Ieva Petronytė-Urbonavičienė

Kiek Lietuvos visuomenė pajėgi pasipriešinti užsienio agresijai? Jei iškiltų grėsmė nepriklausomybei ir stabilumui, kiek ir kokiais būdais Lietuvos piliečiai nusiteikę ginti savo šalį? Nuo ko šis pasiryžimas priklauso? Studija „Kas eitų ginti Lietuvos?” savotiškai apvainikuoja ankstesnius instituto mokslininkų darbus – knygas apie Sąjūdį, pilietin...

Tiriant Lietuvos atvejį disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip nuostatos politiniais klausimais susiformuoja(-mos) pokomunistinėje valstybėje, nepasižyminčioje aplinka, palankia ideologinėms mąstymo schemoms reikštis. Atspirties tašku konstruojant empirinį tyrimo instrumentą tampa išgryninta kognityvinių schemų teorijų prieiga. Pirmajame empirin...

A. Heldas knygoje „Demokratijos modeliai“ rašo: „Mes negalime nedalyvauti politikoje, nors daug žmonių šito siekia. Ar mes atvirai pripažįstame besilaiką tam tikro politinio požiūrio, ar ne, mūsų veikla įsprausta į konkrečios valstybės ir visuomenės rėmus, kuriuose mes veikiame“. Abipusė priklausomybė, kuri sieja valstybę ir piliečius, įpareigoja n...

Lig šiol atlikti empiriniai tyrimai rodo, jog didžiajai Lietuvos visuomenės daliai ideologinė mąstysena nėra būdinga (politinės nuostatos – nenuoseklios, nesąryšingos1, požiūriai – patys sau prieštaringi). Toks ieškomo ideologinio mąstymo nepopuliarumas labai apsunkina gyventojų politinių pažiūrų bei elgsenos nuspėjimą, meta galimą iššūkį atstovauj...

Pasitelkiant Lietuvos politikos moksluose dar netaikytą kognityvių schemų konceptą, straipsnyje aiškinamasi, kaip susiformuoja piliečių nuostatos politikos klausimais: pristatomi pirmieji empirinio Lietuvos gyventojų mąstymą apie politiką formuojančių latentinių struktūrų tyrimo rezultatai. Analizuojant pusiau struktūruotų interviu, kuriuose inform...