezentuojanti švietimo įstaigų pastatų kolekcija.
Pavyzdžiui, Vilniuje Kultūros vertybių registru įtei-
sinta skirtingus laikotarpius reprezentuojanti aukštos
architektūrinės kokybės švietimo įstaigų kolekcija.
Istorinę švietimo įstaigų architektūrą raiškiausiai
atspindi Vilniaus universiteto pastatų kompleksas
(KVR unikalus kodas (toliau– u. k.)– 770, Pilies,
Šv.Jono, Universiteto g. ir Skapo skg.), reprezentuo-
jantis gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, istoriz-
mo ir modernizmo architektūros idėjas. Modernistinės
švietimo įstaigų architektūros tendencijas Vilniuje
įkūnija Saulėtekio alėjoje esantys VU ir VGTU rū-
mai, kurie yra studentų miestelio (smarkiai pakitęs,
funkcionalistinės architektūros Lietuvoje manifes-
tas; u.k.16081; Saulėtekio al., archit. Zigmas Jonas
Daunora (Daunoravičius), Rimantas Dičius, Julius
Jurgelionis ir kiti) sandas. Tinklinio struktūralizmo
idėjas reprezentuoja vėlyvojo modernizmo Minties
gimnazija (buv. 40-oji vidurinė mokykla, u. k. 15882,
Erfurto g. 23, archit. Česlovas Mazūras, 1971m.;
1977m. VLKJS CK premija). Anksty vojo modernizmo
funkcionalistinės koncepcijos atributus įkūnija pagal
architekto Romualdo Gutt projektą 1938–1939m. pas-
tatyta mokykla (dabar Liepkalnio pagrindinė moky-
kla, u. k. 15908; Liepkalnio g. 18). Funkcionalistinių ir
istoristinių tendencijų dermės pavyzdys– Technikos
mokykla (u. k. 32811, Olandų g. 16, archit. Liudvikas
Sokolovski, 1926–1928). Leningrado retrospektyvis-
tinę tradiciją KVR atstovauja M.K.Čiurlionio menų
mokykla (u.k. 27978, T.Kosciuškos g. 11, archit. Levas
Kazarinski, 1960m.).
Kolekcijos eksponatai gali būti valdomi visuomeni-
nės nuosavybės teise, tačiau dalis gali būti ir privatūs.
Jungtinės Karalystės praktika rodo, kad architektūri-
nes kolekcijas galima formuoti kooperacijos pagrin-
dais. Pavyzdžiui, JK nekilnojamųjų kultūros vertybių
valdytojai yra susibūrę į klubą (The Listed property
owners club lpoc.co.uk), kurio veikla orientuota ne tik
į kasdienių saugojimo procesų tobulinimą (priežiūra,
turto draudimas, atnaujinimas, rėmimas ir kiti), bet ir į
paveldo populiarinimą (parodos, leidiniai, publikacijos
ir pan.) bei tyrimų skatinimą. Vargu ar klubas jungia
visų pusės milijono registre esančių objektų valdyto-
jus, tačiau tokia viešai matoma ir idėjiškai kryptinga
veikla sudaro vieningos valstybės ir piliečių iniciaty va
puoselėjamos kolekcijos įvaizdį.
Tokio pobūdžio iniciatyvas reikėtų išsamiau tirti
svarsta nt Lietuvos paveldotvarkos klausimus. Pirmines
„klubinės“ kolekcijos užuomazgas galima įžvelgti
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos veikloje. Čia atsto-
vaujami tiek privačios, tiek visuomeninės nuosavybės
teise valdomi objektai.
Plačiai pasaulinėje praktikoje paplitęs in-situ arch i-
tektūros kolekcijų tipas yra valstybių, politinių, ekono-
minių ir kultūrinių lyderių, religinių bendruomenių
L. Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis
226
planingi, ideologiškai vieningi ir koncepciškai raiškūs
architektūrinių kompleksų (vienoje vietoje) bei gru-
pių (skirtingose vietose) projektai. R.Buivydas (2002;
2004) juos įvardija kaip specialiosios architektū ros pro-
gramas. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai reiškinys, turintis
senas tradicijas.
Vienas ankstyvesnių modernistinės architektūros
kolekcijos pavyzdžių yra Deutscher Werkbund parodai
1927m. sukurtas Weissenhof kvartalas Štutgarte. Jo
autorystę dalinasi tokie architektai kaip Ludwig Mies
van der Rohe, J.J.P.Oud, Victor Bourgeois, Adolf Loos,
LeCorbusier, Bruno Taut, Walter Gropius, Mart Stam,
Peter Behrens, Hans Scharoun, Hans Poelzig ir kiti.
1957m. kaip atsakas į Rytų Berlyne vykstančią „ko-
munizmo statybą“ Vakarų Berlyne Interbau parodai
buvo sukurtas HANSA kvartalas. Pastatus čia projek-
tavo Alvar Aalto, Le Corbusier, Walter Gropius, Oscar
Niemeyer, Arne Jacobsen ir kiti garsūs to meto meistrai
iš viso pasaulio (Albuquerque 2007).
XX a. pab. suvienytoji Vokietija su sostine Berlynu
sistemingai ėmėsi kurti išskirtinės kokybės architek-
tūros ir statybos šalies įvaizdį– „Eurostar“ projektą
(Buivydas 2002; 2004). Tuo metu vokiečiai suformavo
unikalias veiklos schemas, kurios sudarė palankias
sąlygas kviestis pasaulinio lygio kūrėjus ir nansuo-
ti jų kūrinių įgyvendinimą. Taip per kelis paskuti-
nius dešimtmečius Vokietijoje iškilo James Stirling,
Aldo Rossi, Richard Meier, Peter Eisenman, Hans
Hollein, Rob Krier, Alvaro Siza, Tadao Ando, Renzo
Piano, Arata Isozaki, Norman Foster, Zaha Hadid,
Nicholas Grimshaw, Jean Nouvel, Paul Rodgers, Daniel
Libeskind, Zvi Hecker projektuoti pastatai ir jų kom-
pleksai. Įspūdinga, kad išskirtinio dėmesio nusipelnė
bene visi didesni Vokietijos miestai. Kolekcijų pobūdis
ir mastas čia labai skirtingas.
Šalyje įgyvendinta ir privačių specialiųjų progra-
mų. Viena reikšmingiausių– VITRA gamyklos pro-
jektas. Pasaulinio garso baldų gamintoja, kurios ga-
miniai beveik be išimčių tampa muziejų taikomosios
dailės ekspozicijų dalimi, per dvyliką metų sukūrė
vieną unikaliausių Europoje architektūros kolekcijų.
Projektuoti skirtingus gamyklos statinius buvo pa-
kviesti Tadao Ando, Antonio Citterio, Frank Ghery,
Nicholas Grimshaw, Zaha Hadid, Alvaro Siza.
Kolekcijomis laikytini ir EXPO parodų miesteliai,
kur suformuotoje universalioje urbanistinėje struk-
tūroje kiekviena valstybė architektūros priemonė-
mis savitai bando prisistatyti. Tiesa, šios kolekcijos
in-situ egzistuoja vos metus. Vėliau dauguma pastatų
demontuojami, teritorija regeneruojama. Šie kūriniai
dažniausiai išsaugomi ex-situ (dokumentuojami, pu-
blikuojami, kartais perkeliami).
Specialioji architektūros programa kaip architek-
tūros kolekcija, matyti iš pavyzdžių, gali būti naudinga
ekonominės ir politinės konkurencijos, teritorijų re-
generavimo tikslais. Lietuvoje vis dar neįgyvendintas
visų laikų ambicingiausias 1000 naujų mokyklų pro-
jektas. Druskininkuose lėtai kyla privatus „Saulės so-
natos“ kvartalas, kurį projektavo žymūs šių dienų šalies
architektų biurai. Svarstomas „Vilniaus architektūros
parko“ projektas.
Formalius bendrumo požy mius galima identikuo-
ti ir grynai komercinėse architektūrinėse kolekcijose.
Pavyzdžiui, JAV architektas Stephen R. Sutherland
sukūrė nekilnojamojo turto prekybos kaip architek-
tūrinės kolekcijos koncepciją. Čia gyvenamieji pas-
tatai įgyja išskirtinę prekinę vertę, kai tampa archi-
tektūros kolekcijos dalimi. Su kolekcija gali dirbti tik
prekiautojai, įgiję architektūros žinių, mokymus veda
Harvarde išsilavinimą įgijęs architektūros profesorius
Peter Zellner (Prudential... 2012).
Palangos modernistinės architektūros
kolekcijos sudarymo prielaidos
Formuojant architektūros kolekciją vieno miesto pa-
vyzdžiu, pirma tikslinga nustatyti visus galimus nekil-
nojamam kultūros paveldui priskirti kūrinius. Tuomet
įvertinti tipologinės, estetinės koncepcijos, autorinės
svarbos ir įvairovės, technologinio inovatyvumo bei
socialinės reikšmės aspektus.
Palangos švietimo įstaigų architektūrą šiuo metu
KVR reprezentuoja pagal architekto Stasio Kudoko
projektą 1938–1939m. pastatyta mokykla (dabar
Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla, u. k. 33568,
Ganyklųg.2/Kretingos g. 21). Diskutuoti vertėtų
apie šios tipologinės grupės praplėtimo galimybes.
Neatsiejama miesto architektūrinio įvaizdžio dalis
yra architektės Irenos Likšienės projektuota muzi-
kos mokykla (Maironio g. 8, 1981m.; 1 pav.) ir kartu
su Gintautu Petru Likša projektuoti Pionierių rūmai
(dabar pradinė mokykla, Virbališkės takas 4, 1985m.;
2pav.). Nors pastatai įgyvendinti vos kelių metų skir-
tumu, jie įkūnija du svarbius šiuolaikinės architektūros
stilistinės raidos etapus. Pokariu taupumo sumetimais
racionalizavus ir industrializavus funkcionalistines
koncepcijas, ilgainiui išryškėjo architektūros maste-
lio ir indiferentiškumo problemos, kurias inovatyvio-
mis meninėmis priemonėmis Lietuvoje iš esmės imta
spręsti XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Aptariamos dvi
Palangos mokyk los yra raiškūs šio proceso pavyzdžiai
ne tik miesto, bet ir šalies mastu.
Vaikų muzikos mokykla išsiskiria lakoniška tūrių
artikuliavimo metodika ir savita kompozicine pusiaus-
vyra. Gatvių sankirtą formuojantis statinys kompo-
Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(3): 222–238 227
nuotas iš keturių vienodų, sklypo perimetru dėstomų,
blokų. Ties gatvių sankirta suformuotas kampinis
modulis su kurdoneru prieš jį. Modulyje įrengta pa-
grindinė pastato įeiga, pridengta virš jos esančiu audi-
torijos tūriu. Taip sukuriama kompozicinė dominantė,
žyminti gatvių sankirtą, išplėtojama viešųjų erdvių
sistema. Vidiniame kieme pastato tūriais suformuota
mokyklos reikmėms skirta lauko pasirodymų erdvė su
scena ir žiūrovų vietomis.
„Lego“ principu (taip vadina patys autoriai;
Miknevičiūtė 1998) konstruoti Pionierių rūmai de-
monstruoja kompozicinę įvairiaformių t ūrių pusiaus-
vyrą. Šiame autorių projekte gausiau naudojamos skir-
tingų stilistinių pakraipų detalės. Greta pagrindinių
modulinių tūrių naudojama daug papildomų. Tūr
komponavimas mažiau reguliarus, aiškiai pabrėžia-
mas kompozicijos ritmiškumas, daugialypiškumas.
