Anotacija Lanksti, nuolat kintanti, rinkos sąlygoms adekvati eksporto kainodaros strategija ne tik sąlygoja įmonės užimamą rinkos dalį, gaunamas pajamas, pelną, bet ir padeda kryptingai didinti įmonės gebėjimą sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tai ypač aktualu Lietuvos eksportuotojams, nes vidaus rinka maža, todėl šalies ūkio plėtrą didžiąja dalimi apsprendžia eksporto apimtys. Produkto eksporto rinkoje kaina yra vienas svarbiausių Lietuvos eksportuotojų sugebėjimą konkuruoti pasaulinėje rinkoje apsprendžiančių veiksnių. Tikslingai parinktos eksporto kainodaros strategijos svarbą didina faktas, kad Lietuvos gamintojai turi sąlyginai nedidelę savarankiško eksporto patirtį, lietuviškų gaminių įvaizdis užsienio rinkose (su nedidelėmis išimtimis) dar nėra pilnai susiformavęs, prekiniai ženklai ir vardai nėra visuotinai žinomi. Svarbus ir neatsiejamas eksporto kainodaros strategijos proceso etapas – kainodaros tikslų nustatymas. Tai strateginiai ir ekonominiai uždaviniai, kurių siekia įmonė, nustatydama produkto kainą. Kainodaros tikslai yra bendrų įmonės tikslų poaibis. Aptarus dažniausiai mokslinėje literatūroje minimus eksporto kainodaros tikslus ir išskyrus jiems poveikį darančius išorinės ir vidinės aplinkos veiksnius, straipsnyje nagrinėjami Lietuvos eksportuotojų kainodaros strategijos tyrimo rezultatai. Raktiniai žodžiai: eksporto kainodaros tikslai, eksporto kainodaros strategija, išorinės aplinkos veiksniai, vidinės aplinkos veiksniai. JEL klasifikacija: E31, L11, L21, M21. Įvadas Lietuvos – atviros ir nedidelės šalies – ūkio augimui didelę reikšmę turi užsienio prekybos, ypač eksporto plėtra. Viena šios svarbos priežasčių ta, kad maža ekonomika dažniausiai neturi pakankamai išteklių plačiam prekių ir paslaugų asortimentui, siekiant patenkinti vartojimo bei investicijų poreikius šalies viduje, gaminti. Todėl, norėdama įsivežti pageidaujamų produktų, šalis turi sugebėti pasiūlyti užsienio rinkoms tam tikras prekes ir paslaugas, už kurias gautomis pajamomis galėtų finansuoti reikiamą importą. Vienas svarbiausių šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose sąlygojančių veiksnių – tikslingai parinkta eksporto kainodaros strategija. Eksporto kainodaros įgyvendinimą didžiąja dalimi apsprendžia jai poveikį turinčių aplinkos veiksnių nustatymo tikslumas bei įmonės kainodaros sprendimų ir veiksmų suderinamumas. Eksporto kainodarą įvardindami vienu iš greičiausią ir betarpiškiausią poveikį įmonės pardavimų ir pelningumo rodikliams turinčių sprendimų, Sousa, Bradley (2009), kaip ir Stöttinger (2001), pripažįsta sisteminio požiūrio į eksporto kainodaros problemas stoką, neretai šios srities sprendimų priėmimą grindžiant intuicija ar ankstesne patirtimi. Dėl kainų nustatymo proceso sudėtingumo, daugybės kainoms poveikį darančių veiksnių kainodaros problemos sulaukia gana nedidelio tyrėjų susidomėjimo. Tai ypač būdinga eksporto kainodarai, kurią apsunkina papildomi aplinkos faktoriai, tokie kaip vyriausybės poveikis, skirtingos valiutos, jų kursų svyravimai, ilgesni paskirstymo kanalai (Clark ir kt., 1999; Solberg ir kt., 2006; Saboniene, 2009; Bernatonyte, Normantiene, 2009). Eksporto kainos nustatymą komplikuoja ir kultūriniai, teisiniai bei instituciniai barjerai (Kersiene, Savaneviciene, 2009; Kvedaraviciene, Boguslauskas, 2010). Eksportuojanti įmonė turi įvertinti ir dėl nacionalinės kultūros įtakos susiformavusio etnocentrizmo nuostatų poveikį, kai vartotojas prioritetus teikia vietinėms prekėms ir paslaugoms (Nadiri, Tümer, 2010). Kaina yra ne tik vienas svarbiausių konkurencinės padėties veiksnių, tiesiogiai veikiantis eksportuojančios įmonės pardavimų ir pelningumo rodiklius, bet ir lanksčiausias marketingo komplekso elementas, kurį galima greitai priderinti prie aplinkos pokyčių (Shipley, Jobber, 2001). Kainų pokyčiai, skirtingai nei produkto, reklamos ar paskirstymo pakeitimai, gali būti atlikti gana greitai, be to, jų sąlygoti pardavimo apimčių pasikeitimai irgi bus pastebimi greičiau; kita vertus, jei konkurentų reakcija bus operatyvi ir analogiška, sumažės visų pelningumai. Kaina yra vienintelis marketingo komplekso elementas, generuojantis pajamas. Be to, kaina – svarbiausias vartotojų pasitenkinimo ir jų lojalumo veiksnys (Virvilaite ir kt., 2009).