Article

Jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksniai ir prevencijos programų kryptys

103 Medicina (Kaunas) 01/2007; 43.

ABSTRACT vadas Lietuvos sveikatos programoje bei Lietuvos Res-publikos Alkoholinių gėrimų kontrolės įstatymo nu-matyta mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą Lietu-voje, tačiau dauguma per pastarąjį dešimtmetį priimtų teisės aktų bei įstatymo pataisų iš esmės tik liberali-zavo alkoholinių gėrimų prekybą, reklamą, gerino pri-einamumą, suformavo alkoholinių gėrimų vartojimui palankias visuomenės nuostatas. Šie procesai neišven-giamai veikė vaikų bei jaunimo požiūrį į alkoholinių gėrimų vartojimą, keitė alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius. Atliktų dviejų tarptautinių moksleivių gyven-senos tyrimų ("Alkoholinių gėrimų ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose – ESPAD" ir "Tarptauti-nis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas – HBSC") duomenys rodo tik didėjantį šalies mokslei-vių alkoholinių gėrimų vartojimo mastą, o stabilaus mažėjimo artimiausiu metu taipogi negalima tikėtis (1–3). Situaciją galima apibūdinti problematiška: alkoho-linių gėrimų vartojimo profilaktikos klausimai spren-džiami lėtai ir be aiškios taktikos, programos vykdo-mos epizodiškai, o visuomenės įtraukimas į problemų sprendimą tebėra ribotas. Šalyje nėra išplėtotos ir al-koholinių gėrimų vartojimo profilaktikos programų kokybės vertinimo sistemos. Pateikti faktai rodo, jog yra aktualu gilintis į jaunimo polinkį vartoti alkoho-linius gėrimus ir siekti bent stabilizuoti alkoholinių gėrimų vartojimą tarp jaunų žmonių Lietuvoje. Esant tokiai situacijai naudinga remtis kitų šalių mokslinių tyrinėjimų išvadomis ir patirtimi. Šio straipsnio tiks-las – apžvelgti jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksnius ir prevencijos programas, kuriose svarbiausias vaidmuo tenka šeimai, mokyklai ir bend-ruomenei. Straipsnyje pateikta informacija galėtų su-laukti visuomenės sveikatos specialistų, sveikatos po-litikų dėmesio ir gali būti taikoma planuojant ir įgy-vendinant jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo pre-vencines programas.

0 Bookmarks
 · 
89 Views
  • Source
    [Show abstract] [Hide abstract]
    ABSTRACT: The Baltic countries--Estonia, Latvia, and Lithuania--are considered to be an example of regional homogeneity over the period of transition. The World Health Organization cross-national study on Health Behavior in School-aged Children (HBSC) allows a comparison and time trends analysis of behavioral patterns among adolescents in this region. The aim of this study was to estimate the prevalence and trends of alcohol consumption and drunkenness among adolescents of Estonia, Latvia, and Lithuania in 1993/94, 1997/98, and 2001/02. Representative samples of 5286 boys and 6485 girls aged 15 from Estonia, Latvia, and Lithuania were surveyed in 1993/94, 1997/98, and 2001/02 school-year within the framework of HBSC study. The standardized survey methods were applied. The research focused on the following outcome variables: i) frequency of drinking beer, wine, and spirits; and ii) frequency of drunkenness. The same wording of questions on the consumption of alcohol was retained in each survey. Beer was the most frequently used alcoholic beverage across the Baltic countries among adolescents. The rate of weekly drinking of any alcoholic beverage increased considerably during the eight years of observation, especially among Estonian and Lithuanian students. In 2001/02, 25% of boys and 12.5% of girls have reported drinking alcohol at least weekly. The rate of regular alcohol drinking was two times higher in boys, while irregular drinking was more prevalent in girls. Two or more episodes of drunkenness in the lifespan were reported by 30% of boys and 15% of girls in 1993/94 and by 52% of boys and 36% of girls in 2001/02. The use of alcoholic beverages was related to the perceived family wealth: the students from the families perceived by them as wealthy were more likely to drink weekly as compared to the students from the families perceived by them as not wealthy. Over the period between 1993 and 2002 the prevalence of alcohol consumption among adolescents increased considerably across the Baltic countries. The efforts of dealing with this problem should employ a combination of measures, including the strategies relevant for the period of transition.
    BMC Public Health 02/2006; 6:67. · 2.08 Impact Factor
  • Source
    [Show abstract] [Hide abstract]
    ABSTRACT: The authors suggest that the most promising route to effective strategies for the prevention of adolescent alcohol and other drug problems is through a risk-focused approach. This approach requires the identification of risk factors for drug abuse, identification of methods by which risk factors have been effectively addressed, and application of these methods to appropriate high-risk and general population samples in controlled studies. The authors review risk and protective factors for drug abuse, assess a number of approaches for drug abuse prevention potential with high-risk groups, and make recommendations for research and practice.
    Psychological Bulletin 08/1992; 112(1):64-105. · 15.58 Impact Factor
  • Source
    [Show abstract] [Hide abstract]
    ABSTRACT: Using self-reported data on patterns of alcohol use among individuals from the 1989-90 Behavioral Risk Factor Surveys, this study investigates effects of tort liability and third- and first-party insurance, alcohol prices, and criminal sanctions on frequency of binge drinking and driving under the influence of alcohol (DUI). Requiring drivers to purchase third-party insurance discouraged binge drinking, especially in states combining compulsory insurance with a surcharge for a DUI. Implementation of no-fault laws and switching from contributory to comparative negligence increased binge drinking, while higher alcohol prices reduced it. With one exception, neither tort nor contort deterrents affected the fraction of bingeing episodes after which the individual drove. Overall, it appears that deterrence of DUI is achieved by curbing behavior that leads to DUI, namely, binge drinking. Once individuals engage in binge drinking, it appears that many policies designed to be deterrents have little influence. Copyright 1995 by the University of Chicago.
    Journal of Law and Economics. 02/1995; 38(1):49-77.

Full-text (2 Sources)

View
174 Downloads
Available from
Jun 3, 2014