Pastatuose ima ryškėti postmoderniosios tendencijos,
kurios vėlesniuose Likšų projektuose dar labiau išplėto-
tos (pavyzdžiui, p. n. „Atgirys“, Ganyklų 67A, 1989m.;
viešbutis „Šachmatinė“, J. Basanavičiaus g. 45, 1996m.).
Stasio Vainiūno muzikos mokyklos ir Palangos pra-
dinės mokyk los steigėjas yra savivaldybė. Abu pastatai
geros būklės, išlaikę pirmines erdvių ir tūrių sandaros,
medžiagiškumo, aplinkos, paskirties savybes. Todėl
manoma, kad šių pastatų įtraukimas į KVR yra tiks-
lingas ir perspektyvus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į
faktą, kad abu statiniai įgyvendinti tik iš dalies.
Didelio masto švietimo įstaigų kompleksų, tokių
kaip Studentų miesteliai Vilniuje ar Kaune, supranta-
ma, Palangoje nėra, tačiau čia buvo iš dalies įg yvendin-
tas vienintelis Lietuvoje rekreacinis funkcionalistinio
miesto modelis (3 pav.)– Vanagupės kurortas (auto-
riai: archit. Algimantas Lėckas, kurorto urbanistinis
projektas 1967m., 1982m., 1984m. SSRS Minist
Tarybos premija; poilsio namai „Linas“, 1975m.; jūri-
ninkų poilsio bazė, 1975m.; archit. A. Lėckas, Saulius
Šarkinas, Leonidas Merkinas, plaukimo baseinas,
1984m.; archit. S. Šarkinas, geležinkeliečių poilsio na-
mai „Rugelis“, 1980–1984m.; archit. L. Merkinas, sana-
torija „Žvorūnė“ (proj. 1978–1981m., įgyv. 1989m.)).
Kurorto suplanavimas ir statinių išraiška atspindi
aktualiausias to meto modernizmo koncepcijas nuo
Le Corbusier (parko aplinkoje keliais statinio lygiais
pakelti aukštuminiai pastatai, siekiant kuo didesnę
sklypo dalį išnaudoti visuomeninėms reikmėms) iki
olandiškojo struktūralizmo (tūrių artikuliacija, kai
skirtingo aukštingumo korpusai modeliuojami iš
vienodų trijų–keturių aukštų blokų juos „atskiriant“
mažesnio ploto aukštais, išorinės nuovažos jungia skir-
tingus pastato aukštus, kraigo vietoje įrengtos stogo
terasos) ar japoniškojo metabolizmo (universali miesto
struktūra, skirta lanksčiai miesto plėtrai), brutalizmo
(kelių lygių lokalių viešųjų erdvių sistemos, pirma-
pradės apdailos medžiagos). Jei tuomet būtų pavykę
įgyvendinti ir parko projektą, tai būtų buvęs antrasis
viešas parkas Palangoje greta Tiškevičiams sukurto
Eduardo Andre kraštovaizdžio architektūros šedevro
(u. k. 23433, 1848–1899m.).
KPD 2008m. Sąraše siūloma taik yti teisinę apsaugą
„Lino“ poilsio namų ir baseino pastatams (Vytauto g.
155, Vanagupės g. 40; 3 pav., a., f.). Pirmines erdvių
ir tūrių sandaros, medžiagiškumo, paskirties savy-
bes Vanagupėje geriausiai išlaikę iš dalies renovuoti
reabilitacijos ligoninės (buvusios jūrininkų poilsio
bazės, Vytauto g. 153, naudotojas Všį „Palangos reabi-
litacijos ligoninė“; 3 pav., b.) bei sanatorijos „Žvorūnė“
(Vanagupė sg. 15, naudotojas UAB „Palangos Žvorūnė“;
1 pav. Muzikos mokykla, Maironio g. 8, archit. I. Likšienė,
1981m., L. Nekrošiaus nuotr.
Fig. 1. The music school, Maironio g. 8 archit. I. Likšienė,
1981, L. Nekrošius photo
2 pav. Pradinė mokykla, Virbališkės takas 4, archit.
I.Likšienė, G. P. Likša, 1985m., L. Nekrošiaus nuotr.
Fig. 2. The elementary school, Virbališkės takas 4, archit.
I.Likšienė, G.P.Likša, 1985, L. Nekrošius photo
L. Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis
228
3 pav., c.) pastatai. Išoriškai nepakitęs liko vienas iš po-
ilsio namų „Linas“ (Vytauto g. 155) korpusų. Šio objek-
to aplinka iš esmės pakito suskaidžius sklypą ir jį už-
stačius mažaaukščiais gyvenamaisiais pastatais. Šie ir
kiti po 1990m. vykdyti statybos projektai rajone buvo
plėtojami iš dalies derinantis prie pirminių suplanavi-
mo principų, tačiau kurortinis miestelis prarado turėtą
bendrą koncepciją, pakito užstatymo pobūdis. Poilsio
namai „Rugelis“ (Vanagupėsg. 13; 3 pav., d) ir vienas iš
„Lino“ korpusų privatizuoti dalimis. Jų architektūrinę
raišką paveikė gyventojų vykdyti pa keitimai (stichiškai
įstik linamos lodžijos, keičiami langai) ir kompleksinio
administravimo stygius (nunyko viešosios funkcijos–
kino teatras, barai, kavinės, neprižiūrimi fasadai ir
bendrosios erdvės).
Buvusius poilsio namus „Linas“ jų naudotojas
UAB „Palangos Linas“ planuoja iš esmės rekonstruoti.
Šiuo metu rengiamas žemės sklypo detalusis planas
(rengėjas– UAB „Progresyvūs projektai“), kuriuo
numatoma komercinės, visuomeninės, rekreacinės
paskirties pastatų ir jų priklausinių rekonstrukcija
nekeičiant aukštų skaičiaus ir nauja statyba nevirši-
jant 18 m aukščio. Rekonstrukcijos architektūriniai
sprendiniai brandinami „Vilniaus archprojekte“.
Pirmiausia planuojama šiaurinėje sklypo dalyje sta-
tyti atskirą korpusą reabilitacijai. Vėliau planuojama
rekonstruoti esamą pastatą. Taip pat rengiamasi pa-
statyti SPA kompleksą su tris tūkstančius kvadratin
metrų užimsiančiais keturiais įvairaus dydžio ir pa-
skirties baseinais (Skiauterytė 2012). Viešojoje erdvėje
3 pav. Vanagupės kurortas, archit. A. Lėckas, urbanistinis projektas 1967m., 1982m.:
a) Poilsio namai „Linas“, Vytauto g. 155, archit. A. Lėckas, 1975m.; b) Reabilitacijos ligoninė (buvusi jūrininkų poilsio bazė),
Vytauto g. 153, archit. A. Lėckas, 1975m.; c) Sanatorija „Žvorūnė“, Vanagupėsg. 15, proj. archit. L. Merkinas, 1978–1981m., įgyv.
1989m.; d) Poilsio namai „Rugelis“, Vanagupėsg. 13, archit. S. Šarkinas, 1980–1984m.; e) Viešbutis „Vanagupė“, Vanagupėsg. 31,
archit. A.Lėckas, rekonstrukcijos archit. D. Dainius, K. Mik šys, A. Sinas ir N. Sirutienė, 2003m.; f) „ Lino“ baseinas, Vanagupėsg.40,
archit. A. Lėckas, S. Šarkinas, L. Merkinas, 1984m., L. Nekrošiaus nuotr.
Fig. 3. The Vanagupė resort, urban project of 1967, 1982, archit. A. Lėckas:
a) The Linas resthouse, Vytauto g. 155, archit. A. Lėckas, 1975; b) The Rehabilitation hospital (former recreation establishment
for seamen), Vytauto g.153, archit. A.Lėckas, 1975; c) The Žvorūnė sanatorium, Vanagupės g. 15, archit. L.Merkinas, project
of 1978–1981, realized in 1989; d) The Rugelis resthouse, Vanagupės g. 13, archit. S. Šarkinas, 1980–1984; e) Vanagupė hotel,
Vanagupės g. 31, archit. A. Lėckas, reconstruction archit . D. Dainius, K. Mik šys, A. Sinas, N. Sirutienė, 2003; f) T he Linas swimming
pool, Vanagupės g. 40, archit. A. Lėckas, S. Šarkinas, L. Merkinas; 1984, L. Nekrošius photo
a b
c d
e f
Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(3): 222–238 229
girdima ir apie senojo „Lino“ baseino bei buvusios
ligoninės (Vytauto g. 170) rekonstrukcijos planus
(Skiauterytė 2011; Pryšmantas 2011).
Įgyvendinus „Lino“ buvusių poilsio namų ir senojo
baseino rekonstrukcijos projektus, reikia tikėtis, bus
regeneruotas nykstantis unikalus modernizmo epo-
chos kurortų architektūros kūrinys, o naujai atgimęs
baseinų kompleksas vertingai papildys mineralinio
vandens kurortui būdingų pastatų grupę (vandens
procedūrų pastatus Palangoje šiuo metu KVR repre-
zentuoja Tiškevičių šiltosios maudyklės, u. k. 28576,
Kęstučiog.31, 1901–1903 m., jos po rekonstrukcijos
prarado pirmines aplinką, paskirtį, vidaus erdves).
Sėkmingai rekonstravus, esami architektūros kūriniai
gali įgyti ir naujų verčių. 2004m. geriausiu šalies re-
kreacinės a rchitektūros kūriniu (Architekto Algima nto
Zavišos paramos ir labdaros fondo apdovanojimas) tapo
buvusių KGB poilsio namų rekonstrukcija į 5žvaigždu-
čių viešbutį „Vanagupė“ (Vanagupės g. 31, archit. Dalius
Dainius, Kęstutis Mikšys, Andrius Sinas ir Natalija
Sirutienė, 2003m.). Rekonstravus senąjį korpusą ir g re-
ta pastačius SPA centrą, objektas atitinka aukščiausius
viešbučiams keliamus reikalavimus, bet išsaugojo savo
pirminę funkciją, tūrių ir erdvių kompoziciją.
Mažai tikėtina, kad vykstančių rekonstrukcijų
kontekste tradiciniai „įpaveldinimo“ veiksmai padėtų
išsaugoti tuomet prestižinės SSRS Ministrų tarybos
premijos (1984m.) laureato Vanagupės kurorto ver-
tes. Tačiau identikuotos „Lino“ ir komplekso archi-
tektūrinės, urbanistinės, kraštovaizdžio ir inžinerinės
vertės, išnagrinėtos galimos jų saugojimo formos (ex-
situ ir in-situ) galėtų tapti viso Vanagupės miestelio
architektūrinės urbanistinės studijos pagrindu. Čia,
remiantis projektine medžiaga, reikėtų nustaty ti kom-
plekso pirminį sumanymą, ištirti dabartinius poky-
čius. Viešai publikuojama studija (pavyzdžiui, KVR
duomenų bazėje) specialistams ir v isuomenei sudary
sąlygas aiškiau suvokti rajono būtas ir esamas vertes,
išliktų vertinga laikotarpio architektūrą apibūdinanti
informacija, kuri galėtų būti naudojama pažintiniais,
moksliniais ir profesiniais tikslais. Galbūt tokia studija
taptų paskata rengti kompleksinį Vanagupės miestelio
regeneracijos projektą, kuriame suderinti saugojimo ir
plėtros poreikiai sukurtų naują meninę vertę.
XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios poilsiautojams
apgyvendinti skirtų pastatų architektūros tendencijas
Palangoje šiuo metu KVR reprezentuoja penkiolika
J.Basanavičiaus g. ir Birutės al. rajone išdėstytų vilų
(u. k. 15934, 15933, 15932, 12142, 22884, 15926, 15927,
15928, 15929, 15930, 15935, 22880, 22879, 32572, 1289),
du viešbučiai (sunykę Palangos (u. k. 1291; šiuo metu
atkuriamas) ir Nemirsetos (u. k. 32573) kurhauzai).
XXa. II pusės rekreacinių objektų, pretenduojančių
į originaliausių ir raiškiausių gretas, sąrašas pakan-
kamai ilgas. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į esamus
objektų pakitimus, zinę būklę, orientuotis į stilisti
ir autorystės įvairovę. Nemažiau aktualu yra identi-
kuoti išsaugojimo perspektyvas.
Atitinkantis 50 metų a mžiaus cenzą raišk iausias so-
vietinio retrospektyvizmo eksponatasmieste– 1954–
1956m. pagal architekto Aleksandro Eigirdo projektą
įgy vendinti poilsio namai „Baltoji žuvėdra“ (S.Dariaus
ir S.Girėnog.1). Tai yra stalininio retrospektyvizmo
laikotarpio statinys, dėl panaudotų kompozicinių prie-
monių lygintas su Italijos vilų architektūra (Tutlytė
2007). „Baltoji žuvėdra“ neabejotinai raiškiausias ir
vertingiausias XX a. vidurio istoristinių idėjų įkūnijimo
pavyzdys Palangoje, nors šalies mastu nėra išskirtinis.
Deja, po 1998m. rekonstrukcijos ir vėlesnės priežiūros
ypatumų kūrinys prarado savo pirminę kompozicinę
vienovę (Tutlytė 2012: 195). Svariu argumentu imtis šio
pastato apsaugos galėtų būti nebent faktas, kad objektas
vienintelis tokiu mastu išlikęs architekto A.Eigirdo kū-
rinys ne tik mieste, bet ir ša lyje, nors vėlesnei jo kūrybai
visiškai nebūdingas.
Savotiška Lietuvos modernizmo ikona tapęs
A.Eigirdo projektas valgykla-restoranas „Vasara“
(S.Nėries g. 37, 37A, 39, 1964–1967m.) 2005m. re-
konstruotas (archit. Edgaras Neniškis, Arūnas Liola,
Rolandas Liola) į gyvenamąjį kompleksą su restoranu.
Išsaugoti pirminiai plastiškas vienaukštis valgyklos
ir vertikalus skliautinės konstrukcijos cilindrinis res-
torano tūriai. Virš buvusios valgyklos tūrio įrengtas
eksploatuojamas stogas gyventojams, po žeme– au-
tomobilių aikštelės. Į sklypo gilumą atitraukti nauji
gyvenamieji korpusai savo tūrine plastika ir erdviniu
išdėstymu darniai papildo A. Eigirdo sukurtą kom-
poziciją. Rekonstrukcijos autoriai buvo nominuoti
apdovanojimui „Už geriausią rekreacinės architektū-
ros kūrinį“. Susilaukta ir kritikos (Kšivickaitė 2008).
Restorano tūris rekonstrukcijos metu padengtas tam-
sintu stiklu, dėl to prarado pirminį skaidrumą.
A. Eigirdo projektuotas pensionatas „Kastytis“
(A.Mickevičiaus g. 8, 1967m.) po 2008m. rekonstruk-
cijos galėtų tapti nebent paminklu sinchronizuotam
tarnautojų ir vystytojų merkantilizmui ir tai taikliai
atspindėtų XXI a. pr. Palangos raidos komplikacijas.
Sąrašo autoriai siūlo teisinę apsaugą taikyti archi-
tekto Juozo Šipalio projektuotiems poilsio namams
(dabar viešbutis) „Auska“ (Vytauto g. 11, 1977 m., žino-
mi kaip Kosygino ar Brežnevo vi la). Tai svarbus didelio
biudžeto, meniniu požiūriu originalus ir atspindintis
pasaulines laikmečio architektūros tendencijas kūri-
nys, įkurdintas miškingoje 22 hektarų dydžio pajūrio
teritorijoje greta Tiškevičių rūmų komplekso. Dabar
objektas priklauso valstybinei įmonei „Poilsio namai
L. Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis
230
Baltija“, nuomos teise jį valdo privati bendrovė, kurios
atstovai viešai skelbia, kad 10 apartamentų, 24 vietų,
elektra šildomas objektas be maitinimo įstaigų, recep-
cijos ir kitų šiuolaikinių būtinųjų atributų rinkos sąly-
gomis išgy venti negali (Grajauskienė 2011). Straipsnyje
cituojamas rekonstrukcijos siūlymus pateikęs architektas
Saulius Mikštas: „Teks perplanuoti patalpas, atsisakant
didelių pereinamų kambarių, suprojektuoti tokios kate-
gorijos viešbučių reikalavimus atitinkančius numerius
su visais patogumais, taip pat restoraną, susirinkimų
bei konferencijų salę, SPA, treniruoklių erdvę– visa,
ko reikalauja tarptautiniai normatyvai“. Pasak straip-
snio autorės pakitimai derinami su pirminio projekto
autoriumi architektu J. Šipaliu. Pastarasis siūlo „visiš-
kai perprojektuoti vadinamąją ūkinę dalį su per didele
viešbučiui virtuve– griauti šį sparną ir statyti naują
derantį prie konteksto fligelį, kuriame būtų galima
įrengti papildomų kambarių“. Abiejų projektų autoriai
sutarė pali kti kai kuriuos prabangiuosius apartamentus
išlaikant to laikmečio dvasią, paliekant kambarius su
visa sienų apdaila, baldais, žinomų Lietuvos menininkų
darbais, kurtais specialiai „Auskai“ (apie 100 kūrinių).
Atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad taupant lėšas ir „a r-
tėjant penkmečio planų įvykdymo termino pabaigai“,
pirminis projektas koreguotas, da lis sprendinių liko ne-
įgyvendinti (Kazlaitė 2008). Dėl vyriausybinių poilsi-
nių Palangoje privatizacijos planų šiuo metu investicijos
įšaldy tos. Tai gera proga tinkamai dokumentuoti pasta-
to esamą būk lę, neskubant subrandinti rekonstrukcijos
koncepciją ir, esant reikalui, identikuoti vertingąsias
objekto savybes.
Valstybės įmonė poilsio namai „Baltija“ patikėji-
mo teise valdo dar du unikalius laikmečio architek-
tūros kūrinius poilsio namus „Žilvinas“ ir penkių
kotedžų „Žilvinėlis“ pastatą. Tai Algimanto Lėcko
ankstyvieji kūriniai Palangoje. Viešbutis „Žilvinas“
(Kęstučiog.34; 4 pav.) LTSR MT reikalų valdybos už-
sakymu 1968m. suprojektuotas ir įgyvendintas kaip
45 vietų (21 buto) poilsinė. Tai originalus ir raiškus
struktūralistinės modernizmo tendencijos pavyzdys.
Miškingoje teritorijoje tarp esamų medžių ant trijų
vertikalių ritmiškai išdėstytų konstrukcinių kamienų
antro aukšto lygmenyje horizontaliai suformuotas dvy-
likos monolitinio gelžbetonio modulių tūris. Artimas
tūrių kompozicines idėjas architektas vėliau plėtojo
minėtame Vanagupės kurorte. Tačiau pastarojo kom-
plekso tūrių estetika labiau bylojo apie statybų indus-
trializacijos lai mėjimus nei apie išskirtinį a rchitektūros
ir gamtos dialogą.
Dabartiniai „Žilvinėlio“ apartamentai (Biru-
tėsal.44), dažnai stokojantys profesinio ir visuome-
ninio dėmesio dėl „Žilvino“ gretimybės, tai 1970m.
įgyvendintas 24 vietų pensionatas. Šį objektą taip pat
galima būtų įvardyti kaip vieną iš struktūralistinės
architektūros pavyzdžių. Čia plėtota rečiau Lietuvoje
naudota, tačiau architektūrinės kompozicijos požiūriu
plačias galimybes teikianti trimatė tinklinė struktūra.
Tūris suformuotas iš stačiakampių gretasienių para-
digminių modulių, atitinkančių pensionato gyvena-
mąjį numerį. Paradigminis vienetas multiplikuojamas
pasukant stačiu kampu ir perkeliant tam tikru žings-
niu reguliariame trijų lygių kompoziciniame tinkle.
Statinio užstatymo plotą atitinka antrasis aukštas, su-
darytas iš šešių modulių. Pirmojo ir trečiojo plotas per-
pus mažesnis už antrąjį (po tris modulius). Apatinėje
statinio dalyje neužstatytas plotas naudojamas viešo-
sioms, trečiojo– privačiosioms (įrengtos numerių tera-
sos) reikmėms. Panašią tūrio modeliavimo koncepciją
galima įžvelgti Henriko Kęstučio Šilgalio projektuotos
vidurinės mokyklos Nakotnėje (Latvija, 1968–1976 m.;
Ercmonaitė 2005) projekte. 2003m. įgyvendinus ar-
chitekto Donato Rakausko rekonstrukcijos projektą,
4 pav. Viešbutis „Žilvinas“, Kęstučio g. 34, archit. A.Lėckas, 1968m. (a); „Žilvinėlio“ apartamentai, Birutės al. 44, archit.
A.Lėckas, 1970m. (b). L. Nekrošiaus nuotr.
Fig. 4. Žilvinas hotel, Kęstučio g. 34, archit. A.Lėckas, 1968 (a); The Žilvinėlis apartment building, Birutes al. 44, architect
A.Lėckas, 1970 (b) L. Nekrošius photo
ab
Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(3): 222–238 231
pastatas išsaugojo pirmines erdvių ir tūrių sandaros,
medžiagiškumo, paskirties savybes. Pastaruosius dve-
jus metus akty viai svarstomos galimybės reorganizuoti
valstybės įmonę poilsio namus „Baltija“, o dalį jų val-
domų objektų privatizuoti. Panašu, kad „Žilvino“ ir
„Žilvinėlio“ pardavimo idėja nekelia didesnių nesuta-
rimų (Grajauskienė 2012). Šių dviejų objektų meni
vertė ir reikšmė miestui tarp šiuolaikinės architektū-
ros tyrėjų ir kūrėjų taip pat nekelia didesnių abejonių.
Manytina, kad iki privatizavimo šiuos objektus reikėtų
įtraukti į KVR, nustatyti jų vertingąsias savybes, rei-
mingumo pobūdį, lygmenį bei atlikti kitas būtinąsias
procedūras, o su naujaisiais savininkais sudaryti kul-
tūros paveldo objektų apsaugos sutartis.
Šventosios miestelio architektūros šiuo metu
KVR nėra. KPD Sąraše taip pat nėra nė vieno kūri-
nio Šventojoje. Nors čia sovietmečiu mažiau sukurta
vertingų architektūros kūrinių, vienas jų atstovauja
retai modernistinės architektūros koncepcijai– er-
dviniam (erdvinių blokų) struktūralizmui, kurio iš-
takos siejamos su japonų metabolistų judėjimu. Tai
1976m. iš dalies įgyvendinti poilsio namai „Guboja“
(Jūrosg.65A, Šventoji, archit. Rimantas Buivydas).
Objekto struktūra yra tri lygių: projektuojamo stati-
nio sklypas „dengiamas“ reguliariu tink lu, kuris užpil-
domas sekcijų-korpusų grupėmis; vienas gy venamasis
korpusas (jų grupėje 6–7)– ant pilonų pakelta, dėsnin-
gai erdvėje rikiuojamų gyvenamųjų blokų struktūra.
Pastatai pastarąjį dešimtmetį nenaudojami. Tikėtina,
kad šiuolaikiniams viešbučiams keliamų reikalavimų
neatitinkantis kūrinys bus prarastas. Todėl reikėtų
skubiai imtis jo saugojimo ex-situ– atlikti taikomuo-
sius ir teorinius tyrimus ir parengti išsamią objekto
studiją.
Sąrašo autoriai teisinę apsaugą siūlo taikyti Vytauto
Jurgio Dičiaus ir Leonido Prano Ziberko projektuo-
tiems buvusiems Lietuvos mokslų akademijos poil-
sio namams „Horizontas“ (dabar viešbutis „Pilkasis
garnys“, S.Daukanto g. 15, 1982m., valdytojas UAB
„Pilkasis garnys“). Tai originalus aktualias laikotar-
pio regionalistines tendencijas respektuojantis kūri-
nys. Ironiška, kad jo meninė forma išsaugota tik dėl
to, kad objektas nuo pastaty mo dienos nebuvo iš esmės
remontuotas. Tačiau palaipsniu prarandama pirminė
vertė, nes poilsio namus ėmus skaidyti skirtingiems
savininkams, pradėti atskirų dalių remonto darbai.
Taip prarandamas vientisumas. Suprantama, kad
XXa. II pusėje Palangoje įgyvendinti rekreaciniai
pastatai dabar rekonstruojami ir griaunami siekiant
maksimaliai padidinti užstaty mo rodik lius. Dėl to kyla
iniciaty vų saugoti kuo daugiau ankstesnių laikotarpių
objektų. Tačiau kelia abejonių siūlymas saugoti analo-
giškus vėlyvesnius Vilniaus universiteto poilsio na
(Birutės al. 37A, archit. V. J. Dičius, 1984m.) pasta-
tus, nes tai tos pačios meninės koncepcijos rezultatas.
Turbūt teisinę apsaugą vertėtų suteikti objektui, kurio
saugojimas perspektyvesnis.
„Šiaulių Tauro“ poilsio namų Palangoje (Vytauto g.
116, 1983m., archit. G. P. Likša) trijų aukštų kvadra-
tinio plano tūris formuojamas aplink atriumą dėstant
prastumtus modulinius blokus– gyvenamuosius nu-
merius. Pastato kampuose sukurtos sk irtingos erdvinės
konstrukcijos išreišk ia įėjimų paskirtį (į viešbutį, resto-
raną, tarnybines patalpas). Tūrio modeliavimo, vidaus
ir išorės sąryšiu, asketišku technicizmu grįsti pastato
meniniai sprendiniai byloja apie technologijų laiko-
tarpį ir atitinkamo įvaizdžio siekį. Siekdamas išsaugoti
šiuolaikiniams viešbučiams keliamų reikalavimų ir
naujųjų savininkų poreikių neatitinkantį pastatą pir-
minio projekto autorius kartu su I. Likšiene parengė
rekonstrukcijos siūlymus. Jie liko neįgy vendinti, tačiau
tai ženklas, kad rekonstrukcija bus. Todėl tikslinga iš-
tirti jo sukūrimo koncepciją, rekonstrukcijos siūlymus
ir esamą būklę. Suvokus kūrinio architektūrinę ir gal-
būt inžinerinę vertes, tikima, rekonstrukcijos metu bus
sukurtas ne mažiau vertingas kūrinys, darniai papil-
dysiantis esamą pastatą.
Prieš kelerius metus nugriautas Enriko Tamoše-
vičiaus projektuotas „Baltijos“ sanatorijos „Eglė“ kor-
pusas (1973m.) buvo vienas ryškesnių tarptautinio
stiliaus įtakos pavyzdžių. XX a. VII dešimtmetyje
užsienyje ir VIII dešimtmetyje Lietuvoje, reaguojant
į dėl industrializacijos prarastą miestų architektūros
identitetą, permąstytos ir imtos plačiai taikyti anksty-
vajam modernizmui būdingos koncepcijos. Vieną tokių
(tūrio skaidymas siekiant sukurti humanišką mastelį)
koncepcijų reprezentavo ir E. Tamoševičiaus kūrinys,
kuris meninių priemonių santūrumu išsiskyrė iš arti-
mų pagal tūrio kompoziciją pastatų, kurie yra tokie:
Aušros Šilinskienės ir Romualdo Šilinsko projektuota
sanatorija „Vilnius“ Druskininkuose (1973m.), skai-
tiklių gamyklos poilsinė Molėtuose (1974m., archit.
Albinas Petras Purys), kartotinis studentų bendrabutis
(Saulėtekis, Vilnius, 1976m., archit. Bronius Krūminis,
JurgisSidaravičius, P. Markvaldas), kartotiniai 5 ir 9
aukštų daugiabučiai (Justiniškės ir kiti Vilniaus raj.,
1968–1974m.; archit. B. Krūminis, Vidas Andrius
Sargelis, V.Zubrius, K. Sližys). „Eglė“ buvo svarbus
etapinis šiuolaikinės Lietuvos architektūros pavyz-
dys ir, neabejotinai, vienas originaliausių architekto
E.Tamoševičiaus kūrinys. Tačiau sisteminių duomenų
apie šį architektūros objektą iki šiol taip ir neparengta.
Siekiant stilistinės, o kartu ir autorinės įvairovės
Palangos modernistinėje architektūros kolekcijoje, ver-
tėtų atk reipti dėmesį į R.Šilinsko projektuotą vaikų rea-
bilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras“ (Vytautog.30,
L. Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis
232
1972m.). Valstybės įsteigtos VšĮ administruojamas sta-
tinys renovuotas, tačiau išsaugojęs pirminę funkciją ir
originalią tūrinę erdvinę kompoziciją.
Miesto funkcinis pobūdis lėmė, kad visuomeninės
paskirties administracinių pastatų įvairovė Palangoje
ribota. KPD Sąrašo autoriai teisinę apsaugą siūlo tai-
kyti banko pastatui (Jūratės g. 17, archit. Ramūnas
Vytautas Kraniauskas, 1967m.). Tai raiškus tuomet
aktualių modernizmo idėjų įkūnijimo pavyzdys.
Tačiau pastatas šiuo metu jau rekonstruojamas. XX a.
paskutiniais metais pagal G. P. ir I. Likšų projektą greta
pristatytas postmodernistinės raiškos banko viešbutis.
Vertėtų nustatyti šių pastatų pirmines menines ver-
tes ir palyginti su rekonstrukcijos rezultatais. Tačiau
šie autoriai mieste sukūrė kitų greičiausiai originalių
pastatų. Meniniu požiūriu brandus kontekstualiai
upelio krantinės terasose išsidėstęs R. V. Kraniausko
projektuotas knygy nas su kavine „Rąžė“ (Vytauto g. 84,
1967m.; 5 pav.); jis su priešais esančiu kurdoneru for-
muoja ir krantinės bei Vytauto g. jungtį. Skirtingai nei
greta esantys kino teatro, vasaros estrados bei 2006m.
pastaty to „Kerpės“ viešbučio pastatai, šis išlai ko kuror-
tui būdingą smulkų mastelį taip paįvairindamas ga-
tvės erdvės perspektyvą. Pastatas išsaugojęs primines
funkcijas, erdvių ir tūrių, medžiagiškumo ir aplinkos
savybes, todėl šiam pastatui vertėtų suteikti pradinę
apsaugą.
Tarp administracinių pastatų Palangoje vertėtų
išskirti G. P. ir I. Likšų projektuotą socialinės globos
skyrių (buv. Komprojektas, Žvejų g. 47, 1980 m.) bei
Komprojekto gamybinį pastatą su bendrabučiu (Gintaro
g. 30, 30A, 1988m.; 6 pav.). Architektūrinės raiškos as-
pektu– tai du skir tingi etapiniai kūri niai. Komprojektas,
panašiai kaip anksčiau minėta muzikos mokykla, at-
spindi vėlyvojo modernizmo struktūralistines artiku-
liuoto tūrio idėjas. Aštuoneriais metais anksčiau įgy-
vendintas Socialinės globos pastatas– kontekstualus
ankstyvojo postmodernistinio regionalizmo koncep-
cijų užuomazgos pavyzdys. Minimi kūriniai išsaugoję
primines funkcijas, erdvių ir tūrių, medžiagiškumo ir
aplinkos savybes. Šiuo metu Palangos administracin
pastatų architektūra KVR nereprezentuojama, todėl
vienas šių objektų vertingai papildytų kultūros paveldo
objektų kolekciją. Atsižvelgiant į zinę būklę, f unkcines
ir estetines savybes bei naudojimo pobūdį, manytina,
kad perspektyviau saugoti yra Komprojekto pastatą.
KVR nepakankamai atspindimas kurortui būdin-
gas pastato tipas paviljonas. XX a. pradžios architektū-
rines madas atspindi fachverkinis J. Basanavičiausg.26
esantis paviljonas (u. k. 22878). Tačiau XX a. IIpusėje
taip pat sukurtas ne vienas aukštos meninės koky-
bės šio tipo statinys. Sąrašo rengėjai į registrą pasiūlė
įtraukti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažv ydo bibli-
otekos vasaros skaityklą (Vytauto g. 72, archit. Albinas
Čepys, 1968m.; 7 pav.). Pastatas ir jį supanti aplinka iš-
liko iš esmės nepa kitę. Skaityklos prieigos suformuotos
kaip skveras su skulptūriniu akcentu „Mergaitė“, arba
„Paminklas pionierių stovyklos tragedijai įamžinti
(u.k. 15281, DR1299, skulpt. Albina Vanda Razmana itė-
Vertulienė, archit. V.Damanskis). Kitoje Vytauto ga-
tvės pusėje esančiame skvere 1982m. pagal tuomečio
miesto vyriausiojo architekto (1977 1988) Leono
Mardoso projektą suformuota dabartinio Lietuvos dai-
lės muziejaus skulptūrų kolekcijos ekspozicija (2008m.
rekonstruota ir praplėsta, archit. L. Mardosas; LDM,
2008m.). Meniniu požiūriu tur tinga viešųjų erdvių sis-
tema pagyvina šią gatvės dalį, sukuria trauką. Tiesa,
L. Mardoso iniciatyvą kritikuoja kitas buvęs miesto
5 pav. Knygynas su kavine „Rąžė“, Vytauto g. 84, archit.
R.V.Kraniauskas, 1967m., L. Nekrošiaus nuotr.
Fig. 5. The Rąžė bookshop and café building, Vytauto g. 84,
archit. R.V.Kraniauskas, 1967, L. Nekrošius photo
6 pav. Komprojekto gamybinis pastatas su bendrabučiu,
Gintaro g. 30, 30A, archit. I. Likšienė, G.P.Likša, 1988m.,
L.Nekrošiaus nuotr.
Fig. 6. The Kom projektas oce block with a hostel, G intarog.30,
30A, archit. I. Likšienė, G.P.Likša, 1988, L. Nekrošius photo
Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(3): 222–238 233
architektas Edmundas Benetis (1993–2001m.): „Vietoj
istorinių Palangos vilų, kurios, beje, ir davė pradžią
Palangos kurortui ir kurių atstatymas, pakartosiu, yra
numatytas galiojančiuose Palangos miesto tarybos pa-
tvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir yra
privalomas, Palangoje įvairių iniciatyvų pagalba for-
muojamas <...> skulptūrų parkas iš tarybinio laikotar-
pio dailės muziejaus fondų! Aš ne prieš skulptūras ir ne
prieš skulptūrų parką Palangoje, bet istorinį Palangos
užstatymą istorinėje Palangos miesto dalyje būtina at-
statyti“ (Benetis, Lekavičienė 2012).
Architektas Albinas Čepys, 1963–1977m. dirbęs
vyriausiuoju miesto architektu, suprojektavo ir
kitą žinomą paviljoną (S. Daukanto/S. Dariaus ir S.
Girėnog., 1969 m.). Gėlių vėliau dailės parodoms
skirtą statinį dabar rengiamasi rekonstruoti. 2009m.
įvykusio architektūrinio konkurso laimėtoju tapo pro-
jektas (archit. Rolandas Palekas, Gilma Teodora Gylytė,
Aidas Barzda, Matas Šiupšinskas, Bartas Puzonas, Jurgita
Puronienė), kuriuo siūloma išsaugoti pastatą, nors kon-
kurso sąlygose tokio reikalavimo nėra. Kūrinio reikšmę
miesto architektūros kontekste rodo ir tai, kad keturi iš
penkių komisijos išskirtų darbų teigė paviljono saugoji-
mo koncepciją (8pav.).
Sąraše į KVR siūloma įtraukti architekto Algimanto
Mikėno 1976m. suprojektuotą dailės parduotuvę
(Vytauto g. 49; 9 pav.). Statinys pastarąjį dešimtmetį
iš esmės neremontuotas, tačiau pakeista dalis langų.
Tai laikotarpiui būdingas regionalistinių idėjų kūri-
nys, darniai formuojanti Ronžės krantinės ir Vytautog.
7 pav. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykla, Vytauto g. 72 (archit. A. Čepys) ir skveras
su skulptūriniu akcentu „Mergaitė“, arba „Paminklas pionierių stovyklos tragedijai įamžinti“ (u. k. 15281, DR1299, skulpt.
A.V.Razmanaitė-Vertulienė, archit. V.Damanskis, 1968m.), L. Nekrošiaus nuotr.
Fi g. 7. Summer reading hall of the National Martynas Mažvydas Library, Vytauto g. 72, architect A. Čepys, and public garden
with a sculptural decor ‘Girl’ or ‘A monument to commemorate the pioneer camp’s tragedy’ (u. k. 15281,DR 1299), sculptress
A.V.Razmanaitė-Vertulienė, archit. V. Damanskis, 1968, L. Nekrošius photo
8 pav. „Parodų paviljono“, S. Daukanto/S. Dariaus ir S. Girėno g. (archit. A. Čepys), plėtros architektūrinį konkursą laimėjusių
projektų fragmentai, 1969m. (šaltinis http://www.architektusajunga.lt):
a) I vieta archit. R. Palekas, G. T. Gylytė, A. Barzda, M. Šiupšinskas, B. Puzonas, J. Puronienė; b) II vieta archit. A. Ambrasas,
T.Eidukevičius, D. Malinauskas, M. Reklaitis, L. Loureiro, V. Adomonytė; c) IV vieta A. Umbrasas, D. Birutis, L. Kaziukonis; d) Vvieta
archit. D. Kličius, G. Kuginys, J. Svirskaitė, A. Vekerotas
Fig. 8. Fragments of the architectural development competition projects for the exhibition pavilion, S.Daukanto/ S.Dariaus ir
S.Girėnog., architect A. Čepys, 1969, (source: http://www.architektusajunga.lt):
a) First place – archit. R. Palekas, G. T. Gylytė, A. Barzda, M. Šiupšinskas, B. Puzonas, J. Puronienė; b) Second place – archit.
A. Ambrasas, T. Eidukevičius, D. Malinauskas, M. Reklaitis, L. Loureiro, V.Adomonytė; c) Fourth place – archit. A. Umbrasas,
D.Birutis, L. Kaziukonis; d) Fifth place – archit. D. Kličius, G. Kuginys, J. Svirskaitė, A. Vekerotas
a b
c d
L. Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis
234
jungtį bei korektiškas šalia esančiai neogotikinei baž-
nyčiai. Tačiau meniniu vertės aspektu šis objektas ne-
prilygsta A. Čepio paviljonams. Todėl manoma, kad
išsaugoti esamas gatvės erdvės savybes galima tinka-
mai reglamentuojant naujas statybas.
Išskir tinis betoninės plastikos pavyzdys– Gintauto
Juozo Telksnio 1976–1977m. projektuotas ir 1979m.
įgy vendintas kavinės „Banga“ (Jono Basanavičiaus g.2;
10 pav.) pastatas, kuris nepelnytai apleistas. Dėl manie-
ringo komplikuoto tūrio ir gausaus dekoro vertintas
nevienareikšmiškai (Navickienė 2005: 12–13). Tačiau
tai statinys, jungiantis kelių dešimtmečių Lietuvos ar-
chitektūros technologines (monolitinis gelžbetonis)
ir menines (brutalizmas, postmodernizmas) madas,
plėtęs racionalios, industrializuotos statybos galimybių
ribas. Šis objektas formuoja Ronžės krantinę, Vytauto
ir J. Basanavičiaus g. sankirtą bei yra išskirtinai raiški
lokali dominantė. „Bangos“ būklė ir naudojimo po-
būdis kelia grėsmę objekto išlikimui. Manoma, kad
pradinė apsauga šiam objektui būtina.
Sakralinės vertės pastatai kultūros paveldo objektais
gali tapti praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo jų
pastatymo. Šiuo metu Didžiosios Palangos sakralinės
architektūros raidą KVR reprezentuoja neogotikinė
Palangos katalikų (u. k. 23166, Švč. Mergelės Marijos
Ėmimo į dangų, Vytauto g. 51, archit. Karl Eduard
Strandmann, 1897–1907m.), neoklasicistinė Būtingės
(u. k. 32574, Liepojos pl. 8E, 1824m.) evangelikų liu-
teronų bažnyčios, katalikų koplyčios neogotikinė (ant
Birutės kalno, archit. K. Majeris, 1869m.) ir vieti-
nės tradicinės architektūros Palangoje (u. k. 32571,
kapinių koplyčia, 1815m.) bei Šventojoje (u. k. 36442
Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, Paupio g. 30;
1831m.) ir Lurdo grota (u. k. 23432, Birutės kalne, aut.
Bonhomme, 1899–1901m.) Palangoje.
Atkūrus Nepriklausomybę, Palangoje pastatyti
stačiatikių (Sodų g. 52, Iveros Dievo Motinos ikonos
cerkvė, archit. Dmitrij Borunov, 2000–2002m.) ir
evangelikų liuteronų maldos namai (Saulėtekio takas1,
archit. I. Likšienė, G. P. Likša, 2005–2006m.) (11pav.).
Abu šie pastatai po dešimtmečio sulauks tinkamo kul-
tūros paveldo objektui amžiaus. Tačiau jau dabar jie
tapo naujai formuojamo Palangos miesto centro verti-
kaliomis dominantėmis. Svarbus šių sa kralinių objektų
naujumo aspektas. Tai pirmieji po Antrojo pasaulinio
karo naujai pastatyti stačiatikių ir evangelikų liutero-
nų maldos namai. Meninės raiškos aspektu abu stati-
niai originalūs ir novatoriški kūriniai. Tik skirtumas
tas, kad Vakarų krikščionių bažnyčių bendruomenės
pratusios prie architektūrinių inovacijų, o evangelikų
bendruomenėse nuo seno skatinamas progresyvumas
ir inovatyvumas. Lietuvos (kaip ir Rusijos) stačiatikiai
į sakralinę architektūrą iki šiol žvelgė konservatyviai.
Architektas D. Borunov, siekdamas atliepti stačiatik
architektūros kanonus ir kartu darniai įterpti statinį į
kurortinio miesto kontekstą, sukūrė originalų pastatą.
Tradicinė cerkvėms kryžminė kupolinė plano struk-
tūra derinama su naujoviška erdvių ir tūrių kompozi-
cija. Ant kryžminės dvišlaičiais stogais dengtos tūrių
sankirtos konstruojama 45 laipsniu kampu pasukta
skliautinė kryžma, kuri atlieka pagrindo būgnui su
svogūniniu (rus. луковица) kupolu funkciją. Šlaitinės
ir skliautinės kryžmos sankirta apjuosiama trikam-
piais stogeliais. Maldos namų tūrių proporcijos ir
įstrižaine į kraigo ašį orientuota varpinė kuria ver-
tikalią gotikinei architektūrai būdingą kompozicinę
dinamiką. Palangos neogotikinę bažnyčią architektas
traktuoja kaip pagrindinį, miesto įvaizdį formuojantį
9 pav. Dailės parduotuvė, Vytauto g. 49, archit. A. Mikėnas,
1976 m., L. Nekrošiaus nuotr.
Fig. 9. Art shop, Vytauto g. 49, archit. A. Mikėnas, 1976,
L.Nekrošius photo
10 pav. Kavinė „Banga“, J. Basanavičiaus g. 2, archit.
G.J.Telksnys, projektuotas 1976–1977 m., įgyvendintas
1979m., L. Nekrošiaus nuotr.
Fig. 10. The Coee shop Banga, J. Basanavičiaus g. 2, archit.
G. J. Telksnys, designed in 1976–1977, accomplished in 1979,
L. Nekrošius photo
Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(3): 222–238 235
objektą. Toks stilistinis asistavimas aplinkai supran-
tamas kaip kontekstualumo įgyvendinimo priemo-
nė (Артамонова 2012). Inovacijų mastu ir pobūdžiu
Palangos cerkvė galėtų būti lyginama su Lenkijos ir
kitų Vakarų valstybių stačiatikių šventykstatybos
praktika. Cerkvės ikonostasą sukūrė Graikijos daili-
dės, Maskvos ir Lietuvos (Vladimir Podgornyj) ikonų
tapytojai, Samaros, Uljanovsko ir Palechos meistrai
sukūrė freskas (1100 kv.m). Taigi, tai ne tik vertika-
li miesto dominantė, bet ir savotiškas Rytų ir Vakarų
kultūrų riboženklis. Turint omenyje, kad evangelikų
liuteronų bažnyčia pašventinta tik šįmet, o cerkvė prieš
dešimtmetį, manoma, kad šiems kūriniams pavojus
nekyla. Todėl jų įtraukimą į KVR tikslinga svarstyti
sukakus 25 metų terminui, o iki tol vertėtų sukaupti
medžiagą apie jų menines ir visuomenines vertes.
Kryptingai vykdant tyrimus ir stebėseną galima
būtų suformuoti išsamią kurorto architektūros kolek-
ciją, sudarytą ne tik iš kultūros paveldo objektų, bet ir
iš kūrinių rezervo (pavyzdžiui, sanatorija „Palangos
gintaras“, Vytauto g. 30, 1972m., archit. R. Šilinskas;
poilsio namai „Alka“, „Pilėnai“, archit. V. Juršys).
Išvados ir siūlymai
1. Kolekcija kaip sistemingas kultūriškai vertingų ar-
chitektūros objektų rinkinys, skirtas moksliniam
ir viešam pažinimui bei tvariam naudojimui pagal
saugojimo pobūdį, gali būti:
A. Ex-situ, kai kolekcija sudaroma iš objektų,
saugomų: a) natūroje, bet ne pirminėje aplin-
koje (įprastai šis būdas taikomas tradicinei
architektūrai, tačiau ekonomiškai ir technolo-
giškai komplikuotas šiuolaikinės architektūros
atžvilgiu); b) dokumentų pavidalu (nesant ga-
limybės išsaugoti atliekami išsamūs natūriniai
ardomieji tyrimai, sukaupiama projektinė me-
džiaga, kuri gali būti naudojama edukacijos,
viešojo pažinimo, teorinių ir taikomųjų tyri-
mų tikslais; esant poreikiui ir galimybei tokie
objektai gali būti atkurti).
B. In-situ, kai zinio ar juridinio asmens kolekcija
sudaroma iš objektų pagal kolekcijos valdyto-
jo koncepciją tipologiniu, autoriniu, stilistiniu
ar geograniu aspektu (pavyzdžiui, valstybės,
miesto švietimo įstaigų ar viešbučių tinklo
administruojamų pastatų kolekcijos).
Kolekcijos teikiamas prestižiškumas, neabejotinai,
svarbus rodiklis nustatant objektų statusą meno ir
nekilnojamojo turto rinkoje. Todėl tikslinga kolek-
ciją plėtoti ne tik kiekybine, bet ir kokybine linkme.
Visų tipų ir pobūdžių kolekcijoms valdyti būtinos
efektyvios veiklos strategijos, intensyvus mokslo
žinių apie kolekciją kūrimas, verčių viešinimas.
2 . Palangos X IX a. pabaigos ir XX a. pradžios architek-
tūros tendencijoms KVR atstovauja dešimt vilų, ke-
turiolika gy venamųjų namų (8 iš jų į registrą įtraukti
dėl istorinės vertės, 6– architektūrinės), du viešbu-
čiai (Nemirsetos ir Palangos kurhauzai), vaistinė,
maudyklų pastatas, laivų gelbėjimo stotis, autobusų
stotis. Suprantama, kad tokia paveldo sudėtis atspin-
di tik dalį miesto raidos etapų. Šiandieninis miesto
vaizdas susiformavo XX a. VII–IX dešimtmečiuose.
Suprantant Palangos miesto kultūros paveldo regis-
trinių objektų sąrašą kaip rišlią, skirtingus miesto
architektūros ir kultūros raidos etapus atspindinčią
kolekciją, tikslinga ją būtų papildyti XX a. vidurio
ir II pusės architektūros pavyzdžiais. Atsižvelgiant
į išskirtinių sovietmečio architektūros objektų są-
11 p a v. Sovietiniais metais įgyvendintame Virbališkės gyvenamojo rajono visuomeniniame centre, atkūrus Nepriklausomybę,
pastatytos Iveros Dievo Motinos ikonos cerkvė (Sodų g. 52, archit. D. Borunov, 2000–2002 m.) ir Evangelikų liuteronų bažnyčia
(Saulėtekio takas 1, archit. I. Likšienė, G. P. Likša, 2005–2006 m.) tapo naujomis kompozicinėmis dominantėmis, L. Nekrošiaus nuotr.
Fig. 11. The Orthodox Church, Sodų g. 52, archit. Dmitrij Borunov (2000–2002) and Evangelical Lutheran Church, Saulėtekio
takas 1, archit. I. Likšienė, G. P. Likša (2005–2006) were erected af ter regaining Independence and became landmarks of former
Soviet public centre in Virbališkės residential area, L. Nekrošius photo
L. Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis
236
rašo (sudarytas pagal profesinių ir visuomenin
bendruomenių siūlymus, tai atitin ka Nekilnojamųjų
kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų
aprašo 8.6 punktą) sudėtį ir sąrašo rengėjų pateik-
tas rekomendacijas, kaip akivaizdūs konkretaus is-
torinio laikotarpio, pripažintų meninio stiliaus ar
srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikotar-
pio architektūrinių sprendimų pavyzdžiai (Aprašo
8.5 punktas) galėtų būti saugomos viešojo pažinimo
ir naudojimo tikslu mažiau nei prieš 50 metų įgy-
vendintos dvi švietimo įstaigos. Neatsiejama miesto
architektūrinio įvaizdžio dalis y ra architektės Irenos
Likšienės projektuota muzikos mokykla (Maironio
g. 8, 1981m.; 1 pav.) ir kartu su Gintautu Petru Likša
projektuoti pionierių rūmai (dabar pradinė mokyk la,
Virbališkės takas 4, 1985m.; 2 pav.). Šie pastatai yra
raiškūs etapiniai šiuolaikinės architektūros raidos
pavyzdžiai, va ldomi savivaldybės, esa ntys geros zi-
nės būklės, išlaikę pirmines erdvių ir tūrių sandaros,
medžiagiškumo, aplinkos, paskirties savybes.
poilsiautojams apgyvendinti skirtų pastatų išskir-
tini Algimanto Lėcko ankstyvieji kūriniai viešbu-
tis „Žilvinas“ (Kęstučio g. 34; 4 pav., a), LTSR MT
reikalų valdybos užsakymu 1968m. suprojektuotas
ir įgyvendintas kaip 45 vietų (21 buto) poilsinė, ir
„Žilvinėlio“ apartamentai (Birutės al. 44; 4 pav., b),
1970m. įgyvendintas 24 vietų pensionatas. Šiuos
valstybinės įmonės valdomus objektus rengiamasi
privatizuoti. Manytina, kad iki privatizavimo juos
reikėtų įtraukti į K VR, nustatyti jų vertingąsias savy-
bes, reikšmingumo pobūdį, lygmenį bei atlikti kitas
būtinąsias procedūras, o su naujaisiais savininkais
sudary ti kultūros paveldo objektų apsaugos sutar tis.
Pradinė apsauga suteiktina meniniu požiūriu bran-
džiam R. V. Kraniausko projektuotam knygyno su
kavine „Rąžė“ (Vytauto g. 84, 1967m.; 5 pav.) pas-
tatui, kuris išlaiko kurortui būdingą smulkų mas-
telį taip paįvairindamas gatvės erdvės perspektyvą.
Atsižvelgiant į zinę būklę, funkcines ir estetines
savybes bei naudojimo pobūdį, manytina, perspek-
tyvu saugoti G. P. ir I. Likšų projektuotą adminis-
tracinį Komprojekto pastatą (Gintaro g. 30, 30A,
1988m.; 6 pav.).
Neatsiejama kurorto architektūrinio įvaizdžio
dalis yra paviljono tipo pastatai. Palangos archi-
tektūros kolekciją vertingai papildytų išsaugoti
archit. Albino Čepio sukurti Lietuvos nacionali-
nės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skai-
tyklos (Vytauto g.72, 1968m.; 7 pav.) ir parodų
(S.Daukanto/S.Dariaus ir S. Girėno g., 1969m.;
8pav.) paviljonai, G. J. Telksnio 1976–1977m. pro-
jektuotas ir 1979m. įgyvendintas originalios be-
toninės plastikos pavyzdys kavinės „Banga“ (Jono
Basanavičiaus g.2; 10 pav.) pastatas (būklė ir naudo-
jimo pobūdis kelia grėsmę objekto išlikimui).
3. Mažai tikėtina, kad v ykstančių rekonstrukcijų kon-
tekste tradiciniai „įpaveldinimo“ veiksmai padėtų
išsaugoti tuomet prestižinės SSRS Ministrų tary-
bos premijos (1984m.) laureato Vanagupės kurorto
(archit. A. Lėckas, S. Šarkinas, L. Merkinas; 3 pav.),
1976m. iš dalies įgy vendintų poilsio namų „Guboja
(Jūros g. 65A, Šventoji, archit. R. Buivydas), poil-
sio namų „Auska“ (dabar viešbutis; Vytauto g. 11,
1977m.; archit. J. Šipalis), „Šiaulių Tauro“ poilsio
namų (Vytauto g. 116, 1983m., archit. G. P. Likša)
vertes. Tačiau identikuotos objektų architek-
rinės, urbanistinės, kraštovaizdžio ir inžinerinės
vertės, išnagrinėtos galimos jų saugojimo formos
(ex-situ ir in-situ) galėtų tapti Palangos kurorto
šiuolaikinės architektūros ir urbanistikos moks-
linės studijos pagrindu. Čia, remiantis projektine
medžiaga, reikėtų nustatyti objektų pirminius su-
manymus, ištirti dabartinius ir planuojamus po-
kyčius. Viešai publikuojama studija (pavyzdžiui,
KVR duomenų bazėje) specialistams ir visuomenei
sudarytų sąlygas aiškiau suvokti objektų būtas ir
esamas vertes, išliktų vertinga laikotarpio archi-
tektūrą apibūdinanti informacija, kuri galėtų būti
naudojama pažintiniais, moksliniais ir profesiniais
tikslais. Galbūt tokia studija taptų paskata rengti
kompleksinius objektų ir vietovių regeneracijos
projektus, kuriuose suderinti saugojimo ir plėtros
poreikiai sukurtų naujas menines vertes.
Kitais atvejais mokslinės studijos galėtų tapti pa-
grindu apsisprendžiant, kurį iš analogiškų kūrinių
saugoti perspektyviau (pavyzdžiui, V. J. Dičiaus ir
L. P. Ziberko projektuoti buvę Lietuvos mokslų aka-
demijos poilsio namai „Horizontas“ (dabar viešbu-
tis „Pilkasis garnys“, S.Daukanto g. 15, 1982m.) ir
analogiškos meninės koncepcijos vėlyvesni Vilniaus
universiteto poilsio namai (Birutės al. 37A, archit.
V.J. Dičius, 1984m.)). Kryptingai vykdant tyrimus
ir stebėseną galima būtų suformuoti išsamią k urorto
architektūros kolekciją, sudarytą ne tik iš kultūros
paveldo objektų, bet ir iš kūrinių rezervo.
Sisteminių duomenų trūksta ir apie jau prarastus,
meniniu požiūriu vertingus objektus. Pavyzdžiui,
prieš kelerius metus nugriautas vienas raiškiau-
sių tarptautinio stiliaus atspindžių šiuolaikinėje
Lietuvos architekt ūroje, E. Tamoševičiaus projektuo-
tas „Baltijos“ sanatorijos „Eglė“ korpusas (1973m.).
4. Atkūrus Nepriklausomybę Palangoje pastatyti sta-
čiatikių (Sodų g. 52, Iveros Dievo Motinos ikonos
cerkvė, archit. Dmitrij Borunov, 2000–2002m.) ir
Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(3): 222–238 237
evangelikų liuteronų maldos namai (Saulėtekio ta kas
1, archit. I. Likšienė, G. P. Likša, 2005–2006m.) po
dešimtmečio sulauks tinkamo sakraliniam kultū-
ros paveldo objektui amžiaus (25 metai). Jau dabar
jie tapo naujai formuojamo Palangos miesto centro
vertikaliomis dominantėmis. Jų įtraukimą į KVR
tikslinga svarstyti sukakus 25 metų terminui, o iki
tol vertėtų suk aupti medžiagą apie jų menines vertes.
Literatūra
Albuquerque, C. 2007. Interbau: e Modernization of Germany
[interaktyvus], [žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per internetą:
http://www.dw.de/dw/article/0,,2669713,00.html
Architecture & Design Collection [interaktyvus], [žiūrėta 2012
06 15]. Prieiga per internetą: http://web.mit.edu/museum/
collections/architecture.html
Artamonova, M. 2012. Ocherki po istorii khrama Iverskoj Ikony
Bozhiej Materi v g. Palanga [interaktyvus], [žiūrėta 2012
06 15]. Prieiga per internetą: http://www.cerkov.lt/?p=550
Baužienė, M. 2006. Atsisveikinimas su architektūros muzie-
jumi, iš muziejai.lt, liepos 19 d. [interaktyvus], [žiūrėta
2012 06 15]. Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/
prev_vers/vilnius/architekturos_muz_uzdarymas.htm
Baužienė, M. 2012. Trumpai apie Architektūros muziejaus
istoriją, iš Laisvės architektūra. Sudarytojai T. Grunskis,
J.Reklaitė. Vilnius: Baltos lankos, 333–339.
Benetis, E.; Lekavičienė, A. 2012. Edmundas Benetis– buvęs
Palangos vyriausiasis architektas, iš Palangos tiltas, 04 16
[interaktyvus], [žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per internetą:
http://www.palangostiltas.lt/edmundas+benetis++buves+p
alangos+vyriausiasis+architektas,7,2,2465.html
Brooking Collection. 2012. Charles & Trustees of e Brooking
Collection [intera kty v us], [žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per
internetą: http://www.thebrookingcollection.com/
Bugenis, G. 2010. Sasnavos bažnyčios atstatymas Lietuvos liau-
dies buities muziejuje, iš Archiforma 1–2: 4248.
Buivydas, R. 2002. Architektūra: naujų reprezentacijų formos,
Lietuva be mokslo– Lietuva be ateities. Vilnius: Technika,
35–43.
Buivydas, R. 2004. Arkhitekturnye kollektsii ka k iavlenie sovre-
mennoj kultury, „Academija“ arkhitektura i stroitelstvo
1:33–35. Moskva.
Ercmonaitė, A. 2005. Henrikas Šilgalis, Archiforma 1: 42–48.
Grajauskienė, L. 2011. Legendinės „Auskos“ prikėlimas gerokai
pakibo ant plauko, Vakarinė Palanga 2011-09-21.
Grajauskienė, L. 2012. Ministrų kabinetas nusprendė pasilikti
„Auską“ reprezentacijai, Vakarinė Palanga 2012-02-18.
Hecker, Z. 2009. Zvi Hecker’s Berlin Architecture Collection, iš
Blueprint [i ntera k ty v us]. October 23 [žiūrėta 2012 06 15].
Prieiga per internetą: http://www.blueprintmagazine.co.uk/
index.php/architecture/zvi-hecker-architectural-collection/
Jankevičienė, A. (sudaryt. ir moksl. red.), et al. 1991. Kauno
architektūra. Vilnius: Mokslas.
Jankevičienė, A. (sudaryt. ir moksl. red.), et al. 1985. Vilniaus
architektūra. Vilnius: Mokslas.
Kazlaitė, R. 2008. Lietuviui architektui „Brežnevo vila“ tapo
karjeros pabaiga, Lietuvos rytas (Būstas) 04 16 [interakty-
vus], [žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per internetą: http://www.
lrytas.lt/-12083342361207310312-lietuviui-architektui-
bre%C5%BEnevo-vila-tapo-karjeros-pabaiga-nuotraukos.htm
Kšivickaitė, J. 2008. Apie kintančias modernizmo architektūros
funkcijas, iš 7 meno dienos Nr. 41 (823); 11–14.
Kultūros vertybių registras [interaktyvus], [žiūrėta 2012 06 15].
Prieiga per internetą: http://kvr.kpd.lt/heritage/
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
įstaty mas. 2004, 1994. Nauja redakcija nuo 2005 04 20 (Žin.,
2004, Nr. 153-5571). Vilnius, gruodžio 22 d. Nr. I-733.
Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. 1988.
T.1.Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija.
LTSR Ministrų Tarybos Valstybinis statybos reikalų komitetas,
Miestų statybos projektavimo institutas. 45 vietų (21 buto)
poilsinė Palangoje. Komplekso Nr. 6455. Architektūrinė sta-
tybinė dalis. 1968 užbaigimo metai. PU stadija. 78 p. VAA,
F. 1036, A.P. 11, B. 664.
LTSR Ministrų Tarybos Valstybinis statybos reikalų komitetas,
Miestų statybos projektavimo institutas. 24 vietų pensiona-
tas Palangoje. Komplekso Nr. 6987. Architektūrinė statybi-
nė dalis. 1970 užbaigimo metai. PU stadija. 70 p. VAA, F.
1036, A.P. 11, B. 675.
Miknevičiūtė, M. 1998. Gintautas Petras Likša, Archiforma
4:26–32.
Minkevičius, J. K. 1987. Architecture of the Soviet Lithuania/
Arkhitektura Sovietskoj Litvy. Moskva: Strojizdat.
Navickienė, E. 2005. Gintautas Juozas Telksnys. Architektas.
Vilnius: Artseria.
Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo taisyklės.
2005. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005m. bir-
želio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-310.
Nekilnojamųjų ku ltūros vertybių vertinimo ir atrankos kriteri-
jų aprašas. 2005. Vilnius. Patvirtinta Lietuvos Respublikos
kultūros ministro 2005m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.
ĮV-150 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011m.
birželio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-447 redakcija).
Nekrošius, L. 2012. Sovietinių metų architektūra kaip kultū-
ros vertybė. Vilniaus atvejis, Journal of Architecture and
Urbanism 36(1): 38–53.
http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.679786
Pakalnis, M.; Grabauskas, M.; Motieka, S. 2008 Palangos miesto
bendrasis planas. Aiškinamasis raštas. Vilnius.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004m. spa lio 7 d. spren-
dimas Nr. 256; patvirtintas žemės sklypo Vytauto g. 155,
Palangoje detaliojo plano projektas.
Penzenskij arkhitektor Dmitrij Borunov [interaktyvus], [žiūrėta
2012 06 15]. Prieiga per internetą: http://ww w.kolos. lt /cultu-
re/107-2010-03-23-14-46-59
Petrulis, V. 2007. Architektūros riteris Alfredas Paulauskas, iš
Archiforma 2: 5057.
Pryšmantas, V. 2011. Pajūriui linkėta svetingumo ir vandens
parko, Vakarų ekspresas 2011-12 -27.
Prudential California Realty’s Architectural Collection. 2012.
[žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per internetą: http://architectu-
ralcollection.com/about-us
Skiauterytė, M. 2011. Architektai iš visos Lietuvos pieš Pa langai
idėjas, Vakarinė Palanga 2011-09-27.
Skiauterytė, M. 2012. „Palangos Line“– keturi baseinai ir poil-
sio zonos ant stogų, Vakarinė Palanga 2012-04-13.
Tutlytė, J. 2012. Architektūra ir poilsis: [ne]įmanoma rekre-
acinės architektūros misija, iš M.Drėmaitė, V.Petrulis,
J.Tutlytė, Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: VDA
leidykla, 185–205.
L. Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis
238
Tutlytė, J. 2007. The Intended Breakaway: The Case of
Recreational Architecture in Soviet Lithuania, iš Meno is-
torija ir kritika, 111–118.
ŠMC. 2011. Lietuvos paviljonas 54-oje Venecijos bienalėje
[interaktyvus], [žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per internetą:
http://www.cac.lt/lt/exhibitions/current/4534
ARCHITECTURE AS AN ART COLLECTION:
PALANGA CASE
L. Nekrošius
Abstract. e trends in Palanga architecture of the second half
of the 19th – rst half of the 20th century are represented in
the National Cultural Heritage List by 10 villas, 14 residential
houses, two hotels (Kurhauses of Nemirseta and Palanga), a
pharmacy, a spa building, a ship rescue station and a bus sta-
tion. But such heritage objects reect the stages in the town
development only partially. If the cultural heritage list of
Palanga town is treated as a coherent and continuous collec-
tion reecting dierent stages in architecture and culture of
this town (as it should be), it would be relevant to add a few
more samples of the mid and second half of the 20th century
architecture to the list.
Taking into consideration the presence of exclusive Soviet
period architectural objects on the list (made according to
recommendations of dierent professional and social com-
munities), and recommendations of the list founders, the fol-
lowing two educational institutions realized less than 50 years
ago that these may as well be enrolled as examples of specic
historic period and acknowledged artistic style or trend, and as
most progressive and/or artistic architectural solutions of the
time, to be protected for public information and use purposes:
the music school designed by architect I. Likšienė,1981, (Mai-
ronio St.8; see Fig. 1) and former Pioneers’ Palace designed by
I. Likšienė and G. P. Likša,1985, (now the elementary school,
at the address Virbališkės Takas 4; see Fig. 2). ese buildings
are distinctive examples of contemporary architecture develop-
ment. At present managed by the local municipality, they are in
good physical state, with retained initial qualities of space and
volume structure, use of materials, environment and purpose.
In the category of accommodation buildings the follow-
ing may be marked out: the early architectural design works
by A. Lėckas, namely, the Žilvinas hotel (Kęstučio St. 34; see
Fig. 4, a.), designed and implemented in 1968 as a rest house
for 45 guests (21 apartment) on commission of the Council of
Ministers of the Soviet Socialist Republic of Lithuania and the
Žilvinėlis apartment building for 24 guests implemented in
1970 (Birutės al. 44; see Fig. 4, b.). ese objects still owned by
the state have been prepared for privatization. Before privati-
zation it is suggested to enroll them on the Cultural Heritage
List, identify their valuable qualities, character and level of
signicance and perform any other required procedures. It
is also recommended to make agreements for protection of
cultural heritage objects with the new owners of such build-
ings. e initial protection is also needed for the Rąžė book
shop and café building (Vytauto St.84; see Fig. 5) designed by
R. V. Kraniauskas in 1967 and considered mature in the ar-
tistic sense. e building has retained its small scale, which is
characteristic for the resort town, and thus enriches the spatial
perspective of the street. Considering its physical shape, func-
tional and aesthetical qualities and the use character, it is also
highly recommended to grant the heritage protection status to
the administration building Komprojektas (Gintaro St.30,30A;
see Fig. 6) designed by G. P. and I. Likša in 1988. e collection
of Palanga architecture may also be enriched by the conserved
pavilions of the summer reading hall of the National Marty-
nas Mažvydas Library (Vytauto St.72, (1968); see Fig. 7) and
Kupeta (S.Daukanto/ S.Dariaus and S.Girėno St., (1969); see
Fig.8) designed by architect A. Čepys; an example of the origi-
nal concrete plastics, the coee shop Banga (J. Basanavičius
St.2; see Fig. 10) designed by G. J. Telksnys in 1976–77 and
realized in 1979. e present shape and use character of these
buildings cause serious threat to their preservation. ere is
little probability that within the context of the on-going re-
constructions traditional acts for enrollment on the heritage
list could somehow contribute to the conservation of values of
the Vanagupė resort center, the laureate (1984) of prestigious
prize by the USSR Council of Ministers (architects A. Lėckas,
S. Šarkinas and L. Merkinas; see Fig. 3); the resthouse Guboja
implemented only partially in 1976 (in Šventoji, Jūros St 65A.,
architect. R. Buivydas); resthouse Auska (presently, hotel,
Vytauto St.11; architect J. Šipalis, 1977); and the resthouse
Šiaulių Tauras (Vytauto St.116, architect G. P. Likša,1983).
Nevertheless, the identied architectural, urban, landscape and
engineering values of objects and analyzed possible forms for
their conservation (ex-situ and in-situ) could become a basis
for scientic study of contemporary architecture and urban
planning in Palanga resort. Based on their design material, the
initial concepts of such objects should be identied and their
present as well planned for the future transformations should
be analyzed. Such study to be presented publicly (for example,
on the National Cultural Heritage List database) could ensure
conditions for better understanding of past and present values
of the objects, for both, specialists and public at large, and be
a highly valuable source of information describing the archi-
tecture of the time to be used for information, scientic and
professional purposes. Such study may also become a stimulus
for preparation of complex regeneration design projects of ob-
jects and landscapes, which would comprise the conservation
and development needs and add new artistic values.
Keywords: Palanga, architectural collection, contemporary
Lithuanian architecture, modernist architecture, Soviet archi-
tecture, heritage list, recreation, resort, tourism.
LIUTAURAS NEKROŠIUS
Doctor of Humanities (Architecture, VGTU, 2009), Dept of
Architectural Fundamentals and eory, Pylimo g. 26/Trakų g. 1,
01132Vilnius, Lithuania. E-mail: Liutauras.Nekrosius@vgtu.lt
e current research elds: modern, contemporary and vernac-
ularLithuanian architecture, architectural heritage. Research
results have been presented in numerous national and interna-
tional scientic, professional and specialized publications and
conferences since 2004. Teaching: Contemporary Architecture,
Urban Composition, Ethnic Culture.
Projects: since 1999 author and co-author of architectural
design projects. Work at the other institutions: 2006–2007
editor-in-chief of the professional magazine Archiforma; 2008
chief expert of the Housing and Urban Development Agency;
since 2007 a member of the editorial board of the international
professional magazine Projekt Baltia; since 2010 expert of the
Department for Cultural Heritage at Lithuanian Ministry of
Culture.
... Rekonstrukcijos metu išsaugotas vertikalus skliautinės konstrukcijos cilindrinis tūris, tačiau fasadas padengtas tamsintu stiklu, dėl kurio "pastatas prarado savo esminį architektūrinį bruožą -skaidrumą, o per jį ir originalios laikančiosios konstrukcijos eksponavimą" (Vaitys 2012) (6b pav.). Dar vienas sovietinės originalios architektūros architekto a. Lėcko "Žilvinas" (1970) (7 pav.) pastatas yra "struktūralistinės modernizmo tendencijos pavyzdys" (Nekrošius 2012). Išskirtiniu sovietinio laikotarpio kurortinės architektūros pavyzdžiu tapo Mokslų akademijos poilsio namai (vėliau "Pilkasis garnys") (8 pav.), kai architektai V. J. Dičius, L. P. Ziberkas (1982) sukūrė kiek primenančią tradicinę, nors ir naujai interpretuotą, vasarnamių architektūrą. ...
... L. Merkinas 1989). Po 1990 metų "vykdyti statybos projektai Vanagupėje buvo plėtojami iš dalies derinantis prie pirminių suplanavimo principų, tačiau miestelis prarado turėtą bendrą koncepciją, pakito užstatymo pobūdis" (Nekrošius 2012). Originalus vėlyvojo sovietmečio architektūros kompleksas (10 pav.), praradęs pirminę koncepciją ir darnų atvirų viešųjų erdvių formavimą, Palangos kurorto kontekste dėl masyvių statinių (kai kurie apleisti) ir intensyvaus užstatymo primena pramoninį kompleksą. ...
Article
In the article there are analysed historic-sociocultural conditions of Palanga town development and planning peculiarities of Palanga town as a resort. These important aspects have been distinguished: target spacial structural changes in Palanga town and social factors making influence. On 29 May 1933 Palanga was provided with resort and town rights. However, planning peculiarities of Palanga town as a resort are begun to form when the counts Tiškevičiai were governing from the middle of the XIX century, when the town became a summer resort. While creating a resort different special structures were formed with professionally arranged resort part and architecture. Resort planning ideas are being analysed, such as town park, recreational, functional town model – Vanagupė’s resort as well as the resort’s expansion after restoring independence. In current Palanga resort’s development there was noticed a conflict of economical and natural interests, which makes threat to survival of the resort’s recreational attraction. Preparing an article it was referred to planning documents, iconographic material and to the authors, who analysed and arranged Palanga town planning process: V. Stauskas, M. Ptašek, L. Dringelis, P. Grecevičius, J. Bučas, and other authors’ works.
Article
Full-text available
This paper discusses particular aspects of the development of cultural identity through diverse, multi-layered architectural heritage and argues that by combining architectural expertise with community engagement the inclusive modernist heritage collection can be created. The research is based on the case of Palanga resort. The paper focuses on the issue of creating a list of cultural heritage of Palanga town as a coherent and continuous architectural collection and discusses the approaches to be used in engaging communities into the process of heritage making. Considering the post-colonial society and its multiple relationship with the built environment of that time in Lithuania, the changed needs and requirements, and today’s high commercial interest, it is essential to find effective ways for the protection and further development of heritage of the recent past.
Article
Full-text available
Within the whole town scale, the heritage objects of Vilnius contemporary architecture represent a relatively small (40 out of more then 2,500), but rather significant – due to their typological composition (most important public objects and districts of the city) and geographical location (centers and sub-centers) - group of buildings highly influencing the image of the capital city. The group encompasses the town-planning objects (two residential districts, students’ campus in Saulėtekis Ave, the New Town Center and complex of the Parliament buildings), architecture objects (15 public use buildings, 3 public interiors and 6 apartment houses), as well as historical objects (1 bridge, 1 public use and 1 residential buildings). The group of protected heritage objects was mostly developed during the occupation period, in the 1980-ies, according to the legislation of the time, prevalent political and artistic trends, as well as conditions of the planned economy and state (public) ownership. Following the essential transformations in the socio-cultural context, this group has been failed to reevaluate in a systemic way, without any new structure and conservation concept being formed in compliance with the new conditions. This has inflicted some damage to expression of the public image of the city and understanding of its values, needless to say that highly valuable buildings have been just left to fade away. Considering that it is highly relevant to maintain the most valuable architectural objects of the second half of the 20th century for future generations, it is essential to perform a physical status and use monitoring of heritage objects of contemporary architecture, update the data of heritage stocktaking, identify the boundaries of authorship rights (copyright) and real estate cultural heritage protection, estimate values of the protected objects, reconsider the ways of management and coordinate the processes of document revision and building renovation/ transformation. Santrauka Šiandieninėje Lietuvoje vykstantis sovietinių metų modernizmo architektūros paveldo objektų apsaugos procesas ir taikomos priemonės straipsnyje nagrinėjami remiantis Vilniaus miesto pavyzdžiu. Analizuojami po 1961 m., t. y. formalaus amžiaus cenzo neatitinkantys, Vilniuje įgyvendinti architektūrinio ir urbanistinio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir vietovės. Tokių kūrinių Kultūros vertybių registre įvairiais skaičiavimais yra apie 40. Ši grupė XX a. II-ojoje pusėje formuota kaip raiškiai atspindinti laikotarpio architektūrinės kūrybos tendencijas bei tuometes politines nuostatas, tačiau po 1990 m. iš esmės nerevizuota, šiandien dėl pakitusių sociokultūrinių ir ekonominių sąlygų praranda turėtą artikuliaciją. Tai lėmė ir skirtingą objektų fizinę būklę. Straipsnyje siekiama atskleisti aktualiausias problemas, susijusias su kūrinių saugojimu, su įvykusiais objektų ir vietovių pakitimais. Svarstomos galimos tolesnės saugojimo kryptys, būdai. Bandoma formuluoti svarbius konceptualiuosius ir vertybinius klausimus, autoriaus manymu, būtinus kelti platesnių profesinių ir mokslinių diskusijų lygmeniu. Reikšminiai žodžiai: kultūros paveldas, kultūros vertybių registras, paveldo politika, Vilniaus modernizmo architektūra, sovietinė architektūra
Atsisveikinimas su architektūros muzie-jumi, iš muziejai.lt, liepos 19 d Trumpai apie Architektūros muziejaus istoriją, iš Laisvės architektūra
  • Bozhiej Materi
  • G Palanga
Bozhiej Materi v g. Palanga [interaktyvus], [žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per internetą: http://www.cerkov.lt/?p=550 Baužienė, M. 2006. Atsisveikinimas su architektūros muzie-jumi, iš muziejai.lt, liepos 19 d. [interaktyvus], [žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/ prev_vers/vilnius/architekturos_muz_uzdarymas.htm Baužienė, M. 2012. Trumpai apie Architektūros muziejaus istoriją, iš Laisvės architektūra. Sudarytojai T. Grunskis, J. Reklaitė. Vilnius: Baltos lankos, 333–339.
Edmundas Benetis – buvęs Palangos vyriausiasis architektas, iš Palangos tiltas
  • E Benetis
  • A Lekavičienė
Benetis, E.; Lekavičienė, A. 2012. Edmundas Benetis – buvęs Palangos vyriausiasis architektas, iš Palangos tiltas, 04 16
Architektūra: naujų reprezentacijų formos, iš Lietuva be mokslo -Lietuva be ateities
  • R Buivydas
Buivydas, R. 2002. Architektūra: naujų reprezentacijų formos, iš Lietuva be mokslo -Lietuva be ateities. Vilnius: Technika, 35-43.
Legendinės " Auskos " prikėlimas gerokai pakibo ant plauko
  • L Grajauskienė
Grajauskienė, L. 2011. Legendinės " Auskos " prikėlimas gerokai pakibo ant plauko, Vakarinė Palanga 2011-09-21.
Ministrų kabinetas nusprendė pasilikti "Auską" reprezentacijai, Vakarinė Palanga
  • L Grajauskienė
Grajauskienė, L. 2012. Ministrų kabinetas nusprendė pasilikti "Auską" reprezentacijai, Vakarinė Palanga 2012-02-18.
Zvi Hecker's Berlin Architecture Collection
  • Z Hecker
Hecker, Z. 2009. Zvi Hecker's Berlin Architecture Collection, iš Blueprint [interaktyvus]. October 23 [žiūrėta 2012 06 15].
sudaryt. ir moksl. red.), et al. 1991. Kauno architektūra
  • A Jankevičienė
Jankevičienė, A. (sudaryt. ir moksl. red.), et al. 1991. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas.
Prieiga per internetą: http://kvr.kpd.lt/heritage/ Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
  • Kultūros Vertybių
Kultūros vertybių registras [interaktyvus], [žiūrėta 2012 06 15]. Prieiga per internetą: http://kvr.kpd.lt/heritage/ Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. 2004, 1994. Nauja redakcija nuo 2005 04 20 (Žin., 2004, Nr. 153-5571). Vilnius, gruodžio 22 d. Nr. I-733.
  • M Miknevičiūtė
Miknevičiūtė, M. 1998. Gintautas Petras Likša, Archiforma 4: 26-32